Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2020 m. spalio 30 d. apie 22.10 val., vairuodamas S. A. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta iš dviejų nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, ir priekyje, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su (duomenys neskelbtini), jis nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, apvažiuodamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Š. G., po ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į kairę pusę, užvažiavo ant saugumo salelės ir partrenkė ten prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai surikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), važiavo pirma eismo juosta. Artėdamas prie nereguliuojamos perėjos pamatė, jog automobilis „Volvo“ rodo posūkį ir nori sukti į dešinę link (duomenys neskelbtini), persirikiavo į antrą juostą. Ta juosta prieš jį važiuojantis automobilis „BMW“ atliko staigų stabdymą. Jis, bandydamas išvengti smūgio, stabdė, rikiavosi ir taip kliudė automobilį „Volvo“. Kai atsitiko eismo įvykis, nukentėjusįjį pamatė ant kapoto. Po įvykio iškart bėgo prie mergaitės, o draugas – prie nukentėjusiojo A. P. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir galbūt dėl vairavimo įgūdžių trūkumo. Nepripažįsta, kad tą dieną toje vietoje lenktyniavo. Po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju. Dėl karantino apribojimų jam nebuvo galima įeiti į priimamąjį, nesuteikė informacijos apie nukentėjusįjį. Neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiojo, nors norėjo. Eismo įvykio metu 2018 m. išduotas vairuotojo pažymėjimas negaliojo, kadangi per karantiną balandžio mėn. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones mėnesiui laiko. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Šis įvykis jį labai sukrėtė, dėl to labai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant motinos R. A. atsakomybei.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad po konsultacinės išvados nuo gruodžio 27 d. kelis kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) atlieka reabilitaciją. Jam niekaip nepavyksta atlikti bent elementarių funkcijų, be pagalbos negali normaliai gyventi. Po operacijos jam įdėtas implantas trukdo, negali normaliai judėti, važinėti, šokinėti ir panašiai. Nors atlieka reabilitaciją, bet gerai nesijaučia.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. A. paaiškino, kad nėra teista ar bausta administracine tvarka, kaltinamasis J. A. yra jos sūnus, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei be užstato. Gyvena kartu su sūnumi, mato jo išgyvenimus ir pasikeitimą. Sūnus labai korektiškai elgiasi kelyje, daug dirba ir yra vertinamas darbe. Jų kasdienis bendravimas padės sūnui laikytis įstatymų, jie intensyviai bendrauja, nes kartu gyvena, tarp jų yra labai glaudus ryšys. Dėl kiekvieno sprendimo gyvenime sūnus tariasi su ja ir tėčiu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojų Š. G. ir K. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 97-99, 102-104).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 22.05 val. su mažamete dukra V. P. vedžiodami šuniuką vaikštinėjo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) priėjo sankryžą su (duomenys neskelbtini). Priėjus minėtą sankryžą, jie pasuko į dešinę ir nuėjo iki jiems iš dešinės pusės buvusios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria turėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) pusę. Priėjus minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, (duomenys neskelbtini) jiems iš kairės pusės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, jokios transporto priemonės nevažiavo. Todėl jie su dukra V. nužengė nuo šaligatvio ir normaliu tempu perėjo (duomenys neskelbtini) eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini). Per perėją ėjo normaliu tempu, jis ėjo pirmas, dukra V. ėjo jam iš paskos atsilikusi per pusę žingsnio, ji vedė šuniuką, pririštą prie pavadėlio. Šuniukas ėjo dar priekyje jo. Kai jie praėjo praktiškai visą (duomenys neskelbtini) eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) ir iki saugumo salelės buvo likęs žingsnis, tuomet pamatė kaip jiems iš dešinės pusės, (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link (duomenys neskelbtini), sustojo prieš pėsčiųjų perėją automobilis jų praleisti. Tai pamačius, jis su dukra ėjo toliau jau saugumo salele, kuri yra siaura ir artėjo link (duomenys neskelbtini) eismo pusės, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini). Kai jis eidamas pirmas jau priėjo prie salelės krašto, tuomet pamatė kaip jiems iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta dideliu greičiu pravažiavo automobilis. Jis dar nusikeikė, kad šis automobilis labai dideliu greičiu pralėkė per pėsčiųjų perėją, o nesustojo prieš perėją, nors pirmoje juostoje jau stovėjo juos ketinantis praleisti automobilis, o jis jau ketino žengti į gatvę. Jis pasukęs galvą į kairį šoną dar žvilgsniu palydėjo dideliu greičiu per perėją pravažiavusį kažkokį lengvąjį automobilį. Šio automobilio duomenų jis neįsidėmėjo ir nurodyti negali. Jam nukreipus žvilgsnį į kairę, link pravažiavusio antra eismo juosta dideliu greičiu automobilio, dukra stovėjo apie pusę žingsnio atsilikusi nuo jo, o šuniukas stovėjo priekyje jo ant saugumo salelės. Kai jis nukreipė žvilgsnį į nuvažiavusį automobilį, jis po to kuriam laikui prarado sąmonę. Nei kaip atvažiavo juos partrenkęs automobilis, nei pačio momento, kaip buvo partrenktas, nei kaip krito po partrenkimo, visiškai neprisimena ir apie tai nieko parodyti negali. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalotas, jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, be to buvo pervažiuotas jų šuniukas, todėl prašo pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. jis buvo garaže prie (duomenys neskelbtini) ir su draugu J. A. buvo sutarę, kad jis atvažiuos į garažą jo paimti. Apie 21 val. ar 21.30 val. J. A. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į garažą prie (duomenys neskelbtini). Jie garaže pabuvo apie 10 min. ir išvažiavo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios, ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Kai J. atvažiavo į garažą, jie su juo jokio alkoholio kartu nevartojo, jis susiruošė ir jie išvažiavo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. A., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), jie važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta iš dviejų, link (duomenys neskelbtini) pusės. Kokiu greičiu važiavo tiksliai nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo, bet jam atrodo, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. J. A. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, važiuojant (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, priešais juos taip pat pirma eismo juosta važiavęs kažkoks automobilis staiga pradėjo stabdyti. Dėl to J. A., tai pamatęs, pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kad apvažiuoti pirma eismo juosta važiavusį ir stabdomą automobilį, kuris sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. J. A. vairuojamu automobiliu iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą rikiavosi, kai iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo likę 1-2 metrai. Kai J. A. persirikiavo į antrą eismo juostą, ten prieš perėją taip pat buvo kitas automobilis, kuris net nesustojęs pravažiavo per pėsčiųjų perėją ir nuvažiavo toliau. Jis nežino kodėl, bet J. A. persirikiavęs į antrą eismo juostą, gal iš inercijos per smarkiai užsuko vairą į kairę ir jie užvažiavo ant jiems iš kairės pusės buvusios saugumo salelės, atsitrenkė į kelio ženklus ir J. A. vairuojamu automobiliu partrenkė saugumo salelėje stovėjusius pėsčiuosius. J. A. