- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-796-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04441-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Skolininkas
- UAB „Endemik“
- Kreditorius
- AG Baxter
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Endemik“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AG Baxter pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Endemik“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko 134.264,22 € skolą, 451,23 € delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pingines lėšas ir kitą turtą, esantį pas skolininką, kredito įstaigose, pas trečiuosius asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kas skolininkas vėluoja atsiskaityti, turi finansinių sunkumų, o reikalavimo suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė skolininkui priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą 134.264,22 € sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuojamu turtu. Teismas nurodė, kad nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkui areštą 134.264,22 € sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę skolininkui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaitymus su kreditoriumi.
Teismas, preliminariai įvertinęs kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, kad kreditoriaus nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad jo reikalavimai dėl skolos priteisimo galėtų būti akivaizdžiai nepagrįsti. Kadangi kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrindinės skolos suma – 134.264,22 € laikytina didele, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, o kreditorius tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą, teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB “Endemik“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir atmesti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, jog kreditoriaus teiginys, kad skolininkas vengia vykdyti prievolę, neatitinka tikrovės. Kreditorius ir skolininkas 2014 m. lapkričio 20 d. susitarė dėl 927.519,71 Lt skolos grąžinimo dalimis iki 2015 m. vasario 7 d. Skolininkas nevengė vykdyti šio susitarimo ir iki 2014 m. gruodžio 9 d. grąžino 460.000,00 Lt skolos dalį. Skolininkas 2015 m. vasario 3 d. sumokėjo kreditoriui dar 1.000,00 € skolos dalį. Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašo priteisti iš skolininko minėtos skolos dalį. Didmeninio vakcinų platinimo ir imunoprofilaktikos rinkoje, kurioje veikia skolininkas, yra būdingas sezoniškumas. Kiekvienų metų sausio ir vasario mėnesį skolininko pajamos sumažėja. Dėl atsiradusio laikino apyvartinių lėšų trūkumo skolininkas kreipėsi į kreditorių, siūlydamas išdėstyti likusios skolos mokėjimo grafiką iki 2015 m. birželio 12 d. Tačiau kreditorius nesutiko su tokiu pasiūlymu. Skolininkas nebengia vykdyti susitarimo, dalimis grąžina skolą ie siekia susitarti su kreditoriumi dėl ilgesnio skolos grąžinimo grafiko. Skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų apsunkinamas skolos išieškojimas. Priešingai, skolininkas siekia išspręsti susidariusią situaciją ir siūlo kreditoriui sprendimo būdą, įsipareigodamas visiškai sumokėti skolą iki 2015 m. birželio 12 d. 2013 m. balanse nurodyta, kad skolininko turtą sudaro 3.380.531,00 Lt, ilgalaikį turtą sudaro 1.610.478,00 Lt. Išskyrus nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jokie turto areštai įmonės turtui nėra taikomi. Todėl pareikšto reikalavimo suma skolininkui nėra didelė. Skolininkas sėkmingai veikia nuo 1991 m. Todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkas sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo. Areštavus skolininko turtą, jo ūkinė veikla sutriktų, todėl teismo sprendimo vykdymas tik pasunkėtų. Be to, būtų apsunkinta galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Nutartyje teismas nenurodė, kad skolininkui leidžiama atlikti su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Todėl skolininkas neturės galimybių savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą kreditorius AG Baxter nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal 2013 m. UAB „Endemik“ balansą skolininko skola kreditoriui sudaro beveik 30 procentų viso skolininko ilgalaikio turto vertės. Todėl pripažintina, kad skola yra didelė. Skolininkas nepateikia jokių 2014 m. finansinių duomenų ar kitos aktualesnės informacijos. Kadangi skolininkas šiuo metu neturi galimybių sumokėti esamo įsiskolinimo, kreditorius turi realų pagrindą manyti, kad skolininko finansinė padėtis negerėja, o kelia realią grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolos grąžinimas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomu. 2014 m. lapkričio 20 d. skolos mokėjimo grafikas buvo sudarytas pagals skolininko pasiūlymą. Skolininkas atsižvelgė į savo finansines galimybes, galimą sezoniškumą rinkoje ir kitas aplinkybes. Tačiau skolininkas savo paties pasiūlyto mokėjimo grafiko nesilaikė. Todėl kreditorius šiuo metu nėra linkęs priimti naujo skolininko mokėjimo grafiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas kreditoriaus prašymas taikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau neatsižvelgdamas į skolininko vykdomą veiklą, nepagrįstai apribojo skolininko galimybę atsiskatyti su savo darbuotojais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Byloje nustatyta, kad kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė išieškoti iš skolininko 134.264,22 € skolą ir 451,23 € delspinigius. Skolininkas atskiruoju skundu neneigia šios skolos dydžio. Šalys 2014 m. lapkričio 20 d. buvo sudarę 2013 m. ketinimų protokolo pakeitimą Nr. 1, pagal kurį ieškovas įsipareigojo 927.519,17 Lt (268.628,12 €) skolą sumokėti dalimis nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. vasario 7 d. Tačiau šią savo pareigą vykdė netinkamai ir iki 2015 m. vasario 7 d. sumokėjo tik 134.363,89 €, likdamas skolingas dar 134.264,22 €, tai yra beveik pusę visos skolos. Skolininkas 2015 m. sausio 30 d. buvo pateikęs kreditoriui pasiūlymą išdėstyti likusios skolos dalies mokėjimą iki 2015 m. birželio 12 d. Tačiau kreditorius su šiuo pasiūlymu nesutiko.
