Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, tyčia medinio grindų šepečio kotu sudavė per kairę ranką motinos I. K. ant rankų laikomai mažametei D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), po to pastūmė I. K., dėl ko I. K. rankose laikoma D. Š. galva atsitrenkė į sieną ir susimušė galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai D. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Apklausta kaip kaltinamoji, Z. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, (duomenys neskelbtini). Ji konservavo burokėlius, dėjo juos į stiklainius ir atėjo I. K. Ji liepė I. K. išeiti, nes I. K. nieko nedarė virtuvėje. I. K. atsinešė mergaitę ir atsistojo prie lango. Stovėdama prie lango su mergaite ant rankų, ji kaltinamajai pradėjo priekaištauti, kad ši įleido policiją, kuri buvo kviesta dėl netinkamo I. K. elgesio, tačiau kaltinamoji nežino, kas iškvietė policiją. Kaltinamoji I. K. liepė išeiti ir nežiūrėti į ją, I. K. pasakė, kad tai bendra virtuvė ir ji gali čia būti. Kaltinamoji paprašė jos išeiti, bet I. K. nėjo, kaltinamoji pasakė, kad iškvies jai policiją. Jos apsižodžiavo, I. K. vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Atstumas tarp jų buvo 3-4 metrai. I. K., nuėjusi į kambarį, iškvietė policiją kaltinamajai. Policija atvažiavo maždaug po 10 minučių. Kaltinamoji visą laiką buvo virtuvėje, nematė, kad pareigūnai apžiūrėtų I. K. dukrą ir tik vėliau pamatė, kad atvažiavo vaikų teisių specialistės ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai kaltinamajai sakė, kad jiems pranešė, kad ji sumušė mergaitę. Nežino, iš kur atsirado paraudimai ant mergaitės, nes ji mergaitės nemušė, mergaitė virtuvėje neverkė. Kaltinamoji nurodė, kad ji turėjo į virtuvę atsinešusi šepetį, jis stovėjo prie stalo. Nebuvo tuo šepečiu užsimojusi, nestūmė I. K., tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. I. K. ant kaltinamosios pyko, nes kaltinamoji pradėjo bendrauti su kita kaimyne ir nebendravo su I. K. Iki įvykio kaltinamosios ir I. K. santykiai buvo normalūs, anksčiau kaltinamoji padėdavo I. K. prižiūrėti jos mergaitę. Nevadino I. K. ir jos mergaitės negražiais žodžiais. Nesutinka atlyginti civilinį ieškinį ir jo nepripažįsta, nepripažįsta ir Ligonių kasų civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja J. B., Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ji su kolege A. M. vyko į įvykio vietą. Alytaus apskrities VPK pranešė, kad galimas smurtas prieš nepilnametį ir paprašė, kad atvyktų specialistės. Važiavo pas I. K. adresu (duomenys neskelbtini). Joms atvykus, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kambaryje taip pat buvo I. K. ir jos dukra. Specialistėms paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose I. K. konfliktavo su kaimyne, to konflikto metu kaimynė šepečio kotu siekdama suduoti I. K., pataikė jos dukrai į kairę ranką ir galvą. Kaip tik tuo metu mergaitę I. K. kambaryje apžiūrinėjo medikai, jie nurodė, kad veš mergaitę į ligoninę tolimesnei apžiūrai. Medikai nurodė, kad ant mergaitės yra patinimas ar guzas. I. K. nurodė, kad kaimynė jai priekaištavo, kad ji nevalo bendro naudojimo patalpų ir tarp jų įvyko konfliktas. Liudytoja suprato, kad konfliktas dėl šių priežasčių buvo ne pirmas. Įvykio vietoje bendravo su policijos pareigūnais, jie nurodė, kad juos iškvietė I. K. dėl mergaitės sužalojimo. Specialistėms nebuvo įvardinta kaimynė, nuo kurios nukentėjo mergaitė. Įvykio vietoje I. K. buvo šiek tiek susijaudinusi, mergaitės susijaudinimo nepastebėjo. Vaikų teisių specialistėms teko anksčiau bendrauti su I. K., bet nėra duomenų, kad I. K. būtų konfliktiška, jai tik trūko socialinių įgūdžių rūpinantis dukra ir tvarkantis buityje.

Liudytojas R. T., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio dieną iš Alytaus VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) penktą aukštą, nes galimai prieš mažametį vaiką buvo panaudotas smurtas. Į tokius iškvietimus reaguojama labai greitai – jie turėjo atvykti nuo 3 min. iki 15 min. Įvykio vietoje pareigūnus sutiko išsigandusi ir susijaudinusi pranešėja, kuri paaiškino, kad su kaimyne sukonfliktavo ir konflikto metu kaimynė medine šluota sudavė smūgį mažamečiam vaikui, kurį pranešėja laikė ant savo rankų. Vaikas buvo apžiūrėtas ir nustatyta kažkokia mėlynė, todėl buvo iškviesti medikai (medikai atvyko per maždaug 10 min.) ir informuoti vaikų teisių specialistai, kurie neužilgo atvyko į įvykio vietą. Pranešėja nurodė, kad konfliktas vyko penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje. Pareigūnai įžvelgė sužalojimą mažametei, berods, ant dešinės rankos. Sužalojimų galvoje nepastebėjo, tik ant rankos matėsi mėlynė. Kaltinamoji kategoriškai neigė sudavusi vaikui, aiškino, kad vyko kažkoks žodinis konfliktas, ji neigė, kad būtų kažką mušusi. Pranešėja aiškino, kad konflikto metu kaltinamoji netikėtai sudavė šluota ir pataikė vaikui. Pranešėja pasakojo apie kažkokį susistumdymą. Nurodė, kad policijos pareigūnai turi žinių sužalojimų įvardinimui. Kai būna smurtas artimoje aplinkoje, pareigūnai turi įvardinti sužalojimus. Negali pasakyti, nuo ko atsirado paraudimas, bet pareigūnai jį matė, todėl ir buvo informuota Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir medikai. Jeigu pareigūnai mato kažkokius sužalojimus, visada pasiūlo medicininę pagalbą, nebent pranešėjas kategoriškai atsisako medicininės pagalbos, tada nekviečia. Šiuo atveju įžvelgė, kad galimai buvo sužalotas vaikas ir, įvertinus situaciją, iškvietė medikus, pareiškėja tam neprieštaravo. Įvykio vietoje pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo, išėmė šepetį.

Liudytojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti (1 t., b. l. 75 – 76). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. jis dirbo policijos ekipaže su tyrėju R. G. Apie 12 val. 4 min. iš Alytaus AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. kaimynė trenkė šepečiu pranešėjos vaikui, įžeidinėja. Atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. K. Ji paaiškino, kad jos dukrai D. kaimynė trenkė su šluota į ranka ir, pastūmusi jas, sužeidė D. kaktą, viskas vyko bendro naudojimo virtuvėje. Bendro naudojimo virtuvėje rado kaimynę Z. V. Ji teigė, kad tarp jos ir I. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau ji nieko nemušė, sakė, kad I. K. išsigalvoja, meluoja. Apžiūrėjus I. K. dukrą D., pastebėjo ant kaktos nedidelį guzą, kuris buvo paraudęs. Ar ant rankos smurto žymių buvo, jis neatsimena. Kadangi ant mergaitės matėsi sužalojimai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą (GMP), apie įvykį informavo Vaikų teisių tarnybą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo D. ir išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 75 – 76).

Liudytoja R. R. parodė, kad ji – socialinė darbuotoja, I. K. šeimai teikia socialines paslaugas. Iki 2018 m. liepos 1 d. I. K. dėl socialinių įgūdžių trūkumo buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jai buvo teikiamos paslaugos – informavimas, konsultavimas, socialinių įgūdžių ugdymas. Nuo 2018 m. liepos 1 d. socialinės rizikos šeimų neliko. Liudytoja lankėsi šeimoje, teikė informaciją, padėjo tvarkytis dokumentus, lydėjo I. K. į įstaigas, ėjo į darželį dėl I. K. dukros. Socialinė tarnyba nepastebėjo, kad I. K. būtų naudojusi fizinį smurtą prieš mergaitę. 2018 m. rugpjūčio 21 d. liudytoja telefonu susisiekė su I. K., kuri pasakė, kad ji turi problemų su kaimyne. I. K. pasakojo, kad nuėjo į bendrą virtuvę ir sukonfliktavo su kaimyne, konfliktas įvyko, nes I. K. neišplovė koridoriaus grindų. Sakė, kad kaimynė bendroje virtuvėje trenkė D. šepečio kotu per galvą ir per ranką. I. K. pasakojo, kad iškvietė policiją ir buvo ligoninės priėmime, kad ėjo į ekspertizę. Liudytoja klausė pas I. K., ar kaimynė stipriai sužalojo mergaitę, I. K. atsakė, kad nestipriai, bet liko kažkokios žymės. Po įvykio liudytoja dar kelias dienas bendravo su I. K., kuri skundėsi, kad kaimynė ją persekioja, mergaitę ir ją vadina negražiais žodžiais, keiksmažodžiais. Įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, po įvykio I. K. buvo patalpinta į krizių centrą, nes ji labai skundėsi, kad jai sunku ten gyventi dėl konfliktų su kaimynėmis. Ir iki įvykio būdavo nusiskundimų iš I. K., kad ją kaimynės apkalbinėja. I. K. prašydavo, kad liudytoja neneštų jai maisto, nes I. K. dėl to apkalba kaimynės. I. K. kviesdavosi ateiti į skyrių, ji visada ateidavo su mergaite. I. K. neturėdavo kam palikti mergaitės, net liudytoja kartais pabūdavo su mergaite, kad I. K. galėtų susitvarkyti savo reikalus. Gal buvo vienas momentas, kad kažkokia kaimynė pažiūrėjo mergaitę – išleisdavo I. K. išeiti į parduotuvę ar dar kur nors. I. K. elgėsi tvarkingai, ji nebuvo pastebėta neblaivi, dėl jos girtavimo ar kitokio netinkamo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta.

Liudytoja I. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, iki įvykio jos bendravo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ji ėjo į bendro naudojimo penkto aukšto virtuvę, jos dukra D., gimusi (duomenys neskelbtini), atėjo jai iš paskos. Kaltinamoji virtuvėje kažką veikė, gal konservavo burokus. Kaltinamoji pradėjo ją vyti ir neleido jai su dukra įeiti į virtuvę. Liudytoja pasakė, kad čia yra bendros patalpos, jos abi pradėjo ginčytis. Kaltinamoji pradėjo ją stumdyti, liudytoja paėmė dukrą ant rankų ir tada kaltinamoji stumdė liudytoją su D. ant rankų. Kaltinamoji paėmė medinį šepetį, užsimojo ir sudavė, pataikė D. į ranką. Užsimojusi trenkė į liudytojos pusę, nors matė, kad ant liudytojos rankų yra mergaitė. Po smūgio šepečiu D. neverkė, bet kai kaltinamoji pastūmė, tada pradėjo verkti. Po smūgio šepečiu liudytoja su dukra ant rankų ėjo link durų, tuomet kaltinamoji jas stūmė, D. atsitrenkė kakta į kampą ir pradėjo verkti. Tada liudytoja iškvietė policiją, pareigūnai greitai atvažiavo. Vėliau atvažiavo medikai ir išvežė D. į ligoninę, gydytojai nustatė D. sumušimą prie antakio, ant rankos irgi buvo žymė, gydytojai tai matė. Atsitrenkimas į kampą nebuvo labai stiprus, mėlynės neliko. Po įvykio puikiai matėsi paraudimas ant kaktos, ant rankos buvo nežymus paraudimas. Paraudimas ant rankos atsirado nuo šepečio koto. Nurodo, kad konfliktai su kaltinamąja prasidėjo tada, kai kaltinamoji susitaikė su kitomis kaimynėmis. Liudytoja labai nesutarė su viena kaimyne, su ja nesutarė ir kaltinamoji, bet kaltinamoji susitaikė su ta kaimyne ir tada pradėjo liudytoją puldinėti, įžeidinėdavo liudytoją ir jos dukrą. Po įvykio liudytoja telefonu pranešė savo socialinei darbuotojai, kad D. sumušė. Po šio įvykio liudytoja greitai išsikraustė gyventi į krizių centrą, ten geriau, ramu. Liudytoja nenori gyventi bendrabutyje dėl kaimynių. Po įvykio kaltinamoji sakydavo, kad liudytojos dukra žiurkė, grasindavo pastumti dukrą, kad ši nelakstytų.

Ekspertas S. J. teisme paaiškino, kad D. Š. apžiūrai buvo atvykusi 2018 m. rugpjūčio 22 d., lydima motinos I. K. Apžiūrint tiriamąją praėjus dienai po įvykio, jos kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nebuvo. Iš karto po įvykio mergaitė buvo apžiūrėta ligoninėje, apie patinimus kalbos nebuvo, buvo konstatuota nežymi hiperemija kaktos srities kairėje pusėje. Gydytojai, apžiūrėdami ligoninėje, konstatavo, kad kažkiek jautresnis kairiojo dilbio vidurinis trečdalis, bet sumušimo žymių nekonstatavo. Trauminio poveikio žymių taip pat nekonstatavo. Nurodė, kad paraudimas – subjektyvus požymis, jis gali būti ne tik nuo sumušimo, bet ir dėl odos pokyčių. Paraudimo, kaip ir patinimo ar skausmo, negalima pamatuoti ir objektyvizuoti, imti kaip objektyvių požymių ir negalima kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto. Trauminių poveikių požymių eksperto apžiūros metu ant mergaitės kūno nebuvo rasta, bet sumušimo žymę citavo iš statistinės kortelės.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), namo penktame aukšte (b. l. 12 – 27).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas šepetys su mediniu kotu (b. l. 28 – 32).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Š. objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (b. l. 59).