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz“ sustojus ant saugumo salelės, jie abu iš karto išlipo iš automobilio ir nubėgo prie partrenktų pėsčiųjų. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnų automobilis, dėl ko pareigūnai greitai atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje sustojo daug žmonių, kurie skambino ir kvietė policiją, bei greitosios pagalbos darbuotojus. Atvykę medikai sužalotus du pėsčiuosius – mergaitę ir vyriškį išgabeno į ligoninę. Taip pat buvo partrenktas ir nustipo šuo. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, jis parašė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes. Jis pats eismo metu sužalotas nebuvo. Kodėl J. A. prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesustabdė vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, o užvažiavo ant saugumo salelės, jis nežino (1 t., b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. G. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, buvo dulksna, važiuojamoji dalis šlapia. Kartu su juo automobilyje važiavo K. Š., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis vairuojamu automobiliu „Volvo“, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta iš dviejų link (duomenys neskelbtini) pusės, priartėjo prie nereguliuojamos sankryžos, ties sankryža su (duomenys neskelbtini). Priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė jam iš kairės pusės, per priešingą (duomenys neskelbtini) pusę baigiančius praeiti du pėsčiuosius su šuniuku ir kadangi pėstieji jau buvo prie saugumo salelės, todėl jis sustabdė vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją, norėdamas juos praleisti. Kai sustabdė prieš perėją automobilį, tuo metu pėstieji jau praėjo saugumo salelę, bet į (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini), nežengė. Jis iš pradžių nesuprato, kodėl pėstieji nuo saugumo salelės nežengia į gatvę. Bet praėjus kelioms sekundėms pamatė, jog jam iš galo, (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo vienas automobilis ir po akimirkos pajuto smūgį į stovinčio automobilio „Volvo“ galinę dalį. Tuo pat metu pamatė pro savo sustabdytą automobilį antra eismo juosta dideliu greičiu praskriejantį automobilį „Mercedes“, kuris užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė kelio ženklus ir partrenkė priekine dalimi ant saugumo salelės stovėjusius pėsčiuosius. Tai pamatęs iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį policijai, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Jis pats eismo įvykio metu sužalotas nebuvo (1 t., b. l. 97-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo Š. G. vairuojamu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės, buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, dulksna, važiuojamoji dalis šlapia. Š. G. vairuojamu automobiliu „Volvo“ važiuodami (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta iš dviejų link (duomenys neskelbtini) pusės priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sankryža su (duomenys neskelbtini). Priartėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jie pamatė iš kairės pusės per priešingą (duomenys neskelbtini) pusę baigiančius praeiti du pėsčiuosius su šuniuku ir kadangi pėstieji jau buvo prie saugumo salelės, todėl Š. G. sustabdė vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją, norėdamas praleisti pėsčiuosius. Kai Š. G. sustabdė prieš perėją automobilį, tuo metu pėstieji jau praėjo saugumo salelę, bet į (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini), nežengė. Praėjus kelioms sekundėms, pamatė, jog jiems iš galo, (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, jiems iš kairės pusės dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo vienas automobilis. Po akimirkos pajuto smūgį į stovinčio automobilio „Volvo“, kuriuo važiavo, galinę dalį ir tuo pat metu pamatė pro automobilį „Volvo“ dideliu greičiu praskriejantį automobilį „Mercedes“, kuris užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė kelio ženklus ir partrenkė priekine dalimi ant saugumo salelės stovėjusius abu pėsčiuosius. Š. išbėgo iš automobilio, o ji liko sėdėti automobilyje ir niekur nėjo (1 t., b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz CLS350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis matė, kaip 2020 m. spalio 30 d. maždaug tarp 19-20 val. J. A. automobiliu „Mercedes-Benz CLS350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų. Maždaug apie 23 val. jam su žmona grįžtant į namus, į žmonos mobilųjį telefoną, paskambino J. A. ir pranešė, jog įvyko eismo įvykis ir yra nukentėjęs žmogus. Sūnus jam paaiškino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ir ties (duomenys neskelbtini) sankryža priekyje jo pradėjo stabdyti automobilis, dėl ko jis bandė išvengti smūgio ir persirikiuojant į kitą eismo juostą, jo automobilį užmetė ir jis užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje esančios saugumo salelės, kliudė joje buvusius pėsčiuosius (1 t., b. l. 106-108).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 30 d. 22.13 val. J. A. nustatytas 0,23 promilių girtumas, tą pačią dieną 22.34 val. – 0,19 promilių girtumas (1 t., b. l. 130).?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad ekspertei išnagrinėjus A. P. pateiktus medicininius dokumentus, duota išvada, kad A. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešiniajame kelyje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas dešinio kelio sąnario ertmėje, odos nubrozdinimai veide ir kairėje alkūnėje, abiejų momenkaulių linijiniai lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 33-34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė J. Majauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi A. P. pateiktus dokumentus ir visus su eismo įvykiu susijusius papildomus medicininius dokumentus bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad A. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešiniajame kelyje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas dešinio kelio sąnario ertmėje, odos nubrozdinimai veide ir kairėje alkūnėje, abiejų momenkaulių linijiniai lūžiai. Naujų objektyvių, su eismo įvykiu susijusių sužalojimų nenustatyta. Tyrimui pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Objektyvių klinikinių kriterijų, leidžiančių nustatyti sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą pateiktuose medicinos dokumentuose nėra. Remiantis tuo, 2020 m. gruodžio 1 d. specialisto išvada nekeičiama, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61-63).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė J. Majauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi V. P. pateiktus medicininius dokumentus, davė išvadą, kad V. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog J. A., vairuodamas automobilį, partrenkė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius pėsčiuosius V. P. ir A. P., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pažeisdamas KET 127, 31 punktų reikalavimus.

