Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-608-425/2018

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01542-2018-6

2018 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4172-837/2018 pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank lizingas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, antstoliams S. R., M. A. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankrotą.

Nurodė, kad yra įsiskolinusi bankui lizingo bendrovei, antstoliams ir bendras įsiskolinimas siekia 378 820,55 Eur. Paaiškino, jog nemokumą sukėlė ekonominė krizė, dėl ko nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Patvirtino, jog gauna tik 420 Eur, neatskaičius mokesčių, darbines pajamas, kito turto neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos R. Š. pareiškimą atmetė.

Nustatė, kad pareiškėjos pajamos ilgą laiką buvo nedidelės, todėl darė išvadą, jog pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, nesiėmė pakankamų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir sumažinti kreditorinius įsipareigojimus, ir tai vertino kaip pareiškėjos nesąžiningumą.

Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė jokių realių argumentų, pagrįstų savo veiklos ateities planų, kaip galėtų bent iš dalies atsiskaitinėti su kreditoriais. Kritiškai vertino pareiškėjos teiginį ateityje prašyti bendrovės akcininkų pakelti darbo užmokestį, nes pareiškėja beveik 8 metus dirbdama bendrovės direktore, to nedarė.

Nustatė, kad pareiškėja kituose teismuose siekė laidavimą pripažinti pasibaigusiu, ką vertino kaip bandymu išvengti prisiimtos prievolės. Sprendė, jog iškėlus bankroto bylą, pareiškėja objektyviai negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos bankroto procedūros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti.

Nurodo, jog apeliantė teismui sąžiningai pateikė visą informaciją, sąžiningai elgdamasi tapo nemokia, nes per paskutinius 3 metus jokio turto neperleido. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė per paskutinius 3 metus nesudarė jokio sandorio, kuris įtakotų jos mokumą, todėl prieš daugiau kaip dešimt metų laidavimo sutarčių su finansinėmis institucijomis sudarymas negali būti laikomas apeliantės nesąžiningumu. Ji suinteresuotiems asmenims tapo skolinga ne dėl nesąžiningumo, o dėl ne nuo jos priklausančių objektyvių priežasčių.

Tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje apeliantės nesąžiningas elgesys konstatuotas ne jos tapimo nemokia momentu, o vykdymo procese, tačiau tuo laikotarpiu apeliantė jokių kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nesudarinėjo, neprisiėmė skolinių įsipareigojimų, todėl tokiais veiksmais negalėjo net siekti išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pažymi, jog apeliantė pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ginimo – dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir toks elgesys negali būti vertinamas kritiškai, kaip bandymas išvengti prisiimtos prievolės.

Teigia, kad apeliantė geba gauti darbinių pajamų, nėra našta valstybės socialinei sistemai, todėl toks apeliantės veikimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu kreditorių atžvilgiu. Faktinė bylos aplinkybė, jog apeliantė jau ilgą laiką gauna tik apie 420 Eur atlyginimą, nereiškia, kad apeliantė sąmoningai nesiekia gauti didesnių pajamų. Siekimas gauti didesnes pajamas gali būti neįgyvendinamas ir dėl objektyvių priežasčių. Apeliantei neįmanoma tiek uždirbti, kad atsiskaityti su kreditoriais, todėl ir siekia atkurti savo mokumą, pasinaudojant Fizinių asmenų bankroto įstatymu.

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog siekė kelti kvalifikaciją, ieškojo geriau apmokamo darbo ar siekė gauti didesnes pajamas, kad atsiskaitytų su kreditoriais.

Mano, kad jokiais objektyviais argumentais yra nepaaiškinama situacija, kad įmonės vadovo atlyginimas būtų mažesnis nei kitų vadovaujamoje įmonėje dirbančių darbuotojų vidutinis atlyginimas, ir, pastarajam augant, išliktų toks pats, t. y. vos didesnis nei minimalus. Teigia, jog apeliantė elgiasi nesąžiningai, siekdama išvengti prievolės kreditoriams vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir fizinio asmens bankroto iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Fizinio asmens bankroto procesą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Be kitų, minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nurodytų pagrindų, 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Byloje nustatyta, jog R. Š. 2018 m. kovo 19 d. padavė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodydama, kad jos įsiskolinimai kreditoriams sudaro 378 820,55 Eur, neskaitant vykdymo išlaidų, nes vykdomas priverstinis skolų išieškojimas (b. l. 3-6). Atsisakydamas tenkinti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos elgesį vertino kaip nesąžiningą, atsižvelgdamas į R. Š. elgesį, nesiimant pakankamų priemonių susirasti geriau pamokamą darbą bei teismo keliu ginčijant vienos iš skolų atsiradimo pagrindą.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog pareiškėjos skolos kreditoriams atsirado 2012 m. liepos 3 d. hipotekos teisėjai priėmus nutartį dėl priverstinės skolos išieškojimo Danske Bank A/S naudai ir įkeisto turto pardavimo varžytynėms bei 2010 m. gruodžio 27 d. notaro išduoto vykdomojo įrašo dėl 47 052,15 Eur skolos pagal UAB „Swedbank lizingas“ pateiktą vekselį išieškojimo (b. l. 24-27). Duomenų, kad R. Š. po 2012 metų būtų sudariusi sandorių ir prisiėmusi naujų finansinių įsipareigojimų, nėra. Atsižvelgiant į FABĮ nustatytą 3 metų terminą, per kurį vertinamas fizinio asmens elgesys per nesąžiningumo prizmę, pagrįsta tvirtinti, jog R. Š. skolos jau egzistavo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo vertinti R. Š. elgesį nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aspektu, nes per paskutinius trejus metus pareiškėja naujų sandorių nesudarė ir tokiu būdu savo skolinių įsipareigojimų nedidino (CPK 185 str.).

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Aplinkybę, jog pareiškėja reiškė teismui ieškinius, ginčydama laidavimo sutarties galiojimą, vėliau skundė teismo procesinius sprendimus, antstolių veiksmus, neleidžia konstatuoti, jog šiais veiksmais R. Š. delsė grąžinti skolas kreditoriams, nes teisė kreiptis į teismą, skųsti teismo priimtus procesinius sprendimus pareiškėjai suteikia įstatymų nuostatos, todėl sąžiningas pasinaudojimas įstatymo suteikta teise negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu.

Nors pirmosios instancijos teismas iš esmė pagrįstai nurodė, jog pagal bylos duomenis pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų įsiskolinimui kreditoriams sumažinti, tačiau vien minėtų aplinkybių nepakanka pripažinti pareiškėjai esant nesąžiningai ir atsisakyti tenkinti jos pareiškimą. Neginčijamų duomenų, jog pareiškėja sąmoningai siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Įvertinta ir tai, kad pareiškėjos skolos susidarė pareiškėjai laidavus už įmonės prievolių įvykdymą. Pareiškėja teigia, jog nėra lengva susirasti geriau apmokamą darbą ar priversti darbdavį padidinti darbo užmokestį, jei pats darbdavys to nenori, tačiau nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti vertinama situacija, dėl kokių priežasčių apeliantės R. Š. kaip įmonės vadovės atlyginimas yra mažesnis nei kitų vadovaujamoje įmonėje dirbančių darbuotojų vidutinis atlyginimas ir ar tokia situacija atitinka pareiškėjos apeliantės deklaruojamą sąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

Kadangi klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė tik R. Š. nesąžiningumo aspektu, kas dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra neginčijamai įrodyta, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.