Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti siunčiant teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties kopijas. Jiems išaiškinta teisė iki teismo posėdžio jos gali pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus bei paaiškinimus. Ieškovė įpareigota pateikti nuomonę dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

5. 2022-11-14 gautas ieškovės nesutikimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atsakovo nurodytomis sąlygomis. Ieškovė pažymėjo, kad nėra kredito įstaiga. Negaudama pinigų iš vartotojų, praleidusių atsiskaitymo terminus, ji priversta skolintis pinigų iš bankų ar akcininkų ir mokėti dideles palūkanas. Kadangi šilumos pirkimo – pardavimo sutartis viešoji, atidedant teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikui atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir kitus vartotojus, nebūtų atsižvelgta į ieškovės interesus. Pažeistas lygiateisiškumo principas. Esant sunkiai turtinei padėčiai atsakovas turėjo kreiptis dėl kompensacijos šildymui suteikimo. Ieškovė sutiktų tik su kompromisiniu skolos išdėstymu 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2014 m. liepos 25 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N14/1588 pagrindu jį butą išnuomojo atsakovui. Nurodytos sutarties 34 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administratoriaus ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butui yra teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, nors ieškovė ir atsakovas nebuvo pasirašę rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau, butui tiekiant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudoja, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo faktinio buto valdymo pradžios momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini, kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).

7. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą, remiantis kuria, už ginčo butui laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. tiektą šilumos energiją yra susidariusi 869,67 Eur skola. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

9. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, atsakovas pažeidė jam tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškove už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 869,67 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą (869,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. spalio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovė sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat sumokėjo 2,13 Eur dydžio sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą bei už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą ekrane. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos ir protingos, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 22,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

13. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,60 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

14. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki dėl sveikatos būklės bei turimų kitų įsipareigojimų, todėl prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, kas mėnesį mokant po 73 Eur. Ieškovė nurodė, jog pasiūlė atsakovui susitarti dėl skolos mokėjimų išdėstymo 4 mėnesių laikotarpiui. Duomenų, kad atsakovas būtų sutikęs, byloje nėra.

16. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Vidutinės atsakovo rugpjūčio – spalio mėnesio pajamos iš darbo užmokesčio ir Sodros išmokų viršijo 1 500 Eur. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad iš atsakovo vykdomi keli išieškojimai dėl komunalinių, šilumos energijos mokesčių. Bendra skolos sumoka išieškotojams sudaro 600 Eur. Atsižvelgiant į tai atsakovo nurodytas aplinkybes, kurių ieškovė neginčijo (turi fizinę negalią, augina mažamečius vaikus), bylos duomenis, patvirtinančius esamus senesnius įsiskolinimus, aplinkybę, kad atsakovas gyvena socialiniame būste, taigi, remiamas savivaldybės, darytina išvada, kad yra pagrindas iš jo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti. Visgi atsižvelgiant į duomenis apie jo gaunamas pajamas, teismas neturi pagrindo šį prašymą tenkinti pilnai ir skolos mokėjimą išdėstyti po 73 Eur per mėnesį, nes tokiu atveju būtų pažeisti ieškovės interesai ir teisėti lūkesčiai į greitą skolos išieškojimą. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą skolos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su ieškove atsiskaitys bei nei vienai iš šalių nebus sukeltos itin neigiamos pasekmės.

17. Taigi, ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu priteista 891,80 Eur dydžio suma išdėstoma penkiems mėnesiams, įpareigojant atsakovą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti sumokėti ieškovei po 173,93 Eur skolos. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti teismo sprendimu priteistas 5 proc. dydžio metines palūkanas ir iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 284 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 869,67 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 67 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (869,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,13 Eur (dvidešimt du eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėstyti iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 869,67 Eur skolos mokėjimą penkiems mėnesiams, įpareigojant atsakovą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 173,93 Eur į ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0121 9501, SEB banke.

Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.