Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, bedarbė, lietuvė, LR pilietė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2006-10-24 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 2008-12-01 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi paleista lygtinai, neatlikus 1 m. 7 mėn. 27 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinama pagal LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

R. M. 2010 m. vasario 11 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) V. K. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ranka ne mažiau 3 kartų S. V. į veido sritį, taip dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarė nukentėjusiajai S. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-02-11 su nukentėjusiąja, D. K. ir S. J. girtavo V. K. namuose. Ji su S. J. nuėjo į kitą kambarį ir pasibučiavo. Atbėgo S. V. ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji pastūmė nukentėjusiąją ant fotelio ir sudavė dešinės rankos delnu į skruostą ne mažiau 3 kartų. Po to nukentėjusi susikivirčijo su S. J. ir šis jai sudavė į veidą ranka. Po S. J. smūgio S. V. iš nosies bėgo kraujas. Nepripažįsta, kad nukentėjusiąją mušė kumščiu ir sulaužė žandikaulį. Pripažįsta, kad sudavė jai delnu. Negali pasakyti, kad S. J. sulaužė S. V. žandikaulį, bet sudavė ir jisai. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą - 200 Lt, neturtinės žalos nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2010-02-11 išgertuvių metu ji pamatė kaltinamąją ir S. J. besibučiuojančius. Ji pasakė R. M. vieną necenzūrinį žodį. Kaltinamoji ją pastūmė ir ji nugriuvo ant fotelio. R. M. kumščiu sudavė jai į vieną ir kitą veido pusę. Ji prarado sąmonę. S. J. jos nemušė. Prašo priteisti iš kaltinamosios 20000 Lt neturtinei žalai ir 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas S. J. parodė, kad išgertuvių metu R. M., sėdėdama ant lovos, jį pabučiavo. S. V. įbėgo į kambarį ir puolė necenzūriniais žodžiais ant R. M.. R. M. atsistojo ir pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius S. V. ir pastumdama už pečių parvertė ją į fotelį. R. M. smūgių nukentėjusiajai jis neprisimena, nes buvo girtas. Atsimena, kad S. V. buvo sumušta, kruvina. R. M. rytojaus dieną sakė, kad jis sumušė S. V.. Jis S. V. nemušė.

Liudytojas D. K. parodė, kad gėrė pas R. M., jis buvo užsnūdęs virtuvėje, o pabudęs girdėjo moteriškus šauksmus bei įėjęs į kambarį matė sumuštą nukentėjusią, tačiau kas ją mušė nematė.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad V. K. namuose girtavo R. M., S. J., D. K., S. V.. Ji buvo kitame kambaryje ir išgirdo dužtant indus. R. M. skambino policijai. Atėjusi pamatė, kad S. V. nebėra, S. J. atsinešęs vandens valė kraują nuo lovos.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis apklausė liudytoją D. K., kuris apklausos metu buvo blaivus.

Liudytojas D. N. parodė, kad kaip policijos pareigūnas pagal iškvietimą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) Namuose rado neblaivius kaltinamąją, S. J. bei dar vieną vyrą. Jie nesugebėjo pasakyti kas įvyko. Susisiekė su policijos budinčiu, kuris pranešė, kad skambino nukentėjusi, ją gal po 30 min. susirado, tačiau ji dėl girtumo negalėjo paaiškinti kas buvo.

Liudytojas A. K. davė tokius pačius parodymus kaip liudytojas D. N..

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad S. V. dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji S. V. ir kaltinamoji R. M. visiškai vienodai parodė aplinkybes kaip kaltinamoji tarpusavio konflikto metu suėmusi už pečių abiem rankom pastūmė nukentėjusiąją ir šiai atsisėdus ant fotelio sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į veidą (b.l.16-20, 47-50).

Kaltinamoji pripažįsta sudavusi S. V. į veidą ranka ne mažiau trijų smūgių, tačiau neigia, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji teigia, kad po jos prieš S. V. pavartoto smurto, liudytojas S. J. taip pat sudavė nukentėjusiąjai ranka į veidą. Po S. J. smūgio S. V. iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamosios aiškinimas, kad S. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir galėjo padaryti jai sveikatos sutrikdymą paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji per visą bylos tyrimo eiga davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad ją sužalojo kaltinamoji. Nukentėjusioji tai, kad buvo sumušta kaltinamosios, nurodė savo pareiškime policijai bei apklausiama liudytoja (b.l.7-9, 13-14, 15). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji S. V. ir kaltinamoji R. M. visiškai vienodai parodė aplinkybes kaip kaltinamoji tarpusavio konflikto metu suėmusi už pečių abiem rankom pastūmė nukentėjusiąją ir šiai atsisėdus ant fotelio sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą (b.l.16-20, 47-50). Nukentėjusioji niekada nėra nurodžiusi, kad ją mušė dar ir liudytojas S. J.. Liudytojas S. J. taip pat neigia mušęs nukentėjusiąją. Bylos tyrimo metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs, kadangi, kaip jis paaiškino, dėl didelio girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme jis patvirtino matęs kaip kaltinamoji pastumdama už pečių parvertė S. V. į fotelį, tačiau ar ji sudavė nukentėjusiajai smūgius jis neprisimena (b.l.24, 110-111).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus. Iš pradžių jis nurodė matęs, kad S. J. nukentėjusiąjai sudavė ranka tris kartus į veidą ir nematęs, kad jai suduotų smūgius R. M. (b.l.25-27). Vėliau šiuos parodymus D. K. paneigė sakydamas, kad jam būnant virtuvėje, o S. J. ir R. M. nuėjus į kitą kambarį, netrukus paskui juos nuėjo S. V. ir pasigirdo moteriškų balsų konfliktas. Kai jis nuėjo į tą kambarį S. V. jau sėdėjo ant fotelio, jos veidas buvo kruvinas. Jis nurodė anksčiau davęs melagingus parodymus, kad S. J. mušė S. V., nors iš tikrųjų to nematė, kadangi bijojo bausmę atliekančio R. M. brolio (b.l.28). Šiuos parodymus D. K. patvirtino ir akistatos su S. J. metu (b.l.92-93). Liudytojo D. K. parodymai apie žodinį konfliktą tarp nukentėjusios ir kaltinamosios bei, kad po šio konflikto įėjęs į kambarį jis pamatė S. V. sėdinčią fotelyje, o jos veidas buvo kruvinas, sutampa su nukentėjusios parodymais. Nukentėjusioji taip pat nurodė įvykių seką, t.y., kad tarp jos ir kaltinamosios įvyko barnis ir po to kaltinamoji ją pastūmė į fotelį bei sėdinčiai sudavė smūgius per veidą.

Nėra pagrindo netikėti vienodais ir nuosekliais nukentėjusios S. V. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojų S. J. ir D. K. parodymai, kad ją sužalojo kaltinamoji, suduodama ranka tris smūgius į veidą. Kaltinamoji pripažino naudojusi tokį smurtą prieš nukentėjusiąją. Kaltinamosios versija, kad nukentėjusiąją mušė ir galėjo ją sužaloti liudytojas S. J., paneigta nukentėjusios ir minėtų liudytojų parodymais bei vertintina kaip jos pasirinkta gynybos taktika. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios veika pagal nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą atitinka LR BK 138 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdama girta ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis: ji nusikalto būdama teista už tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, lygtinio paleidimo nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. Kaltinamoji nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio teistumo, bausmė jai neturėjo taisomojo poveikio ir tai rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtraukta, bedarbė, charakterizuojama kaip neturinti pastovios gyvenamosios vietos. Šiuo metu R. M. yra pagimdžiusi kūdikį.

Kaltinamoji padarė naują nusikalstamą veiką, turėdama neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl jai kaip recidyvistei (LR BK 27 str. 1 d.) skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad yra tik jos atsakomybę sunkinanti ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, smurtiniais veiksmais sukeltas gana sunkias pasekmes nukentėjusiajai, jai skirtina sankcijos vidurkiui artima bausmė.

Nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: dvi kelionės autobusu iš Utenos į Vilnių į ligoninę, bilieto į vieną pusę kaina - 23,50 Lt x 4= 94 Lt, išlaidos vaistams, rentgeno nuotraukai, Vilniaus mieste važiavo autobusu iš stoties iki ligoninės ir atgal. Šios nukentėjusios nurodytos išlaidos yra realios, kaltinamoji ieškinį pripažino, todėl jis tenkintinas visiškai (LR BPK 115 str. 1 d.). S. V. ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusios dėl kaltinamosios smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, pasekmes – dėl sužalojimo du kartus gydyta ligoninėje, ilgai tęsėsi ambulatorinis gydymas, negalėjo įprastai maitintis, kentė skausmą, jai buvo pašalintas vienas dantis (b.l.131- 132), į sužalojimo sunkumą – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – ji bedarbė, šiuo metu pagimdžiusi kūdikį. Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. iš kaltinamosios priteistina nukentėjusiajai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia

R. M. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2006-10-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi vieneriais metais septyniais mėnesiais 27 dienomis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš R. M. S. V. 200,00 Lt turtinei ir 10000,00 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai R. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.