Kaltinamasis J. A. parodė, kad eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir galbūt dėl vairavimo įgūdžių trūkumo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą

Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo objektas yra kito žmogaus sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tuo tarpu pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnyje, objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Tačiau BK 281 straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Todėl papildomu šio nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinės pusės požymis yra kaltė, tačiau tokie požymiai dar yra ir nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas. Byloje nustatyta, kad J. A. eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu sužaloti nukentėjusiuosius jis neturėjo. Be to, negalima sutikti ir su nukentėjusiųjų atstovo argumentu, jog šio eismo įvykio metu buvo galimai lenktyniaujama miesto ribose, kas patvirtina kaltinamojo tyčinę kaltės formą. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl galimo lenktyniavimo, byloje nenustatyta. Taigi, tokie argumentai yra prielaidų pobūdžio, o prielaidomis vadovautis sprendžiant dėl griežčiausios – baudžiamosios atsakomybės – taikymo negalima. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad J. A., vairuodamas automobilį viršijo saugų ir leistiną mieste važiavimo greitį, taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai, t. y. nebuvo aiškiai abejingas padarinių atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad J. A. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o dėl neatsargumo, t. y. kaip jau aptarta aukščiau – dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Teisminė praktika, kai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žūsta žmonės, nėra gausi. Nagrinėjamu atveju pagrindu veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, teismas, remdamasis tokiu šaltiniu, turi visų pirma įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Tačiau minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nėra tapačios, nes šioje byloje kaltinamasis vairavo blaivus, nebuvo anksčiau teistas, jo vairuoto automobilio greitis nebuvo nustatytas, o minėtoje byloje kaltinamasis buvo anksčiau teistas, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir beveik tris kartus viršijo leistiną greitį, todėl remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. A. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos R. A. atsakomybei be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė J. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino padarytą žalą, taigi yra pagrindo spręsti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

Visgi, teismas pažymi, jog J. A. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors iš baudžiamojoje byloje esančio išrašo apie fizinio asmens teistumą matyti, jog J. A. anksčiau nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, visgi iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 158-161) matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka, nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baustas už važiavimą per sankryžą esant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, baustas už leistino greičio viršijimą, taip pat už atsitrenkimą į kitą transporto priemonę, vairuojant transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kitus nusižengimus. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepaisant jo jauno amžiaus ir palyginti neseniai įgytos teisės vairuoti transporto priemones, sistemingai daro administracinius nusižengimus, be to, jo padaryti administraciniai nusižengimai sunkėjo. Anksčiau kaltinamajam paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas nepadarė pakankamai teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė kaltinamojo nuo tolimesnio teisės aktų nesilaikymo.

Taip pat pažymėtina, jog J. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį mieste, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes nesulėtino artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kliudė kitą automobilį ir prie pėsčiųjų perėjos sustojusius pėsčiuosius bei jų šunį. Akcentuotina, jog tik didelio atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu buvo išvengta sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė priešingą teisei veiką, tik šį kartą jo veika buvo dar pavojingesnė.

Pažymėtina, jog J. A. nei savo rašytiniame prašyme, kuriuo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenurodė, kad kažkaip keis savo gyvenimo būdą, įpročius, užsiims kokia nors veikla ir pan. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad po aptariamo įvykio kaltinamasis nepadarė naujų administracinių nusižengimų, teismas pritaria valstybinio kaltintojo pozicijai, kad praėjo per mažai laiko vertinti, jog kaltinamojo elgesys yra pasikeitęs. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis J. A. neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad jis keis savo elgesį, susijusį su KET pažeidimais ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl J. A. skirtinos bausmės

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę J. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinamos ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, nors J. A. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos vertinamas gana teigiamai, tačiau jo padarytų administracinių nusižengimų kiekis rodo, kad J. A. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių. Kaip matyti, paskirtos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui kelyje nepadarė, auklėjamojo poveikio neturėjo, jis savo elgesio nepakeitė, padarytų nusižengimų pavojingumo pobūdis peraugo į nusikaltimą. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį J. A. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. A. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. A.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 31 punktų reikalavimus. Praeityje, kaip minėta, kaltinamasis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius nusižengimus – vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, nustatyto greičio viršijimą. Be to, paminėtina ir tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas, nors neturi didelio vairavimo stažo. Esant tokioms aplinkybėms, J. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas 1 metų 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiam laikotarpiui suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusiųjų V. P. ir A. P. atstovas advokatas N. Plėdys pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš draudiko nukentėjusiosios V. P. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39-41).

Reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, t. y. sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžio mažametė nukentėjusioji patyrė dideles fizines ir dvasines kančias, jai buvo apribotos judėjimo galimybės, pakankamai ilgą laiką taikytas ambulatorinis gydymas. Be to, dėl eismo įvykio nukentėjusioji buvo ypatingai stipriai paveikta psichologiškai ir dvasiškai, nes eismo įvykis jai sukėlė šoką, didelę baimę. Ji įgijo nuolatinį nesaugumo jausmą, ypač dalyvaujant eisme, o labiausiai buvo paveikta dėl augintinio netekties, nes eismo įvykio metu žuvo jos šuo. Dėl paminėtų dvasinių sutrikimų nukentėjusiajai reikalinga psichologo pagalba.

