Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-2543-324/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
2S-2543-324/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03789-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Kreditorius
K. D.
Skolininkas
J. D.
Civilinė byla Nr. 2S-2543-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03789-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11.; 3.5.19.; 3.5.26.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo K. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4461-835/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims skolininkei J. D., išieškotojui K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. kartu su išieškotoju K. D. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir išieškotojui pamėginus savo turimu raktu nuo šio namo lauko durų jas atrakinti, to padaryti nepavyko. Kadangi lauko durys buvo neužrakintos, išieškotojas įėjo į namą. Namo dalyje, priklausančioje naudotis tik išieškotojui, projektuotojo A. G. plane pažymėtose indeksais „1-3“ ir „1-4“, buvo moteris, kuri prisistatė esanti skolininkės J. D. motina ir nurodė, kad name būna J. D. leidimu. Šiai moteriai pasakius pastabą, kad ji be teisinio pagrindo yra K. D. priklausančioje naudotis namo dalyje, ji paaiškino, jog šioje namo dalyje nevaikščios ir ja nesinaudos tik tada, kai K. D. pastatys pertvarą, o kol pertvaros nėra, darys tai, kas jai atrodys reikalinga. Ši moteris K. D. atidavė lauko durų raktą, kuris rakino lauko durų spyną. 2017 m. rugpjūčio 9 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo K. D. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d. išieškotojui nuvykus į namą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad J. D. iš jam naudotis paskirtos namo dalies be jo leidimo nusikabino dienos užuolaidas, virtuvės šviestuvą, sugadino ant virtuvės langų buvusius roletus, iš virtuvės patalpų pasiėmė šakutes su peiliais, lėkštes, puodus, puodukus, iš kambario spintos pasiėmė taures, stikliukus, marmitą, vazas.Suinteresuotas asmuo K. D. teismui pateikė prašymą paskirti skolininkei J. D. skirti 500 Eur baudą jo naudai, įpareigoti skolininkę nustatytais terminais įvykdyti teismo sprendimą ir ateityje nepažeidinėti jo vykdymo, išaiškinti skolininkei teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, nurodyti, kokio dydžio baudos už tai gali būti skiriamos. Nurodė, kad skolininkė elgiasi piktybiškai ir piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis, trukdo naudotis jam priklausančia asmenine nuosavybe kaip nustatyta teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje, sąmoningai ir piktavališkai keičia durų spynas tam, kad jis negalėtų patekti į jam priklausančią nuosavybę (patalpas), taip pat prieš jo valią leidžia naudotis ir būti patalpose, kuriomis pagal teismo sprendimą naudotis priklauso tik jam, visiškai pašaliniams ir svetimiems asmenims be jo leidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi neskyrė baudos pagal antstolio S. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.Sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog skolininkė nevykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo. Nustatė, kad pats išieškotojas nebuvo įvykdęs 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo už savo lėšas įrengti naujai formuojamą pertvarą, užmūrijant angą pagal gyvenamojo namo naudojimosi projektą Nr. 05/16. Aplinkybė, kad skolininkės motina vaikščiojo išieškotojui priklausančioje namo dalyje, nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkė nevykdo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatytos patalpų naudojimosi tvarkos. Be to, išieškotojui nepavykus atrakinti namo lauko durų, skolininkės motina padavė K. D. durų raktą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu K. D. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkė pažeidė teismo sprendimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos, todėl už šios tvarkos pažeidimą taikytinos sankcijos. Teismas nepaaiškino, kodėl negalėjimas patekti per duris, kurios yra vienintelis kelias iš lauko patekti į namą bei patalpas, pažymėtas indeksu „3-1“, išieškotojui neužkerta kelio naudotis šiomis patalpomis. Teisę patekti į namą realizavo 2017 m. rugpjūčio 7 d., kuomet dalyvaujant antstoliui skolininkės motina perdavė namo lauko durų raktus. Be to, pareiškėjo naudojimui priskirtomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-4“ ir „1-3“, naudojosi skolininkės motina. Paprašius pasišalinti iš šių patalpų, ji tai daryti atsisakė. Taigi skolininkė be išieškotojo sutikimo leido naudotis išieškotojo patalpomis, taip pažeidžiant patalpų naudojimosi tvarką. 2017 m. rugpjūčio 8 d. atvykus į namą pamatė, kad be išieškotojo žinios skolininkė iš išieškotojui priklausančių patalpų išsinešė dienos užuolaidas, nusikabino virtuvės šviestuvą, sugadino ant virtuvės langų buvusius roletus, iš virtuvės patalpų pasiėmė šakutes su peiliais, lėkštes, puodus, puodukus, iš kambario spintos pasiėmė taures, stikliukus, marmitą, vazas. Pertvarą pradėjo įrengti, tačiau, skolininkei savavališkai pakeitus lauko durų spyną, fiziškai nepateko į namą, dėl to negalėjo įvykdyti teismo sprendimo. Galėdamas naudotis patalpomis, pertvarą pastatė per kelias dienas. Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Vykdomojoje byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad skolininkė nevykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Išieškotojas neįrodė, jog skolininkė elgiasi piktybiškai, tyčia trukdo jam naudotis patalpomis. Išieškotojas pasiėmė visus raktus, po to melagingai pranešė antstoliui, jog raktų neturi. Iš antstolio 2017 m. rugpjūčio 9 d. akto matyti, kad išieškotojas įėjo į namus, durys neužrakintos. Name nėra pertvaros, todėl visur laisvai galima patekti. Su 2017 m. rugpjūčio 9 d. aktu nesutiko, todėl jį apskundė teismui. Teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl vykdomajame rašte nenurodytų durų raktų ar daiktų. Antstolis aktą teismui persiuntė CPK 771 straipsnio pagrindu, baudos skirti neprašė. Išieškotojas teismui nepateikė i pareiškimo dėl baudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neskirti baudos skolininkei pagal antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos Nr. 0127/17/00870, pridėtos prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-2542-221/2017, matyti, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas yra Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-43-652/2016, kuriame nurodyta:

