Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-1603-323/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
2-1603-323/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09758-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
UAB „Idmava ir partneriai“
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Aris Damušis, Mauras Urbonavičius
Civilinė byla Nr. 2-1603-323/2015(Proceso Nr. 2-06-3-09758-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 24.2.; 24.3.; 24.4.; 42.10.; 99.5.; 116.4.; 125.10.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 6435,26 Eur (22219,68 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 priteisė ieškovei iš atsakovo 7992,93 Eur (27598 Lt) nuostolių atlyginimo bei konstatavo, jog pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, paskirstė riziką dėl neįvykusio sandorio abiems šalims lygiomis dalimis, bei sprendė, kad dėl neįvykusio sandorio ieškovė patyrė 24647,82 Eur (85104 Lt) nuostolių, kurių pusė (12323,91 Eur (42552 Lt)) tenka atsakovui, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė prašė priteisti tik 5888,65 Eur (20332,32 Lt) nuostolių atlyginimo, šią sumą ir priteisė. Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-18 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-18 sprendimą bei priteisė ieškovei iš atsakovo 5888,65 Eur (20332,32 Lt) nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad teismai konstatavo, jog dėl sandorio nesudarymo ieškovė patyrė 12323,91 Eur (42552 Lt) dydžio nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas, tačiau nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė reikalavo tik dalies nuostolių atlyginimo (5888,65 Eur (20332,32 Lt)), laiko, kad atsakovas turi atlyginti tą nuostolių dalį, kurios minėtoje civilinėje byloje atlyginti ieškovė nereikalavo, tačiau tebeturi teisę reikalauti, t. y. 6435,26 Eur (22219,68 Lt) (12323,91 Eur (42552 Lt) - 5888,65 Eur (20332,32 Lt)) (b. l. 19-22).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-23 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 6435,26 Eur (22219,68 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6435,26 Eur (22219,68 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96,44 Eur (333,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (b. l. 37-38).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl 2013-09-23 preliminaraus sprendimo, prašo teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkintas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir ieškovė nebeturi teisės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad paminėtoje byloje ieškovė jau žinojo dėl sandorio nesudarymo patirtų nuostolių dydį, tačiau nereiškė reikalavimo atlyginti visus patirtus nuostolius. Laiko, kad ieškovė, nereikalaudama priteisti visų patirtų nuostolių, o tik jų dalį, atsisakė nuo dalies jų priteisimo, bei nebegali pakartotinai reikalauti juos priteisti. Prašydama pakartotinai iš to paties sandorio priteisti patirtus nuostolius ieškovė elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (b. l. 54-55).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašo teismo 2013-09-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismai konstatavo, jog ieškovė dėl sandorio nesudarymo patyrė 12323,91 Eur (42552 Lt) nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas, tačiau byloje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl mažesnės dalies nuostolių priteisimo. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl kitos dalies patirtų nuostolių priteisimo, ir šis reikalavimas yra atskiras ieškovės reikalavimas, nesantis tapatus ankstesnio ieškinio dalykui. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog dėl to paties dalyko jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kadangi iš to paties ginčo kylantys reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmesnėje byloje, gali tapti vėlesnės bylos dalyku (b. l. 56-57).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo teismo 2013-09-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo 6435,26 Eur (22219,68 Lt) nuostolių atlyginimo yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pakanka ieškinio tenkinimui. Pažymėjo, kad prejudicinių faktų ginčyti negalima. Taip pat nurodė, kad nors po Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-18 nutarties priėmimo ieškovė 2014-05-14 pardavė ginčo butą už 46339,20 Eur (160 000 Lt) sumą, tačiau tai buvo visai kitokių, aukštesnių kokybinių savybių butas, nei buvo perduotas atsakovui, todėl šia kaina remtis negalima, juolab, kad iš ieškovės buvo priteistos buto įrengimo išlaidos, kurios atsakovui jau grąžintos. Be to, 2014-05-14 pirkimo – pardavimo sutartis laiko atžvilgiu nutolusi nuo nuostolių, atsiradusių 2010 m., atsiradimo datos. Taip pat laiko, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes kreipimusi į teismą 2010 m. ieškinio senaties eiga nutrūko. Jei teismas manytų, kad senatis praleista, prašo ją atnaujinti rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo teismo 2013-09-23 preliminarų sprendimą panaikinti ir taikius ieškinio senatį ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2013 m. sausio mėn., ieškinį teismui pareikšdama tik 2013 m. rugpjūčio mėn. Laiko, kad ieškinio senaties terminą atnaujinti nėra pagrindo, kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovas yra fizinis asmuo, be to ieškovė slepia esmines bylai aplinkybes, todėl elgiasi nesąžiningai, o nesąžiningai šaliai ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas. Jei teismas laikytų ieškinio senaties terminą esant nepraleistą, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi realus ieškovės nuostolis yra kitoks, t.y. 2014-05-14 parduodama ginčo butą už 46339,20 Eur (160 000 Lt) sumą ieškovė nepatyrė tokių nuostolių, kurių prašo šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Preliminariąją statomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio preliminarus plotas 53,33 kv. m. su 3,68 kv. m. ploto rūsiu, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 07/PP-154 už preliminarią 63167,28 Eur (218 104 Lt) sumą (buto kv. m. kaina – 1158,48 Eur (4 000 Lt), rūsio – 376,51 Eur (1300 Lt)) (prijungtos c.b. Nr. 2-229-642/2012 t. 1, b. l. 12-16). Ieškovė ir atsakovas 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. susitarė dėl Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 07/PP-154 pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 (prijungtos c.b. Nr. 2-229-642/2012 t. 1, b. l. 24-26, 29). 2008 m. gruodžio 1 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 07/PP-154 pakeitimu Nr. 1 3.4.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovas už butą mokės dalimis per 67 mėn., o pagrindinė sutartis bus pasirašyta per 13 mėn. nuo šio pakeitimo pasirašymo (Sutarties pakeitimo 1.2. punktas) (prijungtos c.b. Nr. 2-229-642/2012 t. 1, b. l. 24-26). 2008 m. rugpjūčio 11 d. buto perdavimo – priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovui butą apdailos darbams atlikti (prijungtos c.b. Nr. 2-229-642/2012 t. 1, b. l. 18, 19). Pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2010-01-01, tačiau pasirašyta nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 (įsiteisėjo 2013-04-18 po Klaipėdos apygardos teismo nutarties) tenkino ieškovės ieškinį dalyje dėl 5888,65 Eur (20332,32 Lt) nuostolių atlyginimo, kaip dalį prarastos galimybės vertės dėl atsakovo neteisėto atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, priteisimo iš atsakovo R. B.. Ieškovė, remdamasi tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 pareiškė reikalavimą tik dėl 5888,65 Eur (20332,32 Lt) dydžio nuostolių priteisimo, o teismas pripažino ieškovę turint teisę į 12323,91 Eur (42552 Lt) dydžio nuostolių atlyginimą, šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimą dėl 6435,26 Eur (22219,68 Lt) likusios dalies nuostolių, atsiradusių dėl buto kainų skirtumo, priteisimo iš atsakovo, kurių atlyginti paminėtoje byloje nereikalavo, tačiau tebeturi teisę reikalauti. Atsakovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu pareiškė prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2010-01-01 (2008-12-01 Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 07/PP-154 pakeitimo Nr. 1 1.2. punktas (prijungtos c.b. Nr. 2-229-642/2012 t. 1, b. l. 24-26)). Atsakovui šio sutartinio įsipareigojimo nevykdant ir pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove nustatytu terminu nesudarant, ieškovė nuo 2010-01-01 dėl sutarties neįvykdymo patyrė žalą, apie kurios atsiradimą turėjo sužinoti, o iš byloje esančių duomenų ir sužinojo: šalys pripažįsta, jog senaties termino reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pradžia yra 2010-01-01 (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.) (b. l. 69-70, 74-77). Taigi, ieškinį atsakovui dėl nuostolių priteisimo ieškovė turėjo pareikšti iki 2013-01-01. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikštas 2013-08-26, t. y. praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012, bei kad šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus (ginčas dėl tų pačių teisinių santykių, grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais bei aplinkybėmis), tik skiriasi reikalavimo apimtis (likusi apimtis) (b. l. 74-77). Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima. CK 1.130 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Kaip žinoma, CK 1.132 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams, jeigu įstatymas nenumato ko kita, tuo tarpu nagrinėjamu atveju įstatymas jokių išimčių nenumato. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad tapatus reikalavimas CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme reiškia, kad kreipiamasi į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių (reikalavimas pareiškiamas tam pačiam subjektui), dėl to paties dalyko (ta pati reikalavimo suma, jei reikalavimas piniginio pobūdžio), bet kitu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; CK komentaras, pirmoji knyga, bendrosios nuostatos, p. 262). Šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas nėra tapatus pagal nurodytus kriterijus, todėl ieškinio senaties termino eiga reikalavimui prieš atsakovą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškus ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 nebuvo nutraukta (CK 1.130 str. 1, 3 d.). Priešingos išvados neleidžia daryti iš ieškovės cituojamas aiškinimas iš 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos Nr. A2-39“ (publikuota Teismų praktika, 2002, 18), jog tinkamai pareiškus teisme ieškinį, teisės pažeidimo įsisenėjimui neturi įtakos pareikšto reikalavimo dydis, todėl ieškinio sumos padidinimas arba sumažinimas, ieškovo atlikti iki teismui priimant sprendimą civilinėje byloje (1964 m. CPK 35 straipsnis, 2002 m. CPK 42, 141 straipsniai), ieškinio senaties termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia, kadangi šiame išaiškinime kalbame apie ieškinio senaties institutą bei ieškinio sumos didinimą ar mažinimą toje pačioje civilinėje byloje.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas parleistas, teismas ex officio turi įvertinti, ar nėra ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-12-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2010). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, šį prašymą motyvuoja tuo, kad dėl nuostolių atlyginimo į teismą kreipėsi 2010 m., negalėjo numatyti teisminio proceso baigties, nagrinėjimo teisme laikotarpio (teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-04-18), laukė galimos kasacijos termino pabaigos, po ko nedelsdamas kreipėsi į teismą, sistemingai ir nuosekliai siekė apginti savo pažeistas teises, apie šį siekį leido suprasti ir atsakovui.

Teismas, įvertinęs tai, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo taikomas ne bendrasis, o sutrumpintas ieškinio senaties terminas, tai, kad ieškovė praleido daugiau nei penktadalį viso sutrumpinto ieškinio senaties termino, tai, kad dar 2012 m. birželio mėn. po Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-12 nutarties turėjo galimybę civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 didinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo, juolab, kad pati paminėtoje byloje tvirtino, jog patyrė 24131,14 Eur (83320 Lt) nuostolių, arba pareikšti naują ieškinį teisme dėl kitos dalies nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau to nepadarė, taip pat tai, kad ieškovė teisminių procesų metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, ieškovė yra juridinis asmuo, turintis patirties sandorių sudaryme, išmanantis įstatymų nuostatas, susijusias su sutarties įvykdymo užtikrinimo institutu, ieškinio senaties taikymu, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, operatyvumo reikalavimai, todėl ieškinio atsakovui pareiškimas praleidus daugiau nei penktadalį viso sutrumpinto ieškinio senaties termino nesudaro pagrindo konstatuoti kokių nors svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybės šioje byloje. Pažymėtina, kad prioritetas turi būti teikiamas civilinių teisinių santykių stabilumui, teisiniam apibrėžtumui ir atsakovo teisėtų lūkesčių principui; kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010). Maža to, teismas laiko, kad senaties termino ieškovei neatnaujinimas nepažeis ir teisingumo, sąžiningumo principų, kadangi ginčo butą ieškovė 2014-05-14 pardavė už 46339,20 Eur (160 000 Lt) sumą (b. l. 117-125), o civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 apskaičiuojant nuostolių dėl prarastos galimybės dydį buvo remiamasi 38519,46 Eur (133 000 Lt) ginčo buto verte.

Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį ir nesant pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, yra faktinis ir teisinis pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., CPK 260 str., 430 str. 6 d. 2 p.).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1172,96 Eur (4050 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 66-68, 92-93). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, taip pat į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (surašyti: prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo (1 x 289,62 Eur (1000 Lt) MMA), atsiliepimas į atskirąjį skundą (0,5 x 289,62 Eur (1000 Lt) MMA), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (0,12 x 289,62 Eur (1000 Lt)), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką ((2 val. x 43,44 Eur (150 Lt)) + (1 val. x 45 Eur)), konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 601,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Panaikintinos atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ 601,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-11651-769/2013) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), turto, piniginių lėšų areštą, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė