Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veikmės statyba“ skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Saulės sonata“, UAB „Autokausta“, antstolis Eduardas Sergėjevas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0190/20/00301 ir Nr. 0190/20/00522 medžiagos nustatyta, kad antstolis Eduardas Sergėjevas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 vykdomąjį raštą Nr. e2SP-33585-631/2018 dėl 602327,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ išieškotojos UAB „Veikmės statyba“ naudai ir Vilniaus apygardos teismo 2020-03-12 vykdomąjį raštą Nr. e2-266-881/2019 dėl 42844,71 Eur skolos 1515,75 Eur delspinigių, 8,3 procentų dydžio metinių palūkanų ir 112,25 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ išieškotojos UAB „Autokausta“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 2 lapas; vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00522 2 lapas).

Antstolis 2020-02-25 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-192-938 nurodė iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti 626672,65 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 31 lapas). 2020-02-25 antstolis turto arešto aktu Nr. S16-79284 areštavo skolininkės banko sąskaitas (vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 19 – 27 lapai).

Skolininkė 2020-04-14, 2020-05-08 pateikė Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 116 – 121 lapai).

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-05-08 pervedė skolininkei UAB „Saulės sonata“ 1489,67 Eur dydžio išmoką darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas, 2020-05-12 2597,01 Eur dydžio išmoką darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas bei 2020-06-15 2586,90 Eur dydžio išmoką darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas (vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 115, 167 lapai).

Skolininkė 2020-05-13 pateikė antstoliui prašymą iki Lietuvos Respublikos Seimas patvirtins CPK 668 straipsnio pataisas, nenurašyti nuo skolininkės banko sąskaitos valstybės skirtos paramos lėšų, o priėmus minėtas pataisas, šias lėšas atlaisvinti ir leisti išmokėti darbuotojams pagal pateiktą sąrašą.

Antstolis 2020-06-26 priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir laisvai disponuojamos sumos sąskaitose nustatymo Nr. S16-86485, kuriame konstatavo, jog dalis skolininkės UAB „Saulės sonata“ gautų lėšų (2020-05-08, 2020-05-12, 2020-06-15) gauta kaip valstybės parama/subsidija dėl paskelbtų prastovų karantino laikotarpiu ir šios lėšos buvo nurašytos dar iki CPK 668 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo, t. y. 2020-06-20, tačiau nebuvo išskirstytos. Antstolis atsižvelgdamas į CPK 668 straipsnio 4 dalį, nutarė nustatyti 4403,44 Eur laisvai disponuojamą sumą AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5448,71 Eur UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti skolininkei 9582,15 Eur lėšas, kurias skolininkė gavo kaip subsidijas bei iš trečiųjų asmenų gautas lėšas paskirstyti išieškotojoms. Antstolis 2020-06-30 patvarkymu Nr. S16-86865 nusprendė sustabdyti 2020-06-26 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir laisvai disponuojamos sumos sąskaitose nustatymo Nr. S16-86485 vykdymą dalyje dėl 9852,15 Eur nurašytų lėšų grąžinimo skolininkei ir dalyje, kurioje nutarta nustatyti 4403,44 Eur laisvai disponuojamą sumą AB „SEB bankas“ bei 5448,71 Eur laisvai disponuojamą sumą AB „Medicinos bankas“ iki bus išspręstas ginčas teisme(vykdomosios bylos Nr. 0190/20/00301 179 lapas).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl išieškojimo iš skolininkei pervestų subsidijų už darbuotojų prastovas. Išieškotoja prašo vykdyti išieškojimą iš skolininkei pervestų subsidijų už darbuotojų prastovas, kadangi šios subsidijos buvo gautos iki CPK 668 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo, t. y. 2020-06-20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-03-14 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Dėl šalyje paskelbto karantino daugelis įmonių sustabdė savo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas. Valstybė siekdama padėti darbdaviams, mokantiems darbo užmokestį darbuotojams, esantiems prastovoje ir siekiantiems išlaikyti šias darbo vietas, nusprendė mokėti atitinkamo dydžio subsidijas 2020-03-17 priimdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalį, kurioje nurodyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Skolininkė pasinaudojo minėtame įstatyme numatyta valstybės pagalba darbdaviams ir, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, ne kartą, t. y. 2020-05-08, 2020-05-12, 2020-06-15, gavo minėtas subsidijas. Norma, įtvirtinta CPK 668 straipsnio 4 dalyje, draudžianti išieškojimo nukreipimą į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, įsigaliojo tik nuo 2020-06-20. Taigi paminėtos subsidijos buvo gautos dar iki CPK 668 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo. Išieškotoja nurodo, jog iš minimų subsidijų išieškojimas yra galimas, kadangi aukščiau minėtos subsidijos buvo nurašytos dar iki CPK 668 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai ir civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Tačiau CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015; Šiaulių apygardos teismo 2018-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-111-372/2018). Vykdymo procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Be to, tenkinus išieškotojos skundą dėl antstolio veiksmų ir leidus antstoliui išieškoti skolą iš gautų subsidijų, skirtų darbuotojams už prastovas, galimai būtų pažeidžiamos ir darbuotojų teisės. Juk, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ straipsnyje, minėtos subsidijos skiriamos tam, kad darbdavys išlaikytų darbo vietas darbuotojams, esantiems prastovose dėl šalyje paskelto karantino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestinas.

Skolininkė prašė priteisti jos naudai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. 2020-10-05 skolininkė pateikė įrodymus, jog ji už atstovavimą patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (2020-08-20 sąskaita Nr. 5-57-T/12/20 už suteiktas teisines paslaugas bei 2020-08-21 mokėjimo nurodymas už sąskaitą Nr. 5-57-T/12/20).

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamoje byloje skolininkė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, taigi tarp pareiškėjos ir skolininkės yra iškilęs ginčas. Šia nutartimi teismas atmeta pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, todėl yra pagrindas iš pareiškėjos skolininkės naudai priteisti jos 300 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas 300510465, skolininkės UAB „Saulės sonata“, juridinio asmens kodas 252059030, naudai 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui Eduardui Sergėjevui grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0190/20/00522, Nr. 0190/20/00301.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.