Draudiko atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta, kad atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo bei teismų praktikos pavyzdžius, draudiko gydytoja-ekspertė nustatė maksimalų 8 MMA dydžio neturtinės žalos dydį, t. y. 4856 Eur. Minėtą sumą draudikas atlygino, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 51-53).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. papildomai paaiškino, kad dukra smarkiai išgyvena iki šiol, buvo pas kelis psichologus. Ypatingai tie išgyvenimai yra dėl prarasto gyvūno. Dukrą turi vežioti į mokyklą, būrelius, nors anksčiau ji pati važiavo. Dabar vėl turi įpratinti vaiką būti savarankišku. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo formos matyti, kad nukentėjusioji V. P. pavasarį aktyviau sportavo, pradėjo jausti dešinės kirkšnies dirginimą, skausmą, ji buvo konsultuota šeimos gydytojo, rekomenduotos reabilitacinės priemonės, nustatytos diagnozės: sąnario kontraktūra, dubens sritis ir šlaunis (2 t., b. l. 61).

Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai) nustatyta, kad J. A., vairuodamas automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 31 punktus ir partrenkė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusius nukentėjusiuosius, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu V. P. ir A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą Draudiko draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali viršyti 5 000 000 Eur, be to, Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 4856 Eur neturtinės žalos, taip pat savanoriškai 2000 Eur neturtinės žalos atlygino kaltinamasis J. A. Likusią nukentėjusiajai V. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumą – 3144 Eur iš esmės prašoma priteisti iš draudiko.

Dėl nukentėjusiosios V. P. reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (atėmus draudiko jau sumokėtą 4856 Eur sumą bei kaltinamojo savanoriškai sumokėtą 2000 Eur sumą) teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015).

Iš specialisto paaiškinimų dėl nukentėjusiosios V. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir kairėje čiurnoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, kaip aptarta aukščiau, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų konsultuota papildomai, rekomenduota kineziterapija ir masažas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir su tuo susijusius nepatogumus. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nugaišo jos šuo, kas neabejotinai padidino nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus ir saugumo jausmą. Taigi, iš esmės nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma motyvuojama jos patirtais išgyvenimais, ji patyrė ir liekamuosius reiškinius, dėl kurių rekomenduota kineziterapija ir masažas (2 t., b. l. 61).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. A. eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio rodė iniciatyvą atsiprašyti nukentėjusiųjų. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas, dirbantis, nėra jokių priežasčių manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis gali iš esmės pablogėti. Taip pat įvertintina į tai, kad padaryta turtinė žala yra atlyginta. Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrindo netikėti, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. P. iki šiol jaučia išgyvenimus ir patiria nepatogumus. Be to, svarbu įvertinti, jog eismo įvykio metu žuvo šuo, kas neabejotinai tokio amžiaus vaikui sukelia didelius dvasinius išgyvenimus.

Spręsdamas apie nukentėjusiajai V. P. padarytą neturtinę žalą teismas įvertina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiosios elgesį kelyje vertinti buvusį neatsargų. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji buvo saugumo salelėje, taigi iš esmės turėjo pagrindo tikėtis, kad automobilių vairuotojai pastebės pėsčiuosius ir sustos jų praleisti. Be to, kaltinamasis bet kokiu atveju privalėjo laikytis KET 31 punktų reikalavimų, t. y. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą ribojo gretimose juostose sustoję automobiliai, turėjo sumažinti greitį ir praleisti per perėją ketinus eiti pėsčiuosius. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, nustato, jog nukentėjusiajai V. P. jau atlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 2000 Eur + 4856 Eur = 6856 Eur yra teisingas, nepriklausomai nuo to, ar jis atitinka ankstesnę teismų praktiką, nes priteistinos neturtinės žalos sumos turi būti persvarstomos, atsižvelgiant į šiandieninio ekonominio gyvenimo rodiklius. Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 4856 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamasis J. A. savanoriškai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos, taigi jau atlygintas neturtinės žalos dydis ženkliai viršija tokios kategorijos byloje įprastai priteistiną neturtinės žalos sumą. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo dar labiau nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti dar didesnę neturtinės žalos sumą. Todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su nukentėjusiųjų pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiesiems teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1500 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. A. 1500 Eur nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. naudai advokato išlaidoms atlyginti.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.