- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-249-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02201-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. O. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto savivaldybės admnistracija, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. O. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. O. Š. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1SS1730 (8.5) (toliau – ir NŽT raštas), kuriuo atsisakyta panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-566 ,,Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą bei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 8SK573(14.8.100) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre kadastrinių duomenų patvirtinimo ir nuosavybės teisių į šį sklypą įregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 8SK-573(14.8.100) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre kadastrinių duomenų patvirtinimo ir nuosavybės teisių į šį sklypą įregistravimo“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-566 ,,Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ 1 punktą, kuriuo patvirtintas 810 kv. m žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas.
Pareiškėjos skundas buvo priimtas neišsprendus jos prašymo dėl termino atnaujinimo skundžiamų sprendimų apskundimui.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L. O. Š. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo paduoti ir administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. A-2221 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 70-2-2081 pareiškėjai buvo išaiškinta, kad Kauno miesto savivaldybė organizuoja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, o visi su projekto rengimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, jog pareiškėja gali sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus prisijungusi prie ŽPDRIS, prie kurios pareiškėjos prašyta prisijungti, taip pat išaiškinta, kur kreiptis dėl išsamesnės informacijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos informavimas per ŽPDRIS sistemą apie rengiamo projekto sprendinius ir kitą susijusią informaciją po to, kai pareiškėja registruotu laišku buvo informuota apie pradedamą rengti projektą, atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 17, 55 ir 58 punktų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 19 d.) reikalavimus. Papildomai informacija apie rengiamą projektą pareiškėjai buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 70-2-3042. Pareiškėja skunde pripažino, kad pastarąjį raštą, kuris buvo siųstas tuo pačiu adresu, kaip ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 70-2-2081, pareiškėja gavo, taigi pareiškėja gavo abu šiuos raštus. Šį faktą patvirtino ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai apie 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 70-2-2081 pateikimą buvo nurodyta ir jos pačios teismui pateiktame 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 70-2-3042. Todėl pareiškėja negalėjo nežinoti apie jai pateiktą 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 70-2-2081, kuriame buvo pateikta išsami informacija apie duomenų skelbimą per ŽPDRIS sistemą.
Teismas atmetė pareiškėjos teiginį, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 70-2-3042 ji buvo suklaidinta, nes nepaisant to, kad minėtame rašte buvo nurodyta, jog projektas bus patvirtintas, tik kai jam pritars pareiškėja, jame taip pat buvo nurodyta informacija apie pradėtą rengti projektą bei apie tai, kad pareiškėja buvo informuota apie projekto organizavimą 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 70-2-2081. Todėl pareiškėja, gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 70-2-3042, turėjo suvokti, jog informaciją apie projekto organizavimą ji turėjo vertinti pagal abiejuose minėtuose raštuose pateiktą informaciją, tame tarpe ir pagal informaciją, paskelbtą ŽPDRIS sistemoje.
Nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjai buvo prieinama informacija apie rengiamą projektą, todėl ji galėjo sekti ginčijamo Įsakymo parengimo procesą ir su juo susipažinti ŽPDRIS, kurioje apie šio įsakymo priėmimą buvo paskelta 2017 m. vasario 21 d. (pareiškėjai buvo prieinama informacija apie visus esminius ginčijamo Įsakymo turinį sudarančius elementus (jį priėmusią instituciją, priėmimo datą ir jo turinį). Informacija apie projektą ir patvirtintą Įsakymą buvo paskelbta ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje. Nors pareiškėja teigė, kad ji yra garbaus amžiaus (80 m.), jai sudėtinga buvo prisijungti prie sistemos, rasti informaciją internete, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2014–2016 m. civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės nuginčijimo (pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), buvo atstovaudama advokato A. Ž. Taigi, pareiškėja, naudodamasi profesionalaus teisininko paslaugomis dėl nuosavybės teisių gynimo turėjo galimybę domėtis ŽPDRIS skelbiama informacija ir laiku sužinoti apie Įsakymą. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 22 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 str. 2 d.), todėl skundą dėl Įsakymo pareiškėja teismui turėjo paduoti iki 2017 m. kovo 22 d.
Kaip matyti iš NŽT pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos, pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į NŽT Kauno žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti jai šioje byloje skundžiamo NŽT Kauno skyriaus 2017 m. liepos 31 d. vedėjo sprendimo Nr. 8SK-573(14.8.100) kopiją, kuri pareiškėjai buvo pateikta kartu su NŽT 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 8SD-6192-(14.8.94.). Minėto rašto turinys patvirtina, jog pareiškėjai tuo pačiu metu buvo pateikta ir šioje byloje skundžiamo Įsakymo kopija. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, jog minėtą raštą kartu su dokumentais gavo 2018 m. lapkričio 26 d.
Pagal bylos duomenis akivaizdu, jog vėliausiai apie administracinius aktus, dėl kurių apskundimo prašoma atnaujinti terminą, ir apie šių aktų turinį pareiškėja sužinojo 2018 m. lapkričio 26 d. Taigi, įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, taikant palankiausią pareiškėjai skaičiavimą, skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 27 d., todėl skundą dėl šių reikalavimų pareiškėja teismui (arba išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai) turėjo paduoti iki 2018 m. gruodžio 27 d. Kadangi pareiškėja nenurodė svarbių, objektyvių priežasčių, kurios lėmė šio termino praleidimą, todėl teismas atsisakė jį atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja, kai vėliausiai sužinojo apie šioje byloje skundžiamų administracinių aktų turinį, buvo konsultuojama ir atstovaujama advokato E. L. Tai patvirtina jos 2018 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto NŽT, turinys. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, jog įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai nebuvo objektyvių kliūčių (nei dėl garbaus amžiaus, nei dėl kitų aplinkybių, susijusių su institucijų veiksmais, tame tarpe ir dėl apskundimo tvarkos skirtingo traktavimo), sužinojus apie minėtus sprendimus ir jų turinį, inicijuoti ginčą, kreipiantis į teismą, ar kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (konkrečiu atveju į NŽT pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str.), prašant panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus.
Šalies argumentai
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. sausio 9 d. skundu kreipėsi NŽT, prašydama panaikinti ne šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, dėl kurių prašoma nagrinėjamoje byloje atnaujinti terminą, tačiau prašydama panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1396-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja nuo sužinojimo apie šioje byloje skundžiamų administracinių aktų turinį, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė nei į teismą, nei į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją dėl jų nuginčijimo, todėl jos nurodytos aplinkybės, susijusios su vėlesniu kreipimusi į teismą administracinėje byloje Nr. el-6065-644/2019, kurioje reikalavimai dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo atsisakyti priimti dėl nepasinaudojimo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka bei pareiškėjos ir jos atstovo nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi po teismo atsisakymo priimti skundą dalyje dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo į NŽT (2019 m. rugpjūčio 7 d.) neturi esminės reikšmės nagrinėjant prašymą atnaujinti terminą, nes jos atsirado vėliau, negu pareiškėja sužinojo apie skundžiamų administracinių aktų turinį. Kaip jau minėta, pareiškėja buvo atstovaujama advokato, profesionalaus teisininko, todėl skunde nurodytus argumentus, jog tik gavusi NŽT 2019 m. balandžio 26 d. raštą, kuriame buvo išaiškinta, kad teisines pasekmes sukelia šioje byloje skundžiamų administracinių aktų panaikinimas, teismas nelaikė pagrįstais ir pateisinančiais kreipimąsi į teismą akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatymą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog neatnaujinus termino skundui paduoti būtų pažeistos jos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises, kadangi, kaip matyti iš skunde keliamo ginčo pobūdžio, jis nėra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, teismų praktikoje net ir prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo termino praleidimo priežastys svarbiomis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011; 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Taigi, net ir įgijus subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tai savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą procesiniams veiksmams atlikti.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, sprendė, jog pareiškėja praleido įstatymo numatytą terminą skundui dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo paduoti be svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jo atnaujinimui, ir administracinę bylą nutraukė.
Skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1SS1730 (8.5), kuriuo atsisakyta panaikinti pirmiau nurodytus administracinius aktus, teismas laikė išvestiniu, nes nepanaikinus anksčiau nurodytų administracinių aktų, minėto rašto panaikinimas pareiškėjai nebegalės sukelti savarankiškų teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą ir dėl šio reikalavimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja L. O. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Įsakymui ir Sprendimui apskųsti terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl kompetentingų institucijų klaidingo apskundimo tvarkos nurodymo, dėl pareiškėjos garbaus amžiaus (80 m.) ir sunkumų naudojantis ŽPDRIS sistema. Taip pat pareiškėja teisme nurodė, kad yra mažas pajamas gaunanti pensininkė ir neturėjo pakankamai pajamų pasisamdyti advokatą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 70-2-3042 buvo suklaidinta, nes šiame rašte buvo nurodyta, kad be pareiškėjos sutikimo projektas nebus rengiamas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamais administraciniais aktais yra pažeidžiama pareiškėjos subjektinė teisė į naudojamą 2 115 kv. m namų valdžios žemės sklypą, todėl dėl imperatyvių, viešųjų teisės normų pažeidimo siekiant apginti pareiškėjos teises, terminas privalo būti atnaujintas.
