Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. M. ir jo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą prašymą (b. l. 127-132) palaikė ir prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) papildomus žemės valdymą iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus, t. y. 1) kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas P. M. po savo tėvo S. (Š.) M. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2) Lietuvos Centrinio archyvo pažymą apie Š(S) M. nuosavybę Nr. R4-3228. Pažymėjo, kad būtinumas kreiptis į administracinį tesimą dėl termino atnaujinimo iškilo po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2016-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1730-554/2016 visiškai tenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tame tarpe pareiškėjui J. M.. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai netinkamai įformino nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ko pasekoje minėti sprendimai buvo panaikinti. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai turėjo būti pakeisti, bet ne panaikinti, nes Nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) po S. M. mirties paveldėjo pareiškėjo tėvas P. M. ir valdė šį žemės sklypą iki 1940 m. nacionalizacijos. 2005 metais pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvai P. M. ir D. M. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai dokumentus apie jo tėvų iki žemės nacionalizacijos turėtą žemės plotą, tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo užbaigta 2007 metais pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises į jo senelio S. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šie sprendimai buvo panaikinti. Susiklostė situacija, kad pareiškėjas yra priverstas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl žemės valdymo iki nacionalizacijos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y., kad pareiškėjo tėvas P. M. po savo tėvo S. (Š.) M. mirties paveldėjo ir su sutuoktine D. M. iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties visą turtą, įsikaitant trobesius, perėmė jo sutuoktinė D. M., kuri savo turtą testamentu paliko sūnui J. M.. Pareiškėjas prašo pripažinti nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai papildomus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatvirtina fakto, kad po pareiškėjo senelio S. M. mirties likusį 26 ha žemės plotą su trobesiais (duomenys neskelbtini). paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jo tėvai P. M. ir D. M.. Pareiškėjas 2005 metais kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai P. M. ir D. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, kurios 26 ha P. M. paveldėjo iš savo tėvo S. (Š.) M., o 2 ha pirko iš kito asmens. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 pareiškėjo pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007-01-30 nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus paliko nepakeistus. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, jog negali būti nustatytas juridinis faktas, kad D. M. ir P. M. iki žemės nacionalizacijos paveldėjo 26 ha žemės. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką terminas gali būti atnaujintas tik tokiam dokumentui, kuris patvirtina nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad P. M. kartu su sutuoktine D. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą įstatymo nustatytiems patvirtinantiems dokumentams pateikti pagrįstumo klausimas.

Bylos duomenimis dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyta, kad 1991-11-29 A. J. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 26 ha žemės. Prašyme pretendentais taip pat nurodė M. K., V. M. ir J. M.. Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 išnagrinėjo pateiktus P. M. žemės nuosavybės faktą įrodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. 01-531-M, Lietuvos valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. R4-3831 įrašų, (duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės natūroje 2003-10-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P. M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. 2005-08-26 kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog P. M., miręs (duomenys neskelbtini), ir D. M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 J. M. pareiškimą atmetė. J. M. minėtą sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 J. M. apeliacinį skundą atmetė. Nesutikdamas su minėtais teismų sprendimais J. M. kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 J. M. kasacinį skundą atmetė.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į buvusio savininko S. M. turėtą žemę nutarta: siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises J. M. į 8,67 ha žemės, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. 344), ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 344-1); siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises A. J. B. ir M. K. į 17,33 žemės, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto paskirties žemė sklypą (proj. Nr. 344-2).

Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19151 J. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A. J. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. M. turėtos žemės 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise su M. K. grąžinant natūra 17,33 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijas 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. M. turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. J. B. grąžinant natūra 17,33 ha žemes ūkio paskirties žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1730-554/2016 tenkino pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymą Nr. 02-07-10436, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19151, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19152, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-1915 ir Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės 2009-09-10 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2 punktą. Teismas konstatavo, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl iki 1940 m. nacionalizacijos žemės savininku negalėjo būti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-122-261/2018 Kauno apygardos administracinio teismo 2006-06-13 sprendimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Vertinant faktines aplinkybes, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, svarbu nustatyti jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

Pareiškėjas nurodo, kad yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, jog buvo aktyvus, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvai P. M. ir D. M. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, taip pat, kad nuosavybės teisės pareiškėjui į senelio žemę buvo atkurtos, tačiau šie sprendimai buvo panaikinti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Kaip minėta, Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti dar 2003-12-30 nustatė, kad pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P. M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Komisijos protokolas pareiškėjui buvo įteiktas 2003-12-31, taigi pareiškėjas dar 2003 metais žinojo, kad nepakanka dokumentų, kurie patvirtintų, kad P. M. valdė 28 ha žemės (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui buvo pasiūlyta dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų duomenų, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas tik 2005 metais kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad P. M. ir D. M. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Bendrosios kompetencijos teismams pareiškėjo prašymo netenkinus ir Kauno apygardos administraciniam teismui 2016-06-13 sprendimu Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinus, pareiškėjas iki šiol nesikreipė į teismą, kad nustatytų faktą, kas ir kokį plotą valdė iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini). Konkrečių priežasčių, kas iki šiol pareiškėjui trukdė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas P. M. po savo tėvo S. (Š.) M. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė.

Netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai Lietuvos Centrinio archyvo 2019-11-28 pažymą apie Š(S) M. nuosavybę Nr. R4-3228 (b. l. 113-114), nes minėtoje archyvo pažymoje nėra pateikta jokių naujų faktinių duomenų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Be to, pareiškėjo pateikta Lietuvos Centrinio archyvo 2019-11-28 pažyma dubliuojasi su byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo esančiu Lietuvos centrinio archyvo 2002-08-05 pažymėjimu Nr. T-2044-M (byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo, b. l. 34).

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad tai, jog pareiškėjas yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, turėtų būti pripažintina svarbia aplinkybe atnaujinti terminą. Pažymėtina, kad 2003 metais, t. y., kai baigėsi Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai, pareiškėjui buvo 63 metai. Akcentuotina, kad susipažinęs su bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, kuriuose nurodyta, jog nėra pakankamai duomenų, kad P. M. iki nacionalizacijos valdė 28 ha žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, iš esmės, nesiėmė jokių veiksmų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, nors jam buvo 67 metai. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad dėl amžiaus pareiškėjas neturėjo realios galimybės pats ar per atstovus pasirūpinti žemės valdymo nuosavybės teisėmis patvirtinančių dokumentų pateikimu.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys, kaip nežinojimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina termino praleidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Atsižvelgus į termino trukmę, per kurį pareiškėjas turėjo galimybę ir, elgdamasis apdairiai bei rūpestingai pasirūpinti savo subjektinės teisės įgyvendinimu, tačiau to nepadarė, konstatuotina, kad dokumentų pateikimo terminas praleistas ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių, todėl prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.