- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- AS-264-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00604-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 1SS-2554-(9.5.) (toliau – ir Tarnybos raštas); 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. R8-232-4517 (toliau – ir Administracijos raštas); 4) įpareigoti Tarnybą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį su A. P.; 5) priteisti iš atsakovų pareiškėjų naudai teismo ir bylinėjimosi išlaidas; 6) netenkinus 3 reikalavimo, įpareigoti atsakovus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje” (toliau – ir Nutarimas Nr. 1443) ir parengti bei sudaryti 142 kv. m. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja A. P..
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3, 17 ir 23 straipsnio nuostatas administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų net ir patenkinus skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)” ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl 0,0142 ha žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)”, pardavimo. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Tarnybos rašto matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame išaiškinta pareiškėjai, kokius veiksmus ji turi atlikti, kad būtų pradėta minėto Žemės sklypo pirkimo procedūra. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos raštas, kuriuo pareiškėjai suteikta informacija, nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjai) teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjai jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl raštas su suteikta informacija negali būti savarankišku ginčo dalyku.
Dėl pareiškėjų prašomo panaikinti Administracijos rašto teismas nurodė, kad jis sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, šiame atsakyme nurodyta, kad Administracija 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. R8-2.32-4265 informavo pareiškėją apie tai, kad be sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)” sutikimo negali pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, adresu (duomenys neskelbtini), proceso, o šį atsakymą pareiškėja turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl Tarnybos ir Administracijos raštų padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Tarnybos rašto ir nurodė pareiškėjai patikslinti skundo dalį dėl Administracijos rašto.
Teismas pažymėjo, kad skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas 30 eurų žyminis mokestis, teismas gali visiškai ar iš dalies fizinį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio, taip pat nurodė, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Įvertinęs keliamo ginčo pobūdį, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos raštą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas išaiškino pareiškėjams, kad, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, dėl Administracijos rašto panaikinimo jie turi teisę skundą paduoti pagal Administracijos veikimo teritoriją, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
III.
Pareiškėjai A. P. ir A. P. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) ištirti, ar gali būti valstybinės žemės, esančios sodo mėgėjų teritorijoje, pardavimo-pirkimo procedūroje vadovaujamasi šiuo metu tebegaliojančiu Vyriausybės Nutarimu Nr. 260.
Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti skundą teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus, nes pareiškėjams buvo užkirstas kelias pasinaudoti efektyvia teisine gynyba. Kadangi atsakovo Tarnybos buveinė yra Vilniuje, todėl byla pagal pareiškėjų skundą turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose. Iš naujo kreipiantis į teismą skundžiamų raštų apskundimo terminai bus praėję, pareiškėjai prašys atnaujinti skundo padavimo terminus.
Pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų nusprendė, kad Tarnybos raštas yra informacinio pobūdžio. Minėtas raštas yra neveikimas (vilkinimas) sprendžiant valstybinės žemės pardavimo klausimą, Tarnyba iš esmės netyrė skundo, o tik biurokratiškai atrašė, Tarnybos Mažeikių skyrius ketina skirti A. P. administracinę nuobaudą už tariamai savavališkai užimtą žemės plotą. Taip piktnaudžiaujant tarnyba vilkinamas ginčo sprendimas iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad jų skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies1 punktą, nes atsakovai vilkina atlikti valstybinės žemės pardavimo procedūras, pareiškėjai nepažeidė ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto skundo padavimo termino, nes kreipėsi į teismą per 2 mėnesius nuo skundžiamų raštų gavimo dienos.
