Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-809-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
e2S-809-864/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
T. J.
Atsakovas
A. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ir atsakovo A. J. prašymus pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AB, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. J. (toliau – ieškovė arba motina) pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytą atsakovo A. J. laikiną bendravimo su sūnumi M. J., gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas arba sūnus), tvarką, ir nustatyti, kad: 1) tėvas pasiima vaiką ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmadienį (einantį po ketvirto mėnesio sekmadienio) iki 09.30 val. nuveža vaiką į darželį; 2) kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas paima vaiką 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, pristato vaiką į darželį bei paima vaiką iš darželio ir kitą (rytojaus) dieną iki 09.30 val. nuveža vaiką į darželį; 3) jei atsakovas aptartu laiku negali pasiimti vaiko, jis privalo apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau kaip per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti SMS žinute (ar elektroniniu paštu vaiko motiną); 4) aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (įskaitytinai).

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pakeitė teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi.

3. Atsakovas po bylos iškėlimo tapo neprognozuojamas, psichologiškai ir psichiškai nepastovus ir nenuspėjamas, keliantis grėsmę ne tik ieškovei, bet ir vaikui. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė su mažamečiu sūnumi patiria emocinį sukrėtimą, nuolat jaučia įtampą. Bet kokius konstruktyvius mėginimus kalbėtis ir spręsti problemas atsakovas ignoruoja. Paskutiniu metu vaikas yra nuteikiamas prieš ieškovę, mokomas keiktis ir pan.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. J. (toliau - atsakovas arba tėvas) pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką bei atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas prašo nustatyti, kad: 1) tėvas ir motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę; 2) tėvas bendrauja su vaiku neporinės savaitės, penktadienį pasiimdamas vaiką 17.00 val. iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba motinos gyvenamosios vietos ir kitos savaitės (porinės) penktadienį 9.00 val. pristato vaiką į vaiko mokymo-ugdymo vietą arba motinos gyvenamąją vietą; 3) motina bendrauja su vaiku porinės savaitės penktadienį pasiimdama vaiką 17.00 val. iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba tėvo gyvenamosios vietos ir kitos savaitės (neporinės) penktadienį 9.00 val. pristato vaiką į vaiko mokymo-ugdymo vietą arba tėvo gyvenamąją vietą; 4) jeigu tėvas ar motina nustatytu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti kitą tėvą SMS žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 5) netenkinti ieškovės 2020 m. kovo 9 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

5. Atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio su sūnumi bendrauja pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje numatytą grafiką su numatyta galimybe, kad tėvai bendru sutarimu gali pakeisti, patikslinti bendravimo su vaiku tvarką.

6. Teigia, kad ieškovė yra ūmaus būdo, nesitvardanti ir neprognozuojama, ne kartą yra tekę stebėti, kad iškilus konfliktui su vaiku, ieškovė kelia balsą, neieško su vaiku kompromiso, nesitaria, susinervinusi vaiką ignoruoja ir išeina į kitą kambarį.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė jo netenkinti. Teigia, jog būdamas su tėvu vaikas semiasi neigiamų emocijų ir yra akivaizdžiai nuteikiamas prieš ieškovę, yra pažeidžiamos vaiko teisės, todėl būtina nustatyti atsakovo minimalią bendravimo tvarką su vaiku.

Šalies argumentai

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl šalių pateiktų prašymų pakeisti bendravimo tvarką. Nurodė, jog atsižvelgiant į šiuo metu esamą ekstremalią padėtį šalyje, mano, kad geriausius nepilnamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, bendravimo, kas leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų. Svarbu abiem tėvams įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama sūnaus teisė bendrauti su jais (tėvais) karantino režimo laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi šalių prašymų netenkino ir pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatė naują laikiną bendravimo su nepilnamečiu tvarką.

10. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. priimtos nutarties ir teismo išvadų, situacija šeimoje nėra pasikeitusi.

11. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas elgėsi impulsyviai, sunkiai tvardė emocijas, buvo įsitempęs, agresyvus, toks elgesio modelis, bendravimo manieros yra perduodamos vaikui, todėl iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos yra pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaiku.

12. Sprendė, kad tėvai turi teisinę ir moralinę pareiga užtikrinti, jog nepilnamečio vaiko interesai, emocinė ir fizinė sveikata būtų apsaugoti ne tėvams, bet pačiam nepilnamečiam vaikui geriausiu būdu. Tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, todėl tėvai privalo atriboti savo nesutarimus nuo nepilnamečio vaiko interesų ir tinkamai įgyvendinti savo pareigas jam.

13. Siekiant sureguliuoti situaciją ir užtikrinti, kad vaikui būtų suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį, teismas nustatė minimalią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val. (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis) viešoje vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje dalyvaujant ieškovei, kad būtų pašalinta bet kokia abejonė, jog vaiko interesai gali būti pažeisti, o vaiko ir (ar) tėvų ligos, kitos išimtinės (ekstremalios) situacijos atveju – bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber ir kitomis programomis) nurodytu laiku (nuo 14.00 val. iki 19.00 val.) 1 (vieną) val. Ieškovė turi užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones, konkretaus bendravimo laiką iš anksto suderinusi su atsakovu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliantas A. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant tokią bendravimo su sūnumi M. J. tvarką: 1) A. J. ir T. J. su sūnumi M. J. bendrauja kas antrą savaitę; 2) tėvas bendrauja su vaiku neporinės savaitės penktadienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba motinos gyvenamosios vietos ir kitos savaitės (porinės) penktadienį 9 val. pristato vaiką į vaiko mokymo- ugdymo vietą arba motinos gyvenamąją vietą; 3) motina bendrauja su vaiku porinės savaitės penktadienį pasiimdama vaiką 17 val. iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba tėvo gyvenamosios vietos ir kitos savaitės (neporinės) penktadienį 9 val. pristato vaiką į vaiko mokymo-ugdymo vietą arba tėvo gyvenamąją vietą; 4) jeigu tėvas ar motina nustatytu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti kitą tėvą sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 5) vaiko ir (ar) tėvų ligos, kitos išimtinės (ekstremalios) situacijos atveju tėvai bendrauja su vaiku M. J., po 14 dienų.

15. Nurodė, kad nesutinka, jog teismas nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką konstatavęs, kad atsakovo maksimalus dalyvavimas vaiko gyvenime yra jam žalingas ir kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovas daro didesnę įtaką vaikui nei ieškovė.

16. Nurodė, kad teismas konstatuodamas atsakovo neigiamą poveikį nepilnamečiui rėmėsi ieškovės pateiktu garsu įrašu, kaip teigiama teismo sprendime, darytu po nepilnamečio bendravimo su atsakovu. Teismas neturėjo pagrindo teiginiui, kad garso įrašas darytas po savaitės vaiko buvimo pas tėvą, nes objektyvių duomenų kada jis darytas teismui nebuvo pateikta. Garso įrašas kai neaišku nei kada jis darytas, nei kokiomis aplinkybėmis, neįrodo tikrosios materialiosios tiesos ir negali būti svariu įrodymu.

17. Pažymėjo, kad daryti išvadą apie asmens dalyvaujančio teismo posėdžio metu psichinę būseną nėra teismo kompetencijoje. Daryti išvadą, kad apelianto elgesio modelis posėdžio metu, bendravimo manieros yra perduodamos vaikui teismas neturėjo jokio pagrindo, nes teismas neturi specialiųjų žinių bei jokios galimybės stebėti kokiu modeliu atsakovas bendrauja su nepilnamečiu, o taip pat spręsti, ar tėvo bendravimo su vaiku modeliai daro žalą nepilnamečiui ar ne.

18. Nurodė, kad apeliantas visada siekė ir siekia ištuokos procesą baigti palankiausiomis nepilnamečiui sąlygomis ir santuoką nutraukti bendru šalių susitarimu.

Atsiliepimas

19. Ieškovė T. J. atsiliepimu prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

20. Nurodė, apeliantas jau kurį laiką deda visas pastangas tam, kad paėmęs vaiką nuteiktų vaiką prieš motiną negrįžti pas ją, toliau moko vaiką keiktis, negražiai vadinti mamą ir negyventi su mama. Be to nuolatos grasina ieškovei, jog jeigu ji nepasirašysianti skyrybų dokumentų bendru sutarimu išimtinai apeliantui palankiomis sąlygomis, jis atimsiąs tokiu būdu vaiką (kadangi lygiagrečiai mėgina įteigti vaikui, kad jis sakytų, jog ieškovė jį muša), veikdama prioritetiniais vaiko interesais ir matydama, kad sūnui būtina pakeisti aplinką bei pailsėti nuo įtemptos psichologinės atmosferos, kurią sukelia tėvas, prašė pakeisti laikiną bendravimo tvarką.

21. Pažymėjo, garso įrašuose girdimas apelianto balso tonas, kuris yra nuolat pakeltas, iš apelianto nuolat girdimi necenzūriniai žodžiai, tokio pobūdžio grasinimai ir įžeidinėjimai. Nustatyta, kad garso įrašuose girdimas ir šalių nepilnamečio sūnaus M. J. balsas.

22. Teigė, kad ieškovė nėra nusiteikusi prieš vaiko ir tėvo bendravimą, bet tikrai ne tokiu būdu ir ne šiuo periodu, kai tėvas nėra pasiruošęs tinkamai bendrauti su vaiku būdamas pilnas pykčio ir neigiamų emocijų, o visa tai perteikdamas vaikui. Būdamas su tėvu vaikas semiasi neigiamų emocijų ir pavyzdžių, yra akivaizdžiai nuteikinėjamas prie ieškovę, todėl siekiant kuo mažiau pakenkti vaiko interesams buvo būtina apelianto bendravimo tvarką keisti iki minimalios. Praėjus kelioms savaitėms po skundžiamos nutarties priėmimo, kuomet tėvo bendravimas su vaiku buvo sumažintas iki minimalaus, vaikui buvus pas ieškovę vaiko elgesio pagerėjimas yra akivaizdus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

24. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas A. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė dvi laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, kuriais siekia įrodinėti aplinkybes, jog nepilnametis sūnus vartoja necenzūrinius žodžius. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo prie nagrinėjamos bylos prijungti apelianto pateiktų laikmenų, kadangi nurodytas įrodymas neabejotinai galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo apeliaciniame procese. Kita vertus, aplinkybė, kad vaikas savo kalboje vartoja necenzūrinius žodžius, kadangi niekaip neįtakoja dėl skundžiamos teismo snutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės ir atsakovo prašymų pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyta, kad :

26.1. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su vaiku M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) neutralioje (viešoje) vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje dalyvaujant vaiko motinai T. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

26.2. Vaiko ir (ar) tėvų ligos, kitos išimtinės (ekstremalios) situacijos atveju A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Messinger, Viber ir kitomis ryšio programomis) 1 (vieną) val. Vaiko motina T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turi užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.

28. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į aplinkybe, teisingai pažymėjo laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą su vaiku, išlaikyti esamo ryšio tęstinumą kol byla yra nagrinėjama teisme. Nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaikui turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį.

31. Nustatytas minimalus apelianto bendravimo laikas su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val. (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) viešoje vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje dalyvaujant ieškovei, kad būtų pašalinta bet kokia abejonė, jog vaiko interesai gali būti pažeisti, o vaiko ir (ar) tėvų ligos, kitos išimtinės (ekstremalios) situacijos atveju – bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber ir kitomis programomis) nurodytu laiku (nuo 14.00 val. iki 19.00 val.) 1 (vieną) val. yra tinkamas ir pagrįstas. Taip pat, ieškovė turi užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones, konkretaus bendravimo laiką iš anksto suderinusi su apeliantu.

32. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė apelianto bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

33. Įvertinus byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir pagrįsta.

34. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė