Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-166-1130/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-11
Bylos Nr.
T-166-1130/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18863-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Nuteistasis
E. L.
Kategorijos
Teikimo Nr. T-166-1130/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18863-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Rasai Rimeikienei,nuteistajam E. L. (E. L.) ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu E. L. (toliau – ir probuojamasis, nuteistasis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Ši 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė už nusikaltimą numatytą BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse, 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, pakeista į arešto bausmę (60 parų) ir subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme jas iš dalies sudėjus, t. y. prie 60 parų arešto bausmės pridėjus 40 parų arešto bausmės bei paskiriama galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams paskiriant E. L. intensyvią priežiūrą, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuolatos dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, tęsti darbą ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės pabaiga 2024 m. liepos 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 9 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam E. L. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis grubiai pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas.

Teikime nurodyta, kad E. L. priežiūros laikotarpiu administracine tvarka baustas nebuvo, tačiau IRD duomenimis 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o 2024 m. sausio 4 d. E. L. pripažintas įtariamuoju. Elektroninio stebėjimo priemonėmis buvo užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 24 d. probuojamasis į namus grįžo apie 22.48 val. Pasiaiškino, pateisinamų priežasčių nepateikė. 2023 m. gruodžio 30 d. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. E. L. nebuvo gyvenamojoje vietoje. Atvykęs į Vilniaus skyrių pasiaiškino, pateisinamų priežasčių nenurodė.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis nuo 2024 m. sausio 8 d. įsidarbino, tačiau teikimą prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. L. su teikimu nesutiko, pripažino padarytus pažeidimus, pažymėjo, kad įsidarbino virėju pagal savo įgytą specialybę, nurodė, kad ateityje laikysis probacijos sąlygų.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, nes asmuo įsidarbino.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Remiantis Probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teismo posėdžio metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad E. L. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Nuteistajam sudarytas priežiūros planas, pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis (asmens b. l. 11). Nuteistasis įsidarbino pagal specialybę. Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų, ateityje pažadėjo laikytis probacijos sąlygų.

Nors nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Pagrindinis klausimas, susijęs su pateiktu Probacijos tarnybos teikimu, yra teismo skirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, nevykdymas. Visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesį probacijos laikotarpiu, jo geranoriškumą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis itin piktybiškai ar sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas ir dėl to jam būtų pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, šiuo metu dar yra tikslinga suteikti galimybę asmeniui savo elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo. Pabrėžtina, kad teisme duoti nuteistojo paaiškinimai ir pirma nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis supranta savo netinkamą elgesį ir siekia pasitaisyti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad asmuo stengiasi taisytis.

Teismas pažymi, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas, neįvertinant visų resocializacijos pasiektų tikslų, asmens pastangų taisytis ir tai būtų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Tokiu būdu, siekiant, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės, turi būti suteikta galimybė Probacijos tarnybai toliau dirbti su nuteistuoju.

Analogišką praktiką formuoja ir aukštesnieji teismai net ir tais atvejais, kai į teismą dėl tokių pačių pažeidimų Probacijos tarnyba kreipiasi 3 kartus (2021 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-273-468/2021).

Nors nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra nepriekaištingas, tačiau matyti, kad jis deda pastangas vykdyti paskirtus įpareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo šiuo metu netenkinamas.

Visgi, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad piktybiškai nevykdant teismo paskirtų pareigų, darant administracinius nusižengimus ar kitaip nesilaikant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, Probacijos tarnyba gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam E. L. (E. L.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis