Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu.

Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys netenkintas.

Nukentėjusiojo E. B. prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintas visiškai, jam iš A. S. priteisiant 100 eurų išlaidų, patirtų už jo atstovo advokato dalyvavimą baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, o būtent: laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 579,24 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Stihl“, 231,70 eurų vertės elektrinį diskinį pjūklą ,,Kellen“, 2014 m. gruodžio 7 d. pagrobtus iš nukentėjusiojo E. B., laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 249,07 eurų vertės betono maišyklę, pagrobtą iš nukentėjusiojo E. B., laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 1800 eurų vertės metalinius dvivėrius vartus, pagrobtus 2015 m. kovo 5 d. iš E. B., žinodamas, kad šie visi jo įgyti daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu, bei laikotarpyje tarp 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, 579,24 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Stihl“, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo – pardavė R. K., bei laikotarpyje tarp 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, 1800 eurų vertės metalinius dvivėrius vartus, žinodamas, kad jie yra įsigyti nusikalstamu būdu, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo – perdavė saugoti T. Š., tokiu būdu įgijo bendroje sumoje 2860,01 eurų vertės turtą bei realizavo 2379,24 eurų vertės svetimą turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad A. S. pats pagrobė pas jį rastus pagrobtus daiktus, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio1 dalyje. Tačiau nustatytas faktas, kad pas kaltinamąjį buvo rasti iš nukentėjusiojo E. B. pagrobti daiktai, rodo, kad jo veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytus daiktus.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir teismui perduotas teisti dėl to, kad jis 2014 m. gruodžio 7 d. iš nukentėjusiojo E. B. pagrobė pastarajam priklausančius benzininį pjūklą, elektrinį diskinį pjūklą, betono maišyklę, taip pat, kad jis 2015 m. kovo 5 d. iš nukentėjusiojo E. B. pagrobė metalinius dvivėrius vartus bei benzininį pjūklą. Pirmosios instancijos teismas skundo autoriaus veiksmuose nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, požymių, tačiau bylos nagrinėjimo metu įspėjo kaltinamąjį apie galimą veikos perkvalifikavimą į BK 189 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo jo veiką ir atitinkamai nuteisė. Tai yra apeliantas buvo nuteistas už tai, kad jis, aukščiau išvardintus daiktus įgijo ir realizavo, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Skunde cituojama BK 2 straipsnio 4 dalis ir pažymima, kad baudžiamajame įstatyme numatyta objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dilbio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas kaltininko atsakomybę lengvinančių surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o palankius kaltinamajam, liudytojų apklausų metu duotus parodymus, teismas vertino netinkamai, tai yra nepalankiai kaltinamajam. Anot apelianto, BPK 305 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Nepakankamai motyvuotu laikytinas toks nuosprendis, kuriame nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai, nes tokiu atveju teismas privalo paaiškinti, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne, ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2003 m. birželio 20 d. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgos Nr. 40 išaiškinimu apie nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.Skunde pabrėžiama, kad apeliantas kaltės niekada nepripažino, paaiškino, jog nieko nevogė iš nukentėjusiojo, jo nepažįsta, iš nuteistojo gyvenamosios vietos paimti daiktai priklauso ne jam, o jo mirusiam uošviui. Tokius skundo autoriaus parodymus patvirtino liudytojai V. G., A. K., R. L., A. S.. Nors šių liudytojų parodymai nepaneigti, apylinkės teismas apelianto parodymus, kitus įrodymus vertino kaip skundo autoriaus gynybinę versiją, jo pasirinktą būdą išvengti atsakomybės.Skunde cituojama BK 189 straipsnio 1 dalis ir nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K- 259/2008). Akcentuojama, kad iš esmės visos skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, nustatytos aplinkybės yra tik tai, kad pirmosios instancijos teismas informavo, kad veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies, 178 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio1 dalies gali būti perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 1 dalį, bei tai, jog nustačius, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, požymių, kaltinamojo veika perkvalifikuojama į BK 189 straipsnio 1 dalį.Skunde pabrėžiama, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nusikalstamu būdu gautas turtas yra toks, kuris iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, pvz., padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundo autorius išvardintą turtą įgijo legaliai – paveldėjo, dalį pats įsigijo turgavietėje. Taigi minimas turtas nebuvo A. S. gautas nusikalstamu būdu, priešingai, nuteistasis valdė jį teisėtu pagrindu.Anot apelianto, abejonių kelią ir apylinkės teismo sprendimas priteisti iš jo nukentėjusiojo naudai, pastarojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas pasisakė, jog kaltinamojo veika perkvalifikuojama į BK 189 straipsnio 1 dalį, turtinė žala nukentėjusiajam padaryta ne kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiojo ieškinys netenkinamas, tačiau nepaisant to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. S. turi padengti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato pagalbai.Skundo autoriaus manymu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, nes juos vertino netinkamai ir neobjektyviai, daugiau rėmėsi tuo, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, kas sąlygojo, kad A. S. buvo neteisėtai nuteistas. Pažymima, kad pagal LAT praktiką visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tuo padarydamas esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis ginčija savo kaltę ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis), nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai kaltinamajame akte A. S. inkriminuotas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus į BK 189 straipsnio 1 dalį, tai yra teismas pareikštą pradinį kaltinimą pakeitė, nesilaikydamas normų, reglamentuojančių kaltinimo keitimą, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą.BPK 255 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo teisme bei kaltinimo pakeitimo sąlygos ir ribos. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 257 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.Pradinis kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikaciją; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.A. S. buvo atiduotas teismui ir kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis iš nukentėjusiajam E. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y., 2014 m. gruodžio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į E. B. priklausantį garažą, iš kurio slapta pagrobė 579,24 eurų vertės betono skiedinio maišyklę, 579,24 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Stihl“, du 144,81 eurų bendros vertės kirvius „Fiskar“ kirvių, 79,64 eurų vertės raktų komplektą „Hammer“, 231,70 eurų vertės elektrinį diskinį pjūklą ,,Kellen“, 57,91 eurų vertės elektrinį siaurapjūklį ir bendros 52,12 eurų vertės 40 litrų dyzelino su talpa, tuo slapta įsibrovęs į patalpa pagrobė svetimo turto už 1724,66 eurų; 2014 m. gruodžio 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kiemo slapta pagrobė 249,07 eurų vertės betono maišyklę; 2015 m. kovo 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos slapta pagrobė 1800 eurų vertės metalinius dvivėrius vartus.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje išaiškino, kad kaltinamojo veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, į BK 189 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 143) ir skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog A. S. pats pagrobė pas jį rastus pagrobtus daiktus, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau vertino, kad kaltinamojo veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Apylinkės teismas A. S. pripažino kaltu už tai, kad jis įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, o būtent: laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 579,24 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Stihl“, 231,70 eurų vertės elektrinį diskinį pjūklą ,,Kellen“, 2014 m. gruodžio 7 d. pagrobtus iš nukentėjusiojo E. B., laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 249,07 eurų vertės betono maišyklę, pagrobtą iš nukentėjusiojo E. B., laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatytų asmenų, įgijo 1800 eurų vertės metalinius dvivėrius vartus, pagrobtus 2015 m. kovo 5 d. iš E. B., žinodamas, kad šie visi jo įgyti daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu, bei laikotarpyje tarp 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, 579,24 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Stihl“, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo – pardavė R. K., bei laikotarpyje tarp 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, 1800 eurų vertės metalinius dvivėrius vartus, žinodamas, kad jie yra įsigyti nusikalstamu būdu, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo – perdavė saugoti T. Š., tokiu būdu įgijo bendroje sumoje 2860,01 eurų vertės turtą bei realizavo 2379,24 eurų vertės svetimą turtą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva suformulavo iš esmės visiškai naują kaltinimą, kadangi nurodė visai kitą nusikaltimo padarymo laiką (laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.), kitą vietą (duomenys neskelbtini) benzininio pjūklo ,,Stihl“ realizavimo atveju, ir (duomenys neskelbtini) metalinių dvivėrių vartų realizavimo atveju), kaltinamajam inkriminuoti iš esmės kiti veiksmai (įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą), nurodytas kitas BK straipsnis. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismui galimybės savo iniciatyva suformuluoti naują kaltinimą dėl naujos, kaltinamajame akte nenurodytos ir neaptartos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio nuostatos leidžia teismui pakeisti kaltinime nurodytas faktines veikos aplinkybes arba perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, tačiau, tais atvejais, kai byloje paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs savo pobūdžiu visiškai kitą nusikalstamą veiką, turi būti vadovaujamasis Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.Vadovaujantis teismų praktika, byla prokurorui perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. Todėl iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2006).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nurodė, kad A. S. sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) laikė iš nukentėjusiojo E. B. pavogtus metalinius vartus, pjūklą ,,Stihl“, betono maišyklę, diskinį pjūklą ,,Kelen“, vėliau benzininį pjūklą pardavė R. K., metalinius dvivėrius vartus perdavė saugoti T. Š., žinodamas, jog nurodyti daiktai įgyti nusikalstamu būdu, tačiau nėra pakankamų įrodymų, jog kaltinamasis pats pagrobė pas jį rastus pagrobtus daiktus. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai ir nenurodė, tačiau iš esmės pripažino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apylinkės teismo nuosprendyje taip pat tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš nuosprendžio turinio (argumentų) matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino ir tai, kad kaltinamojo akto trūkumai aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes dėl A. S. inkriminuojamų vagysčių lėmė neteisingą veikos kvalifikavimo nurodymą kaltinamajame akte, t. y. neteisingas faktinių aplinkybių nurodymas kaltinamajame akte lėmė ir BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų pažeidimą.Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje išaiškino, kad kaltinamojo veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, į BK 189 straipsnio 1 dalį, ką skundžiamame nuosprendyje ir padarė, tačiau apylinkės teismas paminėtų nustatytų BPK 219 straipsnio pažeidimų negalėjo ištaisyti, t. y. negalėjo savo iniciatyva naujai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes dėl visiškai naujos, kaltinamajam anksčiau neinkriminuotos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neteisingas ir netikslus aplinkybių nurodymas kaltinamajame akte suponuoja klaidingą kryptį teismui vertinant veikos kvalifikavimą ir neleidžia baigti bylos nagrinėjimą šioje proceso stadijoje pateikiant galutinį sprendimą dėl veikos teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011). Taigi, pirmosios instancijos teismas nors išdėstė pagrįstus argumentus, kodėl nustatyti kaltinamojo akto trūkumai ištaisytini, tačiau kaip to reikalauja BPK, paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, nepranešė prokurorui motyvuota nutartimi, o savo iniciatyva suformulavęs naują kaltinimą priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.Be aukščiau aptartų aplinkybių atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, padarė ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatos suponuoja teismo pareigą, esant pagrindui kvalifikuoti asmens veiką pagal kitą baudžiamąją įstatymą ar faktines aplinkybes keičiant kitomis faktinėmis aplinkybėmis, ne tik informuoti asmenį apie šias galimybes, bet ir išaiškinti kaltinamam asmeniui šių sprendimų esmę ir nurodyti kuo konkrečiai pasireiškia faktinių aplinkybių pasikeitimas ar nuorodos į baudžiamąjį įstatymą pakeitimas. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmos instancijos teismas tik informavo A. S., kad jo veika gali būti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnį 1 dalį, tačiau nepaaiškino A. S. kuo konkrečiai pasireiškia jo veika, kurioje teismas įžvelgė Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pastebėtina, kad veikos, kurią teismas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas išdėstė tik skundžiamame nuosprendyje, tokiu būdu suvaržęs kaltinamojo teisę į gynybą ir atėmė kaltinamajam galimybę žinoti kuo jis yra kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmos instancijos teismo pažeidimo ištaisyti negali, kadangi A. S. pirmos instancijos teismo buvo nuteistas už veiką, kurios padarymu nebuvo kaltinamas kaltinamuoju aktu. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės savo nuožiūra tirti galimo nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių, kadangi turi paisyti Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio 1 dalies normos reikalavimų. Be to, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas galimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje faktines aplinkybes gali tirti tik tuo atveju, jei pats mano, kad A. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje požymių, kadangi tik tokiu atveju teismas turi pareigą įspėti asmenį apie galimus jo kaltinimo pakeitimus. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nesant kaltinamuoju aktu suformuluotam kaltinimui A. S. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, neturi pagrindo pats įspėti A. S. apie galimo kaltinimo pakeitimą į BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi vertina, kad dėl šios galimos nusikalstamos veikos turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas, užtikrinantis visapusišką A. S. teisės į gynybą.Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas neįvykdė ir kito baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 6 dalyje, numatančioje, kad jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis šio straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl A. S. kaltinamuoju aktu inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, o A. S. veiksmus perkvalifikavo, pripažinęs A. S. kaltu dėl visiškai naujos nusikalstamos veikos padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, byloje liko neištirtos A. S. kaltinamuoju aktu inkriminuotų vagysčių padarymo aplinkybės. Nesant prokuroro apeliacinio skundo pripažintina, kad prokuroras sutiko su tuo, kad A. S. galimai nėra padaręs jam inkriminuotų vagysčių, kas reiškia, kad prokurorui išliko pareiga ištirti, kas yra kaltas dėl pirmiau A. S. inkriminuotų vagysčių padarymo. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla taip pat turi būti perduota prokurorui ištirti ir nustatyti ar E. B. turto neteko nuskalstamos veikos pasekoje. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant kitą asmenį pripažinti kaltu už disponavimą galimai pavogtu E. B. turtu būtina konstatuoti nusikalstamos veikos buvimo faktą. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, pirmos instancijos teismui faktiškai nepriėmus jokio sprendimo dėl A. S. inkriminuotų E. B. turto vagysčių, liko nenustatyta kokiu būdu E. B. neteko savo turto. Esant tokioms aplinkybėms Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė, apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio nepadavė, apeliacinės instancijos teismas to padaryti nepasunkindamas nuteistojo padėties, nepažeisdamas nuteistojo teisės į gynybą, savo iniciatyva taip pat negali, todėl byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, panaikinti, o baudžiamąją bylą dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduoti prokurorui. Nustatyti 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pažeidimams ištaisyti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.