Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jo atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei,

teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK atstovui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J., gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini) , vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) , neturinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2014 m. lapkričio 9 d., 09.54 val., Gluosnių g., ties namu Nr. 3, Mosėdžio mstl., Skuodo r. sav., vairavo jam priklausantį automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) – įvertinus matavimo prietaiso galimą paklaidą ±0,017 prom., nustatytas 0,683 promilių girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150, 14 p. reikalavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

D. J. teismo posėdžio metu savo kaltę iš dalies pripažino. Paaiškino, kad automobilį vairavo, vakarykščiai vartojęs alkoholį. Teigia buvo pirtyje iki 21.30 val., vartojo alkoholį su draugais, teigia išgėręs apie pusę butelio degtinės ir pora butelių alaus. Ryte prieš vairuojant nesijautė neblaivus ir nesitikėjo, kad bus nustatytas neblaivumas, abejoja prietaiso parodymais, prašė tenkinti jo atstovės pareikštus prašymus dėl pareigūnų apklausos bei papildomų dokumentų išreikalavimo. Teigia, kad 2014-11-09, apie 9.30 val. išvažiavo iš namu, važiavo pas draugą (duomenys neskelbtini) po to turėjo nuvežti mamai, gulinčiai ligoninėje, inchaliatorių. Prieš užsukdamas pas draugą matė važiuojanti policijos automobilį, teigia jei būtų jautęsis neblaivus niekur nebūtų važiavęs iš draugo. Išvažiavus iš draugo kiemo netoliese jį sustabdė policijos pareigūnai. Matavimo prietaisu per atstumą patikrino jo blaivumą, tada pakvietė į tarnybinį automobilį papūsti į alkotesterį. Kaip buvo ruošiamas alkotesteris teigia nematęs, jam nustatytas 0,70 prom. girtumas. Teigia prašęs pakartotinai patikrinti, tačiau pareigūnai atsisakė tai daryti. Pripažįsta, kad policijos pareigūnai suteikė jam informaciją apie kraujo tyrimo galimybę, tačiau pridūrė, kad tai kainuoja apie 250 Lt ir netikslinga ginčyti alkoholio matuoklio parodymų. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes yra vienintelis dirbantis šeimoje, darbas yra Mažeikių mieste, taip pat turi sergančią motiną, kuriai reikalinga priežiūra ir finansinė parama.

E. N. davė analogiškus parodymus kaip ir A. Ž.. Teigia atsakomybėn traukiamo asmens nepažystantis, žino tik iš darbinės veiklos dėl nustatyto pažeidimo. Teigia jis atlikęs asmens bailumo testą nuotoliniu būdu, prietaisui parodžius alkoholį, tada pakartotinai tarnybiniame automobilyje tuo pačiu prietaisu buvo tikrintas neblaivumas, buvo naudojamas naujas antgalis. Vairuotojas sutiko su pažeidimu nors teigė nesitikėjęs. Teigia užuodęs nuo vairuotojo sklidusį alkoholio kvapą.

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, liudytojų A. Ž. ir E. N. parodymais, administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-21342164-14, asmens blaivumo testo rezultatais, kuriais D. J. 2014-11-09, 09.54 val. nustatytas 0,70 prom. girtumas, vyr. patrulio A. Ž., patrulio E. N. tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio matuoklio patikros sertifikatu nustatyta, kad prietaisui atlikta metrologinė patikra, įskaitų laikymo protokolu nustatyta, kad pareigūnai buvo apmokyti dirbti su prietaisu, žurnale yra registruoti įrašai apie tikrinimo rezultatus. Iš pateiktos alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos nenustatyta, kad pareigūnai būtų pažeidę naudojimo tvarką. D. J. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Atmestini atsakomybėn traukiamo asmens gynybos argumentai jog D. J. veikė būtinojo reikalingumo būklėje, jog privalėjo nuvežti inchaliatorių mamai gulinčiai ligoninėje. Pats D. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei būtų žinojęs, kad vis dar yra neblaivus, pagalbos motinai klausimą būtų išsprendęs kitaip. Be to D. J. patvirtino pirmiausia važiavęs pas draugą, todėl teisės pažeidimas nelaikytinas padarytu, esant būtinajam reikalingumui.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Šiuo atveju atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors atsakomybėn traukiamo asmens, gynybos pateiktame prašyme, dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo ir nurodoma, kad asmuo prisipažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau betarpiškai nagrinėjant bylą, teismo posėdžio metu tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad teismas tikslindamasis ar yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo posėdžio metu uždavė klausimą kaip asmuo vertina savo elgesį. D. J. tik atsakė, jog padarė didelę klaidą. Tolia atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nelaikytina nuoširdžiu gailėjimusi. Be to pažymėtina, kad asmuo taip pat nepadėjo išaiškinti pažeidimą, o priešingai ieškojo galimų procesinių pažeidimų fiksuojant pažeidimą tam, kad išvengti atsakomybės.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2280/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2280/2010).

Teismas šioje byloje įvertinęs nustatytas aplinkybes bei išnagrinėjęs pateiktą prašymą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo netaikant specialiosios teisės atėmimo todėl, kad šioje situacijoje ne tik nėra pagrindo taikyti švelnesnę nei įstatymas numato sankciją, bet ir nėra pagrindo taikyti minimalią įstatyme numatytą nuobaudą. Prašyme nurodyti motyvai yra susiję su jo ir jo šeimos poreikių patenkinimu. Pažeidėjo šeimyninės aplinkybės taip pat negali būti iškeltos aukščiau už viešą interesą saugumą kelyje. Poreikis vairuoti transporto priemonę dėl darbo, pagal teismų praktiką nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Be to pastebėtina, kad prašyme pateikiami prieštaringi duomenys, kaip antai jog vairavo transporto priemonę vakarykščiai vartojęs alaus, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu pripažino vartojęs alaus ir degtinės, todėl asmuo turėjo įvertinti, tai, kad gali būti neblaivus. Be to įvertinus tai, kad asmuo, karta jau baustas už vairavimą esant neblaiviam, nuobauda, nors ir yra negaliojanti tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų jam švelninti atsakomybę, pritaikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų suformuotoje praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-29 nutartis byloje Nr. ATP-669-380/2012)

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į girtumo laipsnį vairavimo metu, pažeidėjo asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant mažesnę nei vidutinė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

D. J. išaiškintina, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsniu D. J. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamas są­skaitas (įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.