Pareiškėjos teigimu, valstybinės žemės pardavimo procedūra buvo pradėta galiojant Nutarimui Nr. 260, todėl pagal jį ir turėtų būti užbaigta. Tarnyba, Tarnybos Mažeikių skyrius ir Administracija nepagrįstai verčia vadovautis Nutarimu Nr. 1443.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Tarnybos raštą, nurodė, kad ginčijamas Tarnybos raštas yra informacinio pobūdžio, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto nurodymų, kurie turi įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui. Dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos raštą teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, sprendė, kad skundą dėl šio rašto pareiškėjai turi teisę paduoti pagal Administracijos buveinės vietą, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Pareiškėjai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir pabrėžia, kad skundžiamas Tarnybos raštas nėra informacinio pobūdžio dokumentas, o valstybinės žemės pardavimo vilkinimas ir biurokratizmas, pareiškėjų skundas dėl visų reikalavimų nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jų skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Pareiškėjai skunde, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštą. Iš šio rašto turinio matyti, kad jis parengtas išnagrinėjus Tarnybai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjos A. P. 2018 m. lapkričio 7 d. skundą dėl Tarnybos Mažeikų skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl 0,0142 ha žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo. Tarnybos rašto turinys patvirtina, kad ji, išnagrinėjusi pareiškėjos A. P. pateiktus dokumentus, Tarnybos Mažeikių skyriaus turimą informaciją, susijusią su 0,0142 ha ploto valstybinės žemės, esančios šalia pareiškėjos žemės sklypo, pardavimo S. Č. (buvusiam (mirusiam) pareiškėjos A. P. sutuoktiniui) procedūra, konstatavo, kad ši procedūra buvo užbaigta neigiamu sprendimu, 0,0142 ha ploto valstybinės žemės privatizavimo klausimas liko neįgyvendintas. Tarnybos rašte pareiškėjai taip pat nurodyta tvarka, pagal kurią parduodami valstybinės žemės sklypai, naudojami mėgėjų sodų teritorijoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundžiamas 2018 m. gruodžio 19 d. Tarnybos raštas yra dvejopo pobūdžio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai buvo suteikta konsultacija, kokius veiksmus pareiškėja turėtų atlikti, jeigu ji pageidauja nusipirkti valstybinę žemę, esančią sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Tačiau šiuo atsakymu Tarnyba taip pat nurodė, kad Tarnybos Mažeikių skyrius negali tęsti 0,0142 ha ploto valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūros, ji yra dėl nežinomų priežasčių užbaigta neigiamu sprendimu, kurio S. Č. neapskundė, o Tarnybos Mažeikių skyriuje bus sprendžiamas klausimas dėl 0,0142 ha ploto valstybinės žemės pardavimo pareiškėjai A. P., kai ji atliks teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su norimo nusipirkti žemės sklypo suformavimu ir pateiks atitinkamą prašymą Tarnybos Mažeikių skyriui. Tai reiškia, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, aiškiai išreiškė valią netenkinti pareiškėjos reikalavimo leisti nusipirkti ir prisijungti su jos žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą pagal pareiškėjos buvusio sutuoktinio S. Č. iki 2000 m. pabaigos atliktus veiksmus ir Mažeikių rajono savivaldybės priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštas negali būti vertinamas tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai A. P. jokių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštas yra informacinio pobūdžio, negali būti pripažinta pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta kitų motyvų, dėl kurių atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl netinkamai įvertinęs Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. rašto turinį, teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjų skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį kad pareiškėjai su skundu nėra pateikę Seimo kontrolieriui adresuoto skundo, kuris buvo persiųstas Tarnybai ir Administracijai, ir kurį išnagrinėjusios minėtos institucijos parengė reikalaujamus panaikinti atsakymus. Todėl tik turint esminę, su Tarnybos ir Administracijos sprendimų priėmimu susijusią informaciją, galima tinkamai įvertinti pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, tai, ar skundo reikalavimai dėl Tarnybos ir Administracijos raštų yra susiję, ir spręsti paduoto skundo priėmimo klausimą, be kita ko, įvertinant ir skundo teritorinį teismingumą pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas.
Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, susiję su skundo apmokestinimu žyminiu mokesčiu ir termino atnaujinimu, gali būti įvertinti sprendžiant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teisme. Atskiruoju skundu pareiškėjai taip pat prašo ištirti, ar gali būti valstybinės žemės, esančios sodo mėgėjų teritorijoje, pardavimo-pirkimo procedūroje vadovaujamasi šiuo metu tebegaliojančiu Vyriausybės Nutarimu Nr. 260. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį argumentą pareiškėjai yra nurodę skunde, todėl jis gali būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi prašymas įvertinti pareiškėjų keliamam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą negali būti apeliacijos pagal paduotą atskirąjį skundą dalyku, šis atskirojo skundo reikalavimas netenkinamas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų skundo priėmimo klausimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.