Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12347-1051/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gretvėja“, trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo UAB „Gretvėja“ vykdyti 2016 m. gruodžio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-161228-00021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Gretvėja“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. gruodžio 28 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-161228-00021 reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, t. y. demontuoti lauko kavinės stogo dangą ir ją laikančias konstrukcijas, demontuoti šonines atitvaras, demontuoti grindis ir jas laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalomasis nurodymas nagrinėjamu atveju laikytinas vykdytinu dokumentu, kuris tiesiogiai jį priėmusios institucijos perduodamas vykdyti antstoliui. Teismas sprendė, jog ieškovės ieškinį atsisakytina priimti, kadangi jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad privalomasis nurodymas, kurį prašoma įpareigoti įvykdyti, buvo surašytas 2016 m. gruodžio 28 d. ir pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus negali būti laikomas vykdomuoju dokumentu; šis privalomasis nurodymas savo forma neatitinka vykdomojo dokumento formos, tačiau yra galiojantis ir privalomas, vykdomas jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei atlikus patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovei UAB „Gretvėja“ priklausančios kavinės pastato dalies gyvenamajame name yra pastatytas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovei UAB „Gretvėja“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-161216-00020 (el. b. l. 11–24). 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Gretvėja“ buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-161228-00021, kuriuo statytoja buvo įpareigota iki 2017 m. birželio 28 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, t. y. demontuoti lauko kavinės stogo dangą ir ją laikančias konstrukcijas, demontuoti šonines atitvaras, demontuoti grindis ir jas laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę (el. b. l. 48–49). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 23 d. UAB „Gretvėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 2016-12-16 savavališkos statybos akto ir 2016-12-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu UAB „Gretvėja“ ieškinį dėl Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-161216-00020 ir 2016 m. gruodžio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-161228-00021 panaikinimo atmetė. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 14 iki 2017 01 01) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą (Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcija, kurios 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka (Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).Kaip minėta, UAB „Gretvėja“ buvo pareiškusi ieškinį dėl 2016-12-16 savavališkos statybos akto ir 2016-12-28 privalomojo nurodymo panaikinimo. UAB „Gretvėja“ ieškinys pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo atmestas. Ginčas dėl 2016 m. gruodžio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-161228-00021 teisėtumo buvo išspręstas 2017 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą nepakeistą.Pagal bendrąjį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu. Tačiau CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (L. E., M. V., N. V. Civilinio proceso teisė, T. 1., Justitia, Vilnius, 2003, 120 psl.).Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalomasis nurodymas laikytinas vykdytinu dokumentu, kuris tiesiogiai jį priėmusios institucijos perduodamas vykdyti antstoliui (Įstatymo (redakcija nuo 2017-01-01) 11 straipsnio 9 dalis). Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Teismui išnagrinėjus bylą dėl 2016-12-28 privalomojo nurodymo, privalomasis nurodymas perduotinas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinį atsisakytina priimti, kadangi šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.