Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išsivežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima tarnybai nėra žinoma, tarnyboje nėra gauta pranešimų apie galimus nepilnamečio D. V. teisių pažeidimus, šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos ar taikoma šeimos atvejo vadyba. Tarnybos specialistas rengdamas išvadą, 2023 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu pateikė užklausimą atsakovui, ar jis sutinka su ieškovės ieškinyje pareikštu reikalavimu. Atsakovas 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu atsakė, kad jis su sūnumi nepalaiko jokio ryšio, nes jam tokia galimybė nesuteikiama. Prieš metus laiko jam teko labai trumpai su sūnumi pakalbėti nuotoliniu būdu, kai jo tėvai (vaiko seneliai) vaiką buvo pasiėmę laiko praleidimui. Atsakovo teigimu, ieškovė tiek jam, tiek jo tėvams draudžia bendrauti su vaiku, tiek jį, tiek jo tėvus yra užblokavusi telefonu. Atsakovas išlaikymą vaikui teikė tik pirmus mėnesius, kai šie buvo priteisti, tačiau išlaikymo neteikia, kadangi negali bendrauti su vaiku. Atsakovas nurodo, kad nesutinka, kad ieškovė išsivežtų sūnų gyventi į užsienį, o tokį sutikimą duotų nebent tada, jei ieškovė atsisakytų sūnui priteisto išlaikymo iš jo. Vis dėlto, jeigu teismas nuspręstų išduoti ieškovei leidimą išsivežti sūnų į užsienį, atsakovas norėtų, kad jam būtų suteikta galimybė bendrauti su sūnumi bent vieną kartą per mėnesį grįžtant vaikui į Lietuvą arba atvežant vaiką į Norvegiją. Iš į civilinę bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog mažametis D. V. nuo pat gimimo, o tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyvena su mama, kuri rūpinasi jo sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu. Tarnyba nėra gavusi jokios informacijos, apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar būtų nepaisoma jo interesų. Tarnyba taip pat neturi duomenų, jog ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Kaip minėta ir prieš tai, atsakovas jau daugelį metų nebendrauja su vaiku, nepalaiko su juo ryšio, dėl ko tarp atsakovo ir jo sūnaus yra nutrūkęs tarpusavio emocinis ryšys, todėl šiuo konkrečiu atveju vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, tarnyba neprieštarauja tokiam ieškovės reikalavimui ir mažamečio D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina neprieštarauja vaiko interesams. 2023 m. gruodžio 23 d. tarnybos specialistai apsilankė pas mažametį D. V. ir išklausė jo nuomonę dėl jo išvykimo gyventi į užsienio valstybę. Mažametis D. nurodė, kad jis gyvena su mama, o tėčio nepažįsta, nes su juo nebendrauja, tėtis jam neskambina. Tėčiu vadina dabartinį mamos draugą, su kuriuo sutaria labai gerai. D. santykį su mama įvardija kaip labai artimą, vaikas jaučiasi mylimas ir pats labai myli mamą, mama juo rūpinasi, prižiūri jį, su mama jis jaučiasi saugus. D. teigimu, jo mama dirba užsienyje, Danijoje, ten turi darbą, ir jis nori vykti ten gyventi su mama. D.jau yra lankęsis pas mamą Danijoje, ten gyveno apie 4 mėnesius šią vasarą (2023 m. nuo liepos iki lapkričio mėn.). D. teigimu, mama Danijoje turi butą. Kol jis svečiavosi pas mamą Danijoje, mama dirbo, o jį ten prižiūrėjo auklė lietuvė. D. žino, kad nuo kitų metų (2024 m.) vasario mėnesio jis pas mamą Danijoje, Kopenhagoje, lankys vaikų darželį, mama jau yra jį užregistravusi. Nors D. pokalbio metu teigė, kad jam gaila palikti draugus, gyvenančius Lietuvoje, Telšiuose, tačiau per daug dėl to neišgyvena, nes tiki, kad ir ten viskas bus gerai. Pažymėtina, kad tarnyba neturi galimybės atlikti ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimo būtent Danijos Karalystėje, kurioje ji jau gyvena ir ketina toliau gyventi su nepilnamečiu sūnumi. Iš teismui teikiamų rašytinių įrodymų visumos matyti, kad šalių nepilnametį sūnų ir jo motiną sieja itin stiprus emocinis tarpusavio ryšys, vaikui mama yra labai svarbus ir brangus asmuo, dėl ko vaikas nori nuolatos gyventi ir nepertraukiamai leisti laiką su mama. Mažametis D. išsakė, kad jis jau yra buvęs šalyje, kurioje ketina gyventi su mama, ir nori ten vykti gyventi, žino, kad ten jis lankys ugdymo įstaigą. Tarnyba, į teismui teikiamų įrodymų visumą ir nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, neprieštarauja, kad nepilnametis D. V. išvyktų nuolatos gyventi į užsienį kartu su ieškove. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jau keletą metų yra nusišalinęs ne tik nuo prigimtinės savo, kaip tėvo, pareigos bendrauti su sūnumi, palaikyti ryšį su juo, domėtis jo sveikata, ugdymusi, kasdienine vaiko veikla, bet ir nuo pareigos materialiai jį išlaikyti. Nors atsakovas atsakydamas į elektroninį laišką nurodo, kad išlaikymo sūnui neteikia, dėl to, kad vaiko motina jam uždraudė bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas nesikreipė pagalbos į specialistus dėl pagalbos suteikimo, siekiant apginti ir užtikrinti vieną iš savo sūnaus teisių – bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsakovo išdėstyta pozicija dėl leidimo išvežti jo sūnų nuolatiniam gyvenimui į užsienį, jog jis sutikimą duotų tik tuo atveju, jei ieškovė atsisakytų iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui, vertintina kritiškai, siekiant ne apsaugoti, apginti savo vaiko interesus, tačiau siekiant sau finansinės naudos. Nors ieškovė ieškinyje nekelia klausimo ir nereiškia reikalavimo dėl skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau tarnybos vertinimu, siekiant nepažeisti mažamečio D. V. interesų bei užtikrinant vieną iš jo teisių – bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, turėtų būti nustatytina bent jau minimali bendravimo tvarka. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta neapsiribojant vien tik bendravimu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bet ir kontaktiniais susitikimais. Nustačius bendravimo tvarką tikėtina, kad ateityje būtų išvengiama ginčų tarp tėvų.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio su atsakovu kartu nebegyvena. Išsiskyrus su atsakovu, sūnui buvo priteistas išlaikymas, kurio atsakovas iki pat šiol nemoka. Nors vyksta priverstinis išlaikymo skolos išieškojimas, tačiau atsakovas dirba užsienyje, todėl realiai iš jo nėra išieškoma. Paskutinį kartą atsakovas sūnų matė, kai jam buvo 8 mėnesiai, su vaiku nebendrauja. Ji šiuo metu gyvena ir dirba Danijoje. Su dabartiniu draugu kovo mėnesį planuoja pradėti kartu gyventi ir keltis į didesnį būstą. Danijoje turi pastovų darbą, šioje šalyje ji turi didesnes galimybes gyventi geriau nei Lietuvoje. Sūnus šiuo metu gyvena Lietuvoje pas močiutę, tačiau neseniai keturiems mėnesiams buvo pas ją atvykęs į Daniją. Vaikas puikiai pritapo, jam čia patiko. Yra užregistravusi sūnų į darželį Danijoje. Sūnus taip pat labai gerai sutaria su jos dabartiniu draugu. Mano, kad sūnaus gyvenimas kartu su ja užsienyje atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovas nesutinka, kad ji išsivežtų vaiką gyventi į Daniją, vietoje sutikimo prašo, kad ji nurašytų susidariusią skolą dėl išlaikymo ir tolimesnio jo mokėjimo.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-3370-339/2019, iš atsakovo A. V. sūnui D. V. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas išlaikymo vaikui nemoka, antstolis vykdo priverstinį išlaikymo išieškojimą iš atsakovo. Ieškovė apie vienerius metus gyvena Danijoje, šioje šalyje pagal neterminuotą darbo sutartį dirba pagalbinių valymo darbų specialiste, yra įregistruota Danijos gyventojų registre. Ieškovė nori, kad į Daniją nuolatiniam gyvenimui persikeltų ir jos sūnus D. V., tačiau atsakovas jai neduoda sutikimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus D. V. yra penkerių metų amžiaus, nuo 2019 m. gegužės mėnesio gyvena tik su ieškove K. P.. Tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs artimas emocinis ryšys, byloje nėra duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas sūnumi nesirūpina, su juo nebendrauja ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, tačiau bendraujant su išvadą teikiančios institucijos specialistais nenurodė, jog prieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nepilnamečio D. V. interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svariausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-377/2019).