Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjui, susipažinusiam su pateiktais dokumentais, tapo žinoma, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-14 įsakymu Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą. Pabrėžtina, jog iki šio įsakymo gavimo 2021-11-18 pareiškėjas jokia forma nebuvo informuotas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra įtraukiamas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 m. sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuolatos buvo prižiūrimas, žolė šienaujama reguliariai, pareiškėjas V. B. 2021-11-29 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą pripažinti, kad ginčo žemės sklypas nėra apleistas, ir pašalinti šį žemės sklypą iš Nenaudojamos žemės sklypų 2021 m. sąrašo, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad iki žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą dienos ir po įtraukimo sklypas buvo prižiūrimas ir pjaunama žolė. Atsakovė 2021-12-27 atsakymu Nr. 16-2-3322 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas“ (toliau – ir Atsakymas) išnagrinėjo pareiškėjo V. B. 2021-11-29 prašymą „Dėl žemės sklypo pašalinimo iš Nenaudojamos žemės sklypų 2021 m. sąrašo“ ir atsisakė jį patenkinti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, tai yra jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286, yra detaliai reglamentuota žemės sklypų įrašymo į apleistų žemės sklypų sąrašą tvarka.

Pareiškėjui Apraše nustatyta tvarka nebuvo įteikti pranešimai, jis nebuvo informuotas, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bus įtrauktas, o taip pat įtrauktas į apleistų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad jo žemės sklypas yra patikrintas, pareiškėjui nepateikti jokie žemės sklypo apžiūros aktai iki 2021-11-18 elektroninio laiško gavimo dienos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-14 įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2021-11-18 elektroniniu paštu per atstovę advokatę.

Ginčo žemės sklypas yra visiškai sutvarkytas, prižiūrimas, žolė nušienauta, todėl jis nepagrįstai įtrauktas į apleistų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjas reguliariai pjovė žolę, prižiūrėjo žemės sklypą.

Įsakymas pareiškėjui nebuvo įteiktas Apraše nustatyta tvarka. Apie šį įsakymą pareiškėjas nebuvo informuotas registruotu pranešimu, todėl pareiškėjui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise, numatyta Aprašo 13 punkte. Šiuo esminiu administracinės procedūros pažeidimu, neinformavus pareiškėjo apie Įsakymą, buvo šiurkščiai pažeistos Aprašo nuostatos, o tai daro atsakovės Atsakymą neteisėtą.

Atsakovė pateikė du Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus (2021-07-01 ir 2021-04-22). Prie 2021-04-22 Nenaudojamos žemės patikrinimo akto Nr. 16-8-109 pridėtos keturios nuotraukos, kuriose realiai užfiksuotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, o ne visas žemės sklypas. Be to, nuotraukose matyti, kad žolė yra sugulusi, todėl pagrįstai teigtina, jog jos aukštis nesiekia 12 cm. Prie 2021-07-01 Nenaudojamos žemės patikrinimo akto Nr. 16-8-192 pridėtos keturios nuotraukos, iš kurių pirmoje užfiksuota nebaigto statyti gyvenamojo namo įvaža į garažą ir garažo vartai, tačiau ne pats žemės sklypas, o antroje nuotraukoje užfiksuotos į krūvą sudėtos statybinės medžiagos, kurios nebuvo privačioje žemės valdoje, o buvo valstybinėje žemėje prie pat gatvės, trečioje ir ketvirtoje nuotraukoje užfiksuota nebaigto statyti gyvenamojo namo siena ir prie jo augantys krūmai ir dalis pievos. Nuotraukos nėra itin aiškios, nuotraukose nematyti, jog žolė būtų aukštesnė nei 12 cm, matyti tik galimai sugulusi žolė, o tai leidžia manyti, kad žolė nupjauta, tačiau nesurinktas nuo žemės sklypo šienas. Be to, aktuose nėra nurodyta, jog buvo atlikti žolės aukščio matavimai, todėl, pareiškėjo vertinimu, nuotraukose užfiksuotos žolės aukštis nėra daugiau nei 12 cm.

Atsakovė, prieš teikdama Kauno miesto savivaldybės tarybai duomenis dėl nenaudojamų žemės sklypų, pateikė duomenis, kurie realiai nebuvo užfiksuoti, t. y. po 2021-07-01 Seniūnija neatliko jokių faktinių žemės sklypo apžiūrų ir vadovavosi nebeaktualiais duomenimis. Pastebėtina, kad atsakovė nenurodo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos 2021-08-10 nuotraukos, kadangi nėra surašytas Apraše nustatytos formos aktas ir neįgyvendinta procedūra, numatyta Apraše, todėl pagrindo vadovautis 2021-08-10 nuotraukomis nėra.

