- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-551-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01262-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja nurodė, kad buvo laikoma Šiaulių TI nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d. pažeidžiant kalinimo sąlygas, nes Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl plotas buvo itin mažas. Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, ji turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferio stogas, kuriame yra asbesto. Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos privatumui naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą ne tik dėl kitų suimtųjų, bet ir pareigūnų (įskaitant ir moteris).
3. Pareiškėja teigė, kad laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rūbų neplaudavo, teko skalbti pačiai, o sąlygų džiovinti nebuvo, per 3 mėnesius gaudavo tik vieną tualetinio popieriaus vienetą, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sutriko sveikata.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėja įstaigoje buvo laikoma skirtingose kamerose viena arba su dar 1–3 asmenimis ir jai teko nuo 3,68 iki 15,8 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Natūraliam apšvietimui Higienos norma HN 134:2015 netaikoma. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius ir valymo priemonės, numatytos teisės aktuose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjai būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jai dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių.
6. Šiaulių TI teigė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017 m. lapkričio 11 d. įsakymu – 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė suimtiesiems. Yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos, kadangi Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nors karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, tačiau Šiaulių TI stengiasi moteris patalpinti į kameras, kuriose yra karšto vandens šildytuvai. Kameroje Nr. 109, kurioje buvo laikoma pareiškėja, karštas vanduo buvo. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbti tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga. Teigė, kad įstaigoje nebuvo gauta pareiškėjos prašymų suteikti ilgalaikių pasimatymų, todėl jos argumentai dėl pasimatymų nesuteikimo atmestini. Pareiškėjos kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjai Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maitinimas. Manė, kad pareiškėja savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jų nepagrindė jokiais įrodymais.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą iš dalies tenkino ir priteisė jai iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja Šiaulių TI buvo laikoma nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d., iš viso 182 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 69, 71, 109 ir 81) viena arba su dar 1–3 asmenimis ir jai teko nuo 3,67 iki 15,81 kv. m, taigi visas 182 dienas pareiškėjai tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
9. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikoma pareiškėja, dydžius, sanitarinių mazgų užimamą plotą ir kartu su pareiškėja jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 71 ir 109, kai jose buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, bei kameroje Nr. 81, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotą pareiškėjai teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kameroje Nr. 69, kurioje pareiškėja buvo laikoma viena, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, jai teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs duomenis apie baldų užimamą plotą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjos galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir ji dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius dėl netinkamos ventiliacijos (vėdinama tik per langus), drėgmės ir tamsos, oro judėjimo greičio neatitikimo higienos normos reikalavimų, netinkamo patalpos apšvietimo bei netinkamos temperatūros, nesuremontuotų kamerų, pelėsiu ant lubų ir sienų, drėgmės ant sienų, atsilupusių dažų, nepritaikytų valymui sienų, atsižvelgdamas į bylos duomenis, sprendė, jog atliktų patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjos teiginius dėl šalčio, pelėsio, drėgmės, netinkamo patalpos apšvietimo kamerose Nr. 69 ir 109, tačiau pateikti įrodymai patvirtino, kad kameroje Nr. 71, kurioje pareiškėja buvo laikoma net 111 dienų, buvo per žema oro temperatūra, per maža dirbtinė apšvieta, pelėsis, techniškai netvarkingi įrenginiai (šis pažeidimas nustatytas ir kameroje Nr. 69). Teismas nurodė, kad duomenų apie kameros Nr. 81 būklę atsakovo atstovas nepateikė, o 2018 m. kovo 19 d. patikrinimo metu užfiksuoti tik higienos normos pažeidimų dėl lempų naudojimo be gaubtų pašalinimai.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kameroje Nr. 71 buvo laikoma pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinę apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 69 – pažeidžiant 12 punkto reikalavimus, ir kameroje Nr. 81 – pažeidžiant 14, 16 ir 39 punkto reikalavimus, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Teismas sprendė, kad kamerų vėdinimas per langus nepažeidžia Higienos normos HN 134:2015 17 punkto.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinti kultūros, sporto, kūrybos ir kiti renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, atsižvelgęs į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, R. B. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose; informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo teiginys dėl netinkamo užimtumo organizavimo abstraktus, nedetalizuotas, nesusietas su ja pačia, ji nenurodė, kad prašė, bet jai nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, naudotis biblioteka, todėl teismas sprendė, kad Šiaulių TI nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į užimtumą.
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nusiskundimus dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, o norint pasikviesti prižiūrėtoją tenka ilgai belsti į duris, sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pati pareiškėja), kad dėl kokių nors priežasčių jai būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, jos teiginiai yra abstraktūs, nesusieti su ja pačia, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjai dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad ji turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normos reikalavimų, juose nėra suoliukų, stogo konstrukcijoje yra asbesto, kuris padarė neigiamą įtaką jos sveikatai, atsižvelgė į teisinį reguliavimą ir pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu paaiškinimą, jog ji turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti lauke po 2 valandas. Teismas, įvertinęs byloje duomenis, konstatavo, kad pareiškėja turėjo galimybę po dvi valandas kasdien pasivaikščioti gryname ore, jos teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, suoliukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenumato, todėl nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadas, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėja nekreipė į įstaigos administraciją, o teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad ji per 3 mėnesius gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nustatė, jog tualetinis popierius jai buvo išduotas 2017 m. gruodžio 8 d. (1 vnt.), 2017 m. gruodžio 27 d. – 3 vnt., todėl jos pretenzijas dėl tualetinio popieriaus trūkumo atmetė kaip nepagrįstas.
16. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja (Nr. 69, 71, 81 ir 109), yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, todėl sprendė, jog kameros nebuvo tinkamai aprūpintos būtiniausiais baldais, t. y. nebuvo spintelės daiktams susidėti, veidrodžių, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėja galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus ir neturtinę žalą.
17. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad nebuvo užtikrintos sąlygos tinkamai pasinaudoti tualetu, kameros Nr. 109 sanitariniame mazge nebuvo užuolaidos, jos teko reikalauti, todėl patyrė pažeminimą, o kitose kamerose sanitariniai mazgai buvo aptverti su užuolaidomis, nustatė, kad iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (b. l. 48-49) matosi, iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija (OSB arba mūrinė) ir jos aukštis, kamerose Nr. 81 bei 109 yra ir užuolaidos, o pažymoje apie 2017 metais atliktus remonto darbus nurodyta, kad birželio mėnesį kameroje Nr. 109 sumontuota nauja sanitarinio mazgo pertvara, pastatytas klozetas (b. l. 54-56). Teismas nurodė, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl sprendė, jog pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, negali būti konstatuojamas.
18. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, konstatavo, kad kartą per savaitę jai buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pažeidimą. Teismas nurodė, kad karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjos pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose atmestinos kaip nepagrįstos, o kameroje Nr. 109 karštas vanduo buvo.
19. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama laiku arba tik po daug prašymų, nustatė, jog byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjos minėtus teiginius, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir papildoma deratizacija ir dezinsekcija jos prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad laikymo Šiaulių TI laikotarpiu ji nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nustatė, kad patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjos teiginius dėl čiužinių būklės, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos neišdavimo ji būtų kreipusis į Šiaulių TI administraciją, skundusis dėl to, ar kad būtų išreiškusi pageidavimą naudotis savo patalyne, o iš įrašų pareiškėjos aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis matosi, kad patalyne ir rankšluosčiais ji buvo aprūpinta.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo, maistas buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų, padarė išvadą, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai nebuvo užtikrintas nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymasis.
22. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nusiskundimus dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjusios sveikatos, kad dėl per žemos oro temperatūros kamerose buvo peršalusi, susirgo pūslės uždegimu, dėl netinkamo maisto skaudėjo skrandį, dėl oro trūkumo kamerose sausėjo oda, nustatė, jog ji ne kartą skundėsi gerklės skausmu, rėmeniu, odos bėrimu, kitais negalavimais, buvo konsultuojama medikų, gydoma vaistais, ir ta aplinkybė, kad ji visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį nuolat turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjos sveikatos pablogėjimą ir jai objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų, konkrečiai – higienos normos reikalavimus atitinkančių kamerų.
23. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjos laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sveikatos sutrikimus, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti jos reikalavimą priteisti 3 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.
III.
24. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu prašo jos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
25. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikė tokius pačius atsikirtimus kaip ir kitiems nuteistiesiems, nepridėdamas jokių nuotraukų ir vaizdinių įrodymų, nors tai galėtų patvirtinti pareiškėjai padarytus pažeidimus.
Šalies argumentai
26. Pareiškėja pažymi, kad visiškai nesutinka su teismo jai priteistu žalos dydžiu (300 Eur) už patirtas kančias ir išgyvenimus, tačiau su pažeidimų konstatavimu sutinka.
Atsiliepimas
27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
28. Atsakovo atstovas nurodo kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovo atstovas sutinka su teismo argumentais, kad į ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai, t. y. į sanitarinį mazgą skaičiuojant plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m. ploto pažeidimas. Sutinka su teismo vertinimu, kad net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjai teko daugiau nei 3 kv. m. kameros ploto ir nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjos galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir ji dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Teigia, kad nors buvo konstatuoti nežymūs kai kuriu kamerų pažeidimai dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams (oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimas, dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, pelėsis), tačiau kitiems reikalavimams nenustatytas joks teisinis pagrindas, t. y. dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo kamerose, užimtumo nevykdymo, higienos priemonių neišavimo, patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos nevykdymo, netinkamo maitinimo ir kita).
29. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos direktorių ir kitas kompetentingas institucijas jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė (vieną kartą kreipėsi tik dėl pasivaikščiojimo teisės ir tvarkos pasivaikščiojimo kiemeliuose). Aplinkybė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas (kreipėsi tik dėl medikų), leidžia teigti, jog pažeidimai nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Šiaulių TI pažymi, kad byloje nenustatyta, jog administracija kuriuo nors pareiškėjos kalinimo įstaigoje metu išskyrė ją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai jai sudarė ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jos kalinimo sąlygas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, nenurodo jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl priteista 300 Eur neturtinė žala yra adekvati nustatytiems nežymiems pažeidimams (prastos higienos sąlygos kai kuriose kamerose).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad pareiškėjai tam ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos (t. y. kameroje Nr. 69 buvo techniškai netvarkingi įrenginiai; kameroje Nr. 71 buvo per žema oro temperatūra, per maža dirbtinė apšvieta, pelėsis, techniškai netvarkingi įrenginiai; o kameroje Nr. 81 buvo per žema oro temperatūra, per maža dirbtinė apšvieta, pelėsis); taip pat kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, nebuvo spintelės daiktams susidėti, veidrodžių, be to, teismas nustatė, kad būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjos sveikatos pablogėjimą, nes jai objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų, t. y. higienos normos reikalavimus atitinkančių kamerų. Kitus pareiškėjos nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jos skundą tenkinti, iš esmės apeliaciniame skunde nesutikdama tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.
34. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
35. Bylos duomenys ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d.) patvirtina, kad: gyvenamojoje kameroje (Nr. 69), kurioje buvo laikoma pareiškėja, esančio sanitarinio mazgo sienelė yra aptverta OSB plokšte, 1 m 81 cm aukščio; šioje kameroje pareiškėja buvo laikoma viena 2017 m. gruodžio 8 d. – 2017 m. gruodžio 11 d. (t. y. visas 4 laikymo dienas) (b. l. 43, 49); gyvenamojoje kameroje (Nr. 71) esančio sanitarinio mazgo sienelė yra aptverta OSB plokšte, 1 m 81 cm aukščio; šioje kameroje pareiškėja beveik visą laiką buvo laikoma kartu su kitais asmenimis (t. y. po 2–4), ir tik 2017 m. gruodžio 12 d. – 2017 m. gruodžio 14 d., bei 2018 m. kovo 16 d. – 2018 m. kovo 19 d. (t. y. iš viso 7 d. iš 109 d.) pareiškėja buvo laikoma viena (b. l. 43–45, 49); gyvenamojoje kameroje (Nr. 81) esančio sanitarinio mazgo sienelė yra aptverta OSB plokšte, 1 m 81 cm aukščio; šioje kameroje pareiškėja 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. gegužės 6 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. (t. y. 5 d. iš 12 d.) buvo laikoma viena, kitomis dienomis buvo laikoma kartu su kitais asmenimis (t. y. po 2); gyvenamojoje kameroje (Nr. 109) esančio sanitarinio mazgo sienelė yra mūrinė /aptverta OSB plokšte, 1 m 82 cm aukščio; šioje kameroje pareiškėja 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. kovo 25 d., 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. gegužės 1 d. ir 2018 m. birželio 6 d. (t. y. 7 d. iš 57 d.) buvo laikoma viena, kitomis dienomis buvo laikoma kartu su kitais asmenimis (t. y. po 2–4) (b. l. 45–47, 49).
36. Nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įėjimas iš gyvenamosios kameros į sanitarinio mazgo patalpas yra atskirtas durimis arba užuolaida (b. l. 33), tačiau nedetalizavo nei atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriose konkrečiai kamerose yra įrengtos durys, kuriose – užuolaida. Iš atsakovo atstovo pateiktos į bylą „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (b. l. 48–49) taip pat negalima padaryti vienareikšmės išvados minėtu aspektu, kuriose konkrečiai kamerose yra įrengtos durys, kuriose – užuolaida, o jeigu buvo įrengtos durys – ar jų įrengimas tikrai nesudarė galimybių sklisti nemaloniems kvapams iš sanitarinio mazgo, todėl ši aplinkybė vertinama pareiškėjos naudai. Pažymėtina ir tai, kad nors iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėja, skundėsi ir dėl oro ventiliacijos nebuvimo sanitariniame mazge ir dėl to patiriamų nepatogumų tiek prieš kitus suimtuosius, tiek pareigūnus, tačiau dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų iš esmės nevertino, padaręs išvadą, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai bei sprendė, jog pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, negali būti konstatuojamas.
37. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).
39. EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2405-415/2020; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-2300-756/2019 ir kt.).
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su nemaloniais kvapais iš sanitarinių mazgų dėl netinkamo gyvenamosios patalpos ir tualeto erdvės atskyrimo Šiaulių TI, nepagrįstai nenustatė, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina pareiškėjai tinkamų kalinimo sąlygų. Tokiomis sąlygomis pareiškėja buvo laikoma 159 dienas (neįskaitant 23 dienų, kai pareiškėja buvo laikoma viena kamerose). Atsižvelgiant į tai, kad tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės durimis (žr. šios Nutarties 36 p.), pareiškėjos nurodytas nusiskundimas dėl iš tualeto sklidusio blogo kvapo, pripažintinas pagrįstu. Dėl nurodytų aplinkybių Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
42. Vertinant kitus pareiškėjos nusiskundimus dėl kamerose neužtikrinto gyvenamojo ploto vienam asmeniui ir netinkamų kitų higienos sąlygų, akcentuotina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu būtų laikomas sąlygomis, kai vienam kalinamam asmeniui tenka mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų, konkrečių aplinkybių pareiškėja nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai nenustatyti kiti pareiškėjos nurodyti teisių pažeidimai, išskyrus tuos, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip higienos normų pažeidimus (žr. šios Nutarties 31 p.), o apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pateikia tik bendro pobūdžio nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priteistos žalos dydžiu, todėl tokiu atveju, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija gali tiesiog joms pritarti plačiau jų nenagrinėdama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1165-492/2019).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
44. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti teisingą kompensaciją už pareiškėjos patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, atsižvelgia į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir konkrečiai vertina nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (t. y. 159 dienas neužtikrintos tinkamos laikymo sąlygos kamerose Nr. 69, 71, 81, 109 dėl iš tualeto sklidusių nemalonių kvapų, šis pažeidimas nebuvo mažareikšmis; be to, nustatyti higienos normų pažeidimai 182 dienas), dėl kurių pareiškėja jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas padidinti pareiškėjai priteistos neturtinės žalos sumą, tačiau pareiškėjos prašoma visa neturtinės žalos atlyginimo suma negali būti priteista dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų ir tik iš dalies pripažintų pagrįstais pareiškėjos nusiskundimų.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas keičiamas priteisiant pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, iš viso 560 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjai R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.