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametį sūnų D. V. iš esmės nuo gimimo augina jo mama, ieškovė K. P., kuri sūnumi rūpinasi, sudarydama jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Akivaizdu, kad vaiko ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Byloje pateikta išvada patvirtina, kad D. V. jaučiasi mylimas ir pats labai myli mamą, mama juo rūpinasi, todėl jis nori gyventi kartu su mama Danijoje. Kaip minėta prieš tai, atsakovas su sūnumi nebendrauja, jokio kontakto nepalaiko. Nors atsakovas išvadą teikiančios institucijos specialistams nurodė, kad ieškovė jam draudžia bendrauti su sūnumi, byloje nėra šias aplinkybes įrodančių duomenų. Teismas taip pat sutinka su išvadą teikiančios institucijos pozicija, jog atsakovo išsakyti teiginiai, kad jis sutiktų leisti ieškovei išsivežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę tik tokiu atveju, jei ji atsisakytų teisės reikalauti priteisto išlaikymo sūnui, vertintini kaip visapusiškai prieštaraujantys vaiko teisėms ir interesams ir negali būti suderinami su atsakovo, kaip tėvo, pareiga rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šiuo metu gyvena Danijoje, turi nuolatinį darbą. Ieškovė turi draugą, su kuriuo artimiausiu metu planuoja pradėti gyventi kartu naujame gyvenamajame būste. Tiek ieškovė, tiek pats mažametis D. V. nurodė, kad su mamos draugu sutaria puikiai, jį vadina „tėčiu“. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl neprieštarauja, kad nepilnametis D. V. išvyktų nuolatos gyventi į užsienį kartu su ieškove.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepilnamečiu sūnumi D. V. nesidomi, juo nesirūpina, o vaiką ir ieškovę sieja abipusis emocinis ryšys, be to, bylos duomenys leidžia teigti, jog šalių nepilnamečio vaiko, jam su ieškove gyvenant Danijoje, gyvenimo ir vystymosi sąlygos bus užtikrintos, yra pagrindas manyti, kad leidimas ieškovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Daniją atitinka geriausius berniuko interesus, todėl ieškovės reikalavimas leisti jai išsivežti nepilnametį vaiką D. V. nuolatiniam gyvenimui į užsienį tenkintinas.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu, siekiant nepažeisti mažamečio D. V. interesų, prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės atstovė su šiuo prašymu nesutiko, argumentuodama, kad ieškovė yra sudariusi visas sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku, jis pats ilgą laiką šia teise nesinaudoja.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, paskutinį kartą atsakovas kontaktavo su vaiku, kai jam buvo 8 mėnesiai. Kaip nurodyta prieš tai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad pats atsakovas nesiekia bendrauti ir kurti santykius su savo sūnumi, teismas sprendžia, kad teismo savo iniciatyva nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nebus realiai įgyvendinta ir neužtikrins vaiko interesų. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, šalims ir jų nepilnamečiam sūnui gyvenant skirtingose šalyse, skatintina pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso patyrė 1960 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 218 Eur žyminis mokestis ir 1742 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl 1960 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Leisti ieškovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į Danijos Karalystę be jo tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 1960 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.