Atsakovės 2021-12-27 Atsakymas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė jį priėmė pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, jo nemotyvavo, nenurodė Atsakyme teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidė Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286, esmines nuostatas ir žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūrą, todėl atsakovės 2021-12-27 atsakymas yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina patenkinti pareiškėjo 2021-11-29 prašymą.

Kaip minėta, KMSA pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės sklypą ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti padidintą žemės nuomos mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kurį pareiškėjas gavo, šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikiami byloje. Siunta buvo siunčiama pagal paties pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo Žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, Įspėjimu pareiškėjas buvo įspėtas laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių ir per 30 dienų nuo Įspėjimo gavimo dienos pateikti Seniūnijai informaciją apie apžiūros akte užfiksuotų reikalavimų įvykdymą.

Apraše nustatyti kriterijai, pagal kuriuos fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą (Aprašo 4 p.). Pareiškėjui per Seniūnijos nustatytą terminą nepateikus Seniūnijos 2021-04-22 akte nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad skundžiamas KMSA direktoriaus Įsakymas buvo priimtas teisėtai ir nėra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Byloje pateikti dokumentai niekaip negali paneigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai užfiksavo pareiškėjo žemės sklypo apleistumą, nepriežiūros faktą, suteikiantį teisę atsakovei ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą Aprašo 6 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu, o pareiškėjui nepateikus abejonių nekeliančių įrodymų apie kitokias aplinkybes, Seniūnija neturėjo pagrindo teikti sklypą išbraukti iš Sąrašo. Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, akivaizdu, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir pateiktas vaizdines priemones, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2021-12-27 atsakymą Nr. 16-2-3322 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti įsakymą išbraukti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iš Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl to, ar pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstai buvo įtrauktas į Įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą.

Bylos duomenimis, Seniūnija 2021-04-22 atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 16-8-109. Apžiūros metu padarytos fotofiksacijos. Žemės sklypo apžiūros metu Seniūnijos darbuotojas užfiksavo, kad žemės sklypas yra neprižiūrimas, nešienaujamas, užterštas statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, pažeidžiant Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), 7.1, 7.3 ir 7.5 punktus. Apie nustatytus žemės sklypo priežiūros pažeidimus Seniūnija informavo pareiškėją jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsdama registruotą laišką su 2021-04-26 raštu Nr. 16-2-1322 (toliau – ir Įspėjimas) (reg. siuntos Nr. RS151848833LT). Pareiškėjas minimu raštu buvo įspėtas apie galimus teisinius padarinius, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikta informacija apie reikalavimų vykdymą. AB Lietuvos pašto duomenimis, pareiškėjui šis Įspėjimas buvo įteiktas 2021-04-29. Informacija su preliminariu Seniūnijos sąrašu, kaip numatyta Apraše, buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudojamu-zemes-sklypu-2021-metais-sarasas/ 2021-06-04, papildyta 2021-07-05. Taigi pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės žinoti apie pradėtas procedūras jo žemės sklypo priežiūros klausimais. Seniūnija pakartotinę sklypo apžiūrą atliko 2021-07-01 ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 16-8-192. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklypas yra neprižiūrimas, nešienaujamas, užterštas statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 punktai, t. y. situacija iš esmės nepasikeitusi. Siekdamas įsitikinti, kad žemės sklypo būklė yra nepasikeitusi, 2021-08-10 Seniūnijos darbuotojas dar kartą vyko į sklypą, jį apžiūrėjo, padarė fotofiksacijas, apžiūros metu fotofiksacijose akivaizdžiai matyti nepasikeitusi sklypo būklė: akivaizdžiai peraugusi 12 cm ribą žolė, negenimi krūmai, statybinės atliekos. Įvertinęs Seniūnijos surinktus įrodymus, KMSA direktorius 2021-09-14 priėmė Įsakymą Nr. A1-653, kuriuo patvirtino Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, kurio 234 punktu į Sąrašą įtrauktas ir pareiškėjo žemės sklypas. Pareiškėjas pirmą kartą į Seniūniją kreipėsi 2021-11-04 su prašymu pateikti visą informaciją apie žemės sklypo apžiūras, Įsakymą ir išbraukti sklypą iš Sąrašo. Seniūnija atsakė 2021-11-10 raštu Nr. 16-2-3037, kuriuo pateikė pareiškėjo prašytus dokumentus ir paaiškino įtraukimo į Sąrašą teisinius aspektus, nurodė, jog nėra galimybės išbraukti pareiškėjo žemės sklypo iš Sąrašo. Pareiškėjas šio rašto neskundė ir neskundžia šioje byloje.

Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo atsakymu 2021-11-29 pateikė naują prašymą išbraukti žemės sklypą iš Sąrašo, į kurį seniūnija atsakė 2021-12-27 raštu Nr. 16-2-3322. Šiuo raštu pareiškėjui vėl buvo paaiškinta apie sąrašo sudarymo procedūras ir pateiktas atsakymas dėl sklypo išbraukimo iš Sąrašo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 2 punkte reglamentuota, kad Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais. Žemės nuomos mokesčio tarifai nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. T-313. Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog taisyklių tikslas yra užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo, įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: 7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.3. priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažeidė anksčiau įvardytus Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, t. y. nevykdė teisės aktais jam nustatytos bendrinės pareigos tvarkyti žemės sklypą. Atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Pareiškėjo argumentai apie pastato būklę niekaip netrukdo jam, kaip žemės sklypo savininkui, sutvarkyti žemės sklypą, kad šis atitiktų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.

Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016-11-30 sprendime Nr. 1-4073-554/2016 konstatuota, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių „nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio“, su šia teismo išvada sutiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl registruotais laiškais ir viešai paskelbta informacija Savivaldybės interneto svetainėje KMSA tinkamai atitiko visus įstatymų ir Aprašo reikalavimus atitinkančius veiksmus, t. y. išsiuntė informaciją tinkamai ir laiku tam, kad pareiškėjas, veikdamas pagal vidutiniškai rūpestingo asmens elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus ar imtis priemonių situacijai žemės sklype pakeisti, tačiau akivaizdu, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais atliktų apžiūrų metu užfiksuoti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai vienareikšmiškai įrodo pareiškėjo nenorą keisti žemės sklypo priežiūros būdą.

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai ir kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas ir sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus LVAT praktikoje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, taip pat įvertinus rašytinius įrodymus ir Seniūnijos padarytas fotofiksacijas, negalima sutikti su pareiškėjo skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas atsakymas dėl atsisakymo išbraukti iš KMSA direktoriaus įsakymu patvirtinto Sąrašo buvo priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes ar pažeidžiant Apraše numatytas procedūras. Pažymėtina, jog Tvarkymo ir švaros taisyklės yra paskelbtos Teisės aktų registre, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamai neaiškių žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą motyvų vertinami kaip siekis išvengti padidinto žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Nekilnojamojo turto naudotojai (nuomininkai) privalo rūpintis naudojamu turtu ir žolę valdomame sklype pjauti daugiau nei vieną kartą metuose, kai gauna seniūnijos įspėjimą, nors nagrinėjamu atveju nei prieš, nei po įspėjimo gavimo pareiškėjas veiksmų žemės sklypo būklei pagerinti nesiėmė.

Pažymėtina, kad apie nuolatinę sklypo priežiūrą jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl pareiškėjo teikiami argumentai ir įrodymai niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog sklypas buvo tvarkomas 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais, t. y. iki skundžiamo įsakymo priėmimo, kadangi šio sklypo nepriežiūrą nurodytais mėnesiais patvirtina Seniūnijos atliktų žemės sklypo apžiūrų metu padarytos fotofiksacijos, kuriose akivaizdžiai matyti daugiau nei keletą savaičių nepjauta žolė ir kiti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai, nurodyti aktuose.

Taigi, darytina išvada, jog apie nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas, Nenaudojamos žemės patikrinimo akte aiškiai nurodyti visi pažeisti Taisyklių punktai. Pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė anksčiau nurodytus Taisyklių reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Pareiškėjo byloje pateikti dokumentai niekaip negali paneigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai užfiksavo pareiškėjo žemės sklypo apleistumą, nepriežiūros faktą, įgalinantį ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą Aprašo 6 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu, o pareiškėjui nepateikus abejonių nekeliančių įrodymų apie kitokias aplinkybes, seniūnija neturėjo pagrindo teikti sklypą išbraukti iš Sąrašo. Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, akivaizdu, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir pateiktas vaizdines priemones, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, todėl šiuo pagrindu Įsakymas nenaikintinas, pareiškėjo argumentai atmestini. Pažymėtina, jog skundžiamas administracinis aktas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra aiškus, suprantamas, jame išdėstytas teisinis reglamentavimas. Be to, pažymėtina, jog pažeidimai, padaryti priimant administracinį aktą ir sudarantys galimybę panaikinti administracinį aktą, turi būti esminiai, t. y. tiesiogiai darantys įtaką akto teisėtumui. Nagrinėjamu atveju teismas tokių nenustatė.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kaip matyti, pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (skundo 2 reikalavimas) netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kitos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.