Pareiškėja nėra praleidusi termino skundui dėl NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. rašto, kuris pareiškėjos atstovui buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 11 d., paduoti, tačiau praleido terminą Įsakymui ir Sprendimui apskųsti. Terminas atnaujintinas, nes tai, kad jos teisės pažeistos, ji galėjo suprasti tik 2018 m. gruodžio 18 d., gavusi NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymą dėl sklypo dalių nustatymo. Atitinkamai administracinį aktą ji ginčijo laiku. Kita vertus, atsakovų ji buvo klaidingai informuojama dėl skundžiamų aktų apskundimo.
Pareiškėja pažymi, kad advokatas Ž. pareiškėjos sesers buvo pasamdytas kitoje byloje dėl savivaldybės vardu įregistruoto statinio nuosavybės ginčijimo, kurioje pareiškėjos sesuo buvo bendraieškė ir turėjo savarankišką interesą, todėl pirmosios instancijos teismas darė klaidingą išvadą dėl to, kad pareiškėja turėjo galimybę naudotis advokato pagalba anksčiau.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo nuomone, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, tik nuo savo elgesio modelio priklausančių aplinkybių. Jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėja nenurodė. Ji neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti pareiškimą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovams NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 str. 2 d.). ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Įsakymo ir Sprendimo paduoti, kadangi vėliausiai jai apie skundžiamus aktus tapo žinoma 2018 m. lapkričio 26 d., kuomet ji gavo NŽT 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 8SD-6192-(14.8.94.) kartu su skundžiamų administracinių aktų kopijomis. Šios aplinkybės nei skunde, nei atskirajame skunde neginčijo ir pati pareiškėja. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, 2019 m. spalio 9 d. pateikdama skundą teismui dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, praleido terminą tokiam skundui paduoti.
Pareiškėja šiuo atveju iš esmės sutinka, jog praleido skundo padavimo terminą dėl minėtų aktų apskundimo, tačiau mano, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis ji nurodo senyvą amžių, advokato neturėjimą ir kompetentingų institucijų klaidingą apskundimo tvarkos nurodymą.
Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo pačios elgesio (delsimo). Pareiškėja beveik metus (nuo 2018 m. lapkričio 27 d.) neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016).
Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui paduoti dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir todėl nutraukęs administracinę bylą šioje dalyje, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentai (senyvas amžius, advokato neturėjimas, kompetentingų institucijų suklaidinimas) nesudaro pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų taip pat buvo panaikinti NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1SS1730 (8.5), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-566 ,,Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ 1 punkto bei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 8SK573(14.8.100) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre kadastrinių duomenų patvirtinimo ir nuosavybės teisių į šį sklypą įregistravimo“ panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas šį reikalavimą išvestiniu ir nesukeliančiu pareiškėjai savarankiškų teisinių pasekmių, administracinę bylą dėl šios skundo dalies nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Skundžiamame NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 1SS1730 (8.5), išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nurodyta, kad NŽT direktorius išankstinių ginčų ne teismo tvarka nagrinėja skundus tik dėl NŽT teritorinių padalinių veikimo / neveikimo, todėl skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto Įsakymo panaikinimo turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat skundžiamame Rašte nurodyta, jog UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas, atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, pareiškėjai, kaip kviestiniam asmeniui, kuris nedalyvavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūroje, 2017 m. balandžio 18 d. registruotu laišku išsiuntė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kuriame nurodė paženklinimo metu nustatytus paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, NŽT Kauno miesto skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, kadangi žemės sklypo ribos ir sprendiniai atitiko projekto sprendinius, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo planą ir 2017 m. liepos 31 d. sprendimu suformavo žemės sklypą. Taigi skundžiamu NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 1SS1730 (8.5) nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų, neišreiškiamas viešojo administravimo subjekto valinio sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą ir dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1SS1730 (8.5).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. O. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.