Z. V. neprisipažino smurtavusi prieš mažametę I. K. dukrą D., gimusią (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Nors Z. V. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, tačiau jos kaltė dėl to įrodyta.

Svarbu pažymėti, kad liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu – pareiškime, akistatos su kaltinamąja metu, apklausų metu taip pat ir teisme vienodai aiškino Z. V. panaudoto smurto prieš jos dukrą aplinkybes – kad kaltinamoji trenkė mediniu šepečio kotu link rankose laikomos mergaitės ir pataikė mergaitei į ranką, po to stūmė liudytoją su rankose laikoma mergaite, dėl ko mergaitė atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą.

Jau pranešdama telefonu policijai apie nusikalstamą veiką ir kviesdama pareigūnus, liudytoja I. K. nurodė smurto aplinkybes – jog smurtaujama prieš mažametį. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas R. T., kuris nurodė, kad, gavus pranešimą dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką, pareigūnai nedelsiant nuvyko ir fiksavo sužalojimus ant mergaitės, dėl to buvo kviesti ir medikai. Liudytojas nurodė, kad medikai kviečiami visada, užfiksavus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo – pareigūnai nustatė sužalojimus ir privaloma tvarka iškvietė medikus.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės papildomoje informacijoje (t. 1, b. l. 66 – 67) fiksuotos aplinkybės, kad „kaimynė puolė mamą, pataikė medine lazda taip pat stūmė mamą, ko pasekoje mergaitė atsitrenkė galva į sieną“. Iš paciento apžiūros lapo (b. l. 69) matyti, kad D. Š. gydytojo apžiūrėta tuoj pat po įvykio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 13 val. 40 min, nustatyta, kad kairėje kaktos srityje yra sumušimo žymė, kiek jautresnis kairio dilbio vidurinis trečdalis, gydytojas specialistas duoda išvadą, kad nustatytas veido ir kairio dilbio sumušimas. Ekspertas, apklaustas teisme, nurodė, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint D. Š., kūno paviršiuje trauminio poveikio žymių nerasta, tačiau šis ekspertas paaiškino, kad trauminio poveikio žymių apžiūros metu galėjo ir neišlikti, o sumušimo žymę jis citavo iš medicininės statistinės kortelės. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykis fiksuotas 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val., o specialistas D. Š. apžiūrą vykdė jau kitą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuo 8.30 val. Taigi pasitvirtino paties eksperto teisme padaryta išvada, kad trauminio poveikio žymių apžiūros metu nebuvo, o sužalojimai specialisto išvadoje buvo nurodyti iš medicininės apžiūros dokumentų, kuriuose buvo fiksuoti D. Š. nustatyti sužalojimai.

Sužalojimų buvimą patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai, kuri teisme nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, ten buvę medikai nurodė, kad ant mergaitės yra patinimas ar guzas, jie mergaitę veš į ligoninę. I. K. apie smurtą prieš dukrą pasakojo ir savo socialinei darbuotojai R. R., R. R. teisme paliudijo, kad I. K. jai telefonu pranešė, kad kaimynė bendroje virtuvėje trenkė dukrai D. šepečio kotu per galvą ir per ranką.

Kaltinamosios Z. V. kaltę netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad ji, nurodydama įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teisme, nebuvo nuosekli. Z. V. neigė bet kokio jos panaudoto smurto prieš D. Š. aplinkybes, neigė bet kokį fizinį kontaktą tiek su nukentėjusiąja D. Š., tiek su D. Š. motina liudytoja I. K. Jau pačią konflikto su I. K. kilimo priežastį ikiteisminio tyrimo metu Z. V. nurodė tai, kad I. K. neplauna bendrų patalpų, o duodama parodymus teisme, Z. V. jau paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad I. K. priekaištavo jai dėl įleistos policijos, kuri neva tai buvo kviesta dėl netinkamo I. K. elgesio. Toks neatitikimas parodymuose vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės. Teismas pažymi, kad kaltinamosios teisme pateiktas faktas, kad dėl netinkamo elgesio I. K. buvo kviesta policija, nepasitvirtino, nes byloje tokių duomenų nėra, o ir liudytojomis teisme apklaustos socialinė darbuotoja R. R. bei vaiko teisių specialistė J. B. nurodė, kad jų atstovaujamose tarnybose jokių duomenų apie netinkamą pačios I. K. elgesį ar netinkamą jos elgesį su mažamete dukra nebuvo gauta, I. K. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą tik dėl socialinių įgūdžių trūkumo.

Kaltinamoji Z. V., vengdama atsakomybės, iškraipo ir bendravimo su atvykusiais į įvykio vietą policijos pareigūnais aplinkybes. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. T. paaiškino, kad atvykę jie apklausinėjo kaltinamąją ir aiškinosi įvykio aplinkybes, apžiūrėjo D. Š. Z. V. gi nurodė, kad ji nematė, kad pareigūnai apžiūrėtų I. K. dukrą. R. T. nurodė (o tai fiksuota ir byloje), kad pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą – virtuvę, kurioje galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir išėmė nusikalstamos veikos priemonę – šepetį, o Z. V. nurodė, kad ji buvo visą laiką virtuvėje, taigi ji negalėjo nematyti pareigūnų. Policijos pareigūno parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jis nesuinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra objektyvūs.

Paneigti ir kaltinamosios Z. V. parodymai, kad I. K., nurodydama smurto prieš savo dukrą aplinkybes, ją apkalba dėl kažkokių tarpusavio nesutarimų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių I. K. interesų apkalbėti kaimyną Z. V., be to, I. K. parodymuose viso proceso metu nėra jokių prieštaravimų, nėra ir jokio motyvo apkalbėti kaimynę Z. V.

Byloje nustatyta, kad D. Š. rankoje ir galvoje po smūgio ir atsitrenkimo į sieną buvo nustatytos sumušimo žymės, taigi akivaizdu, kad jai skaudėjo. I. K. nurodė, kad po smurto prieš dukrą D. Š. panaudojimo mergaitė verkė. Taigi Z. V. smurtiniais veiksmais D. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinime nusikalstamos veikos aplinkybės – smurto panaudojimas prieš mažametę – iš esmės aprašytos, tačiau nusikalstamos veikos formuluotė, aprašymas, aplinkybės, kurios nekeičia kaltinimo esmės, patikslinamos nurodant, kad kaltinamoji sudavė šepečiu mažametei D. Š. bei stūmė, dėl ko D. Š. atsitrenkė galva į sieną tada kai motina I. K. laikė ją ant rankų, kaltinimo esmė dėl to nesikeis, kaltinamosios padėtis nepasunkės.

Nukentėjusioji D. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi ji baudžiamojo įstatymo prasme ji yra mažametė. Z. V., suduodama šepečiu mažametei D. Š. per ranką, stumdama ant rankų D. Š. laikančią I. K., dėl ko D. Š. galva atsitrenkė į sieną, sukėlė D. Š. fizinį skausmą.

Įrodyta, jog kaltinamoji Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamosios Z. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Z. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Z. V. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai.

Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį Z. V., atsižvelgiama į tai, jog ji anksčiau nebuvo teista ir dabar teisiama pirmą kartą, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, pastovią gyvenamąją vietą, yra neįgali, nedirba. Yra pagrįstas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šią veiką padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti Z. V. skyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl siekiant pasiekti bausmės tikslų, Z. V. skiriama švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Nukentėjusiosios D. Š. atstovas pagal įstatymą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur sumai dėl Z. V. nusikaltimu D. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Kaltinamoji Z. V., smurtaudama mažametės nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu, sukėlė D. Š. fizinį skausmą, mergaitė išsigando, verkė. Kaltinamoji privalo atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą, tačiau ieškinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra per didelė ir išieškoma suma būti mažinama. Iš Z. V. nukentėjusiajai D. Š. neturtinės žalos atlyginimui priteisiama 150 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur (b. l. 80 – 81) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Šis ieškinys susijęs su tiesioginėmis nukentėjusiosios D. Š. gydymo išlaidomis, todėl turi būti tenkinamas pilnai, šią sumą išieškant iš kaltinamosios Z. V.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – šepetį mediniu kotu, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 33 – 35), po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Z. V. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. V. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog Z. V. teismo jai paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį D. Š. interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir išieškoti iš Z. V. D. Š. 150 Eur, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (atsiskaitomoji sąskaita LT71300010002484333, AB „Swedbank“, kodas 73000) ieškinį 15,26 Eur sumai tenkinti pilnai, šią sumą išieškant iš Z. V.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai – šepetį mediniu kotu, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.