Skolininko argumentai, jog nurodyta skolos suma jam nėra didelė, kadangi įmonė turi pakankamai turto, yra stabili ir veikianti nuo 1993 m., dar neleidžia konstatuoti įmonės finansinės padėties stabilumo (patikimumo). Skolininkas pateikia tik savo 2013 m. balansą. Tačiau nagrinėjamoje byloje skola susidarė 2014 m., per kuriuos skolininkas jos taip ir negrąžino. Teismas, neturėdamas 2014 m. balanso, negali spręsti apie UAB „Endemik“ finansinės padėties stabilumą. Be to, 2013 m. balanse nurodyta, jog įmonė iš viso turi 3.380.531,00 Lt (979.069,45 €) turto ir 1.705.773,00 Lt (494.026,00 €) per vienerius metus mokėtinų sumų. Kadangi pagal 2013 m. gegužės 2 d. ketinimų protokolą kreditorius buvo įsipareigojęs PVM sąskaitą-faktūrą už vakcinas pateikti iki 2014 m. kovo 10 d., tikėtina, kad kreditoriaus reikalaujama skola nebuvo įtraukta į balansą. Todėl pripažintina, kad iš 2013 m. balanse nurodyto turto vertės atėmus įsipareigojimus, dabartinė skolininko skola sudarytų apie 30 procentų likusios sumos. Taigi pripažintina, kad skolos suma skolininkui yra didelė. Skolininkas pateikė teismui tik savo 2013 m. balansą, nenurodydamas pelno (nuostolių) 2013-2014 m. atsakaitų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių nustatyti, ar skolininko gaunamas grynas pelnas didėja ar mažėja, ar galima pripažinti, kad skolininko pelną įtakoja teikiamos produkcijos ir paslaugų sezoniškumas. Aplinkybė, kad jau antrą kartą skolininkas prašo išdėstyti tos pačios skolos mokėjimą pagrindiniam savo tiekėjui, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu skolininko finansinė padėtis nėra stabili. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 144 straipsnio 6 dalį areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad areštuojamos skolininkui priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę skolininkui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaitymus su kreditoriumi. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad skolininkas yra juridinis asmuo, privalantis mokėti ir darbo užmokestį savo darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko argumentu, jog nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenumačius skolininko teisės mokėti darbo užmokestį darbuotojams, būtų neproporcingai suvaržyta skolininko veikla. Taip pat būtų pažeisti ir darbuotojų interesai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisėtai skyrė skolininko turto areštą, tačiau nepagrįstai apribojo skolininko galimybę iš areštuotų sąskaitų atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeistina, nustatant, kad skolininkui paliekama teisė atlikti su darbo santykiais susijusius mokėjimus
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
Kreditoriaus AG Baxter, kodas: (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui UAB „Endemik“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą 134 264,22 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 22 ct) sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuojamu turtu.
Nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditoriaus AG Baxter, kodas: (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkui UAB „Endemik“, į. k. (duomenys neskelbtini), areštą 134 264,22 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 22 ct) sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę skolininkui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, atsiskaitymus su kreditoriumi ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
Areštuojamą turtą palikti naudotis ir valdyti skolininkui. Antstolį įpareigoti pagal įstatymų reikalavimus paskirti areštuojamo turto saugotoją.
Išaiškinti, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties priėmimo (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
Išaiškinti areštuojamo turto saugotojui, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako savo turtu.
Nutartis vykdoma skubiai.