„7. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal projektuotojo A. G. 2016 m. supaprastintą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo (naudojimosi) projektą Nr. 05/16, su paaiškinamuoju raštu:

7.1. atsakovui K. D. paskirti naudotis pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-3 (43,77 m2); 1- 4 (10,84 m2), viso 54,61 m2;

7.2. ieškovei J. D. paskirti naudotis antrajame aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-6 (8,19 m2); 2-7 (12,11 m2); 2-8 (11,85 m2); 2-9 (8,81 m2); 2-10 (6,32 m2); 2-11 (17,87 m2), viso 65,11 m2;

7.3. bendram naudojimui K. D. ir J. D. priskirti patalpas pirmame aukšte plane pažymėtas indeksais 3-1(2,91 m2); 3-2 (4,51 m2); 3-5 (7,12 m2), viso 14,54 m2.

7.4. įpareigoti atsakovą K. D. už savo lėšas įrengti naujai formuojamą pertvarą, užmūrijant angą pagal pateiktą projektuotojo A. G. 2016 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi projektą Nr. 05/16.“

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais, be kita ko, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo matyti, kad šalių teises teismas apgynė nutraukdamas jų santuoką, bendrąją jungtinę nuosavybę transformuodamas į bendrąją dalinę nuosavybę bei įpareigodamas K. D. už savo lėšas įrengti naujai formuojamą pertvarą, užmūrijant angą pagal pateiktą projektuotojo A. G. 2016 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi projektą Nr. 05/16 (sprendimo rezoliucinės dalies 7 p., 7.4 p., CK 1.138 str. 5 p.).Pagal CPK 771 straipsnį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų, t.y. išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą; išieškotojo prašymu išieško iš skolininko reikiamas lėšas sprendimo įvykdymui; skiria baudą skolininkui už sprendimo neįvykdymą. Tokiu būdu šios civilinio proceso teisės normos paskirtis yra sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, realaus įvykdymo užtikrinimas. Kreipimąsi į antstolį K. D. grindė tuo, kad J. D. piktnaudžiauja savo teisėmis (sąmoningai piktavališkai keičia durų spynas, taip trukdydama naudotis jam priklausančiomis patalpomis, pašaliniams asmenims be jo leidimo leidžia naudotis ir būti jam priklausančiose patalpose). Antstolis 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu konstatavo faktus dėl neužrakintų lauko durų, K. D. negalėjimo jų atrakinti savo raktu, J. D. motinos buvimo K. D. priklausančiose patalpose, nurodė, jog J. D. iš K. D. paskirtos naudotis namo dalies išnešė daiktus. Antstolis surašytą aktą perdavė pirmosios instancijos teismui, o K. D. teismui pateikė prašymą J. D. skirti baudą už tai, kad ji trukdo naudotis nuosavybe, keičia durų spynas, prieš jo valią leidžia jo patalpomis naudotis kitiems asmenims, išnešė daiktus iš jam priklausančių patalpų. Nutarties 10-12 punktuose nurodyti faktai pagrindžia, kad antstolio vykdomas teismo sprendimas nėra priimtas dėl pažeistų K. D. teisių, kitiems asmenims trukdant naudotis jam priklausančia nuosavybe, todėl atmestini apelianto argumentai apie teismo nesvarstytą galėjimą/negalėjimą patekti į konkrečias patalpas.Vykdomasis dokumentas išduotas ne dėl teisę pažeidžiančių veiksmų užkirtimo, o pagal teisę nustatantį teismo procesinį sprendimą. Iš jo turinio matyti, kad vienintelis įpareigojimas skolininkui atlikti tam tikrus veiksmas nurodytas sprendimo 7.4 punkte, pagal kurį K. D. (apeliantas) įpareigojamas už savo lėšas įrengti naujai suformuotą pertvarą. Antstolio akto surašymo metu K. D. nebuvo įvykdęs šio įpareigojimo, tačiau tai nėra apeliacine tvarka vertinamos bylos nagrinėjimo dalykas (skundą pateikė K. D., o ne J. D. dėl K. D. nevykdomo įpareigojimo įrengti pertvarą). Pažeistas teises dėl kliudymo naudotis nuosavybe apeliantas gali apginti kitu CK 1.138 straipsnyje numatytu būdu. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluota išvada, kad skirti baudą už sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas J. D. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl daiktų išnešimo iš apeliantui priklausančių patalpų, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu apelianto nurodomi daiktai šalims nebuvo padalinti, vykdomajame rašte jie nenurodyti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Skolininkė teismo išduotu vykdomuoju dokumentu nebuvo įpareigota atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, jog nėra pagrindo ją nubausti pagal CPK 771 straipsnį. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme J. D. prašo priteisti jos patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio – 2017 II – ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 659 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad K. D. ir J. D. interesai yra priešingi (K. D. prašė pripažinti J. D. nevykdančia teismo sprendimo, už tai skirti baudą), atskirąjį skundą atmetus J. D. iš apelianto priteistinos 150 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė