Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. rugsėjo 1 d. veika) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;

pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. rugsėjo 3 d.) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės ir G. N. paskirta subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. N. paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. 17.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 11.38 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejus) metus.

Paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotos transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. N. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, vairavo jo motinai J. N. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio – nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

1.1. Be to, G. N. nuteistas ir už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 dieną, apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, vairavo R. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio – nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies – išieškoti iš nuteistojo automobilių vertę, pačius automobilius grąžinti savininkams, o apeliacinį skundą dėl bausmės atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bausmės

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. N., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimą teismas teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad kaltinamajam G. N. skirtina inkriminuojamo BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – areštas, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra nurodytos bausmės rūšys - bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų, tačiau šis rašymo apsirikimas nėra pagrindas keisti paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmės rūšį – areštą, nustatant jos dydį mažesnį nei numatytas bausmės – arešto už nusikaltimus, vidurkis.

10. Apeliantas nurodo, kad arešto bausmės atlikimas jam būtų fizinė kančia, nes jam dažnai tenka kreiptis į gydytojus, o areštinėje nėra tinkamos medicininės priežiūros. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad nuteistiesiems Lietuvos Respublikoje yra įstatymo garantuojama teisė ne tik gauti medicinos pagalbą (BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau ir teisė į gydymą medicinos įstaigose (BVK 174 straipsnis). Arešto bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BKV 174 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo G. N. reiškiamos abejonės dėl netinkamos gydymo kokybės, atliekant arešto bausmę, nepagrįstos jokiais faktais, o tik subjektyviu skundo autoriaus vertinimu, todėl darytina išvada, jog atliekant arešto bausmę nuteistasis gaus visą reikalingą gydymą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad neįgalumas ir sveikatos problemos nuteistajam nesutrukdė nusikalsti ir padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog skundo argumentas dėl fizinės kančios atliekant arešto bausmę yra nepagrįstas.

11. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be arešto bausmės atlikimo, nėra pagrindo, nes nuteistasis G. N., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas vieną paskui kitą, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d. 20:10 val. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. 17:57 val. Abiem atvejais, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta didesnė, nei 1,5 ‰ alkoholio, koncentracija, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jas dienos metu vairavo gyvenamojoje zonoje, tokiu savo elgesiu nuteistasis G. N. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis G. N. yra vidurinio išsilavinimo, turi neįgalumą, niekur nedirba ir yra registruotas darbo biržoje. Iš darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad darbo biržoje jis registruotas nuo 2017 m. sausio 18 d. (2 tomas, b. l. 68) . Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis eilę metų niekur nedirbo (2 tomas, b. l. 69). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat patvirtina šiuos duomenis, nes G. N. nurodo, kad yra bedarbis, nes dėl jam nustatyto 50 procentų darbingumo lygio jam Kėdainių mieste yra sudėtinga susirasti darbą. Tai rodo, kad nuteistojo G. N. pajamos yra labai mažos ir nėra jokių priežasčių manyti, kad jos padidės. Be mažų pajamų G. N. turi akivaizdžių išlaidų išlaikant save ir savo du nepilnamečius vaikus. Nors byloje nėra jokių duomenų apie G. N. turtą, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendime (t. 2, b. l. 138) nurodyta, kad G. N. ir R. N. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neįgijo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis neturi kokio nors turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas. Minimalios G. N. pajamos rodo, kad jam paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos vykdymas būtų sunkus arba neįmanomas, ir tokia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokios bausmės paskyrimas būtų tik formalus nuteistojo nubaudimas be realaus jos vykdymo, ir tai nesulaikytų jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaustų, neatimtų jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveiktų jo, kad jis laikytųsi įstatymų, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Ir, priešingai, arešto bausmės paskyrimas užtikrins visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant. Laisvės atėmimo bausmė arešto, kuris yra paskirtas nuteistajam, atžvilgiu, yra griežtesnė, todėl nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kad ir atidedant jos vykdymą, būtų nuteistojo padėties bloginimas. Bloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BK 320 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra gautas tik nuteistojo G. N. apeliacinis skundas, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą dėl nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės jos vykdymą atidedant atmeta kaip nepagrįstą.

14. Kolegijos nuomone, nepagrįstas yra nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas galėjo jam paskirti ir kitokią, nei BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, viešuosius darbus. BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnių bausmių skyrimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors G. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šias veikas. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

15. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-26-689/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų nepaisyti BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijos, nenustatė.

16. Nepaisant to, kad apeliacijos instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi, tačiau vis tik teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai netaikė 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“, kurio 2 straipsnyje nurodyta, jog arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. G. N. nusikaltimus padarė 2018 m. rugsėjo 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d., taigi jam šis įstatymas gali būti taikomas. Sąlygų, numatytų tiek 2 straipsnyje, tiek kituose šio įstatymo straipsniuose (7, 8 straipsniai), dėl kurių G. N. nebūtų galima taikyti įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 2 straipsnio, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl turto konfiskavimo

17. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

18. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. N. nurodė, kad jo mamai J. N. priklausantis automobilis jai yra labai reikalingas, nes jai taip pat dažnai tenka vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apeliantas prašo nekonfiskuoti ir R. K. priklausančio automobilio, dėl to, kad jis pastarajam taip pat yra labai reikalingas. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilių konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - jo kraujyje vienu atveju esant 1,70 promilės alkoholio, o kitu atveju 2,02 promilės alkoholio. Aplinkybės, kad konfiskuoti automobiliai yra reikalingi motinai J. N. ir R. K., neblaiviam vairuojant automobilį G. N. buvo žinomos, o priimdamas sprendimą vairuoti automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kilusių pasekmių yra atsakingas jis pats. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir nustatė jo dydį mažesnį nei sankcijos vidurkį, o pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmės trukmė dar sumažinta trečdaliu, nėra pagrindo automobilių konfiskavimus laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad tiek J. N., tiek R. K. su kuriuo nuteistasis kartu vartojo alkoholį, patys davė nuteistajam vairuoti sau nuosavybės teise priklausančius automobilius, todėl taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą šioje byloje nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra aiškiai motyvuotas, neprieštaraujantis aktualiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

19. Nuteistasis G. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo savo motinai J. N. ir R. K. priklausiančias transporto priemones. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia tai daryti, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokio tyčinio nusikaltimo padarymas kaltininkui turi sukelti atitinkamus padarinius, kad būtų užkirstas kelias galimam pakartotiniam jo nusikalstamumui, todėl, įvertinus bylos aplinkybes, šiuo atveju nebus pažeisti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai, todėl minėtos transporto priemonės turi būti konfiskuotos.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktu, 331 straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ (įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsniu, 9 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, G. N. 2019 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį paskirtą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti pusiau.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.