- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-625-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09525-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14575-1080/2024, kuria buvo sprendžiamas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,J. R. P.“ prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojamos dėl bankroto UAB ,,J. R. P.“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. B. 42 600 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Atsiliepimas
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė prašyme pripažino atsakovės atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad iš įmonės banko sąskaitos per bankomatus iš viso buvo nuimta 23 100 Eur suma, kartu nurodydama, jog kol kas negali patikslinti ieškinio reikalavimo, nes nėra aišku, kas, kada ir kokiu būdu pasisavino likusias pinigines lėšas, t. y. 19 207 Eur (42 294 Eur – 23 100 Eur), kurios buvo nurodytos 2020 metų balanse. Kadangi visos faktinės aplinkybės nėra žinomos, UAB ,,J. R. P.“ nemokumo administratorius yra pateikęs pareiškimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl atitinkamų asmenų, įskaitant ir atsakovės K. B., veiksmų (neveikimo). Nurodytą pareiškimą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024. Ieškovės teigimu, K. B. atsakomybė tiek šioje civilinėje byloje, tiek tyčinio bankroto procese grindžiama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – dėl dingusių (neaišku, kur panaudotų) 42 307 Eur piniginių lėšų, kurios buvo apskaitytos 2020 metų balanse. Aplinkybės, kokiu būdu, kas ir kokias sumas pasisavino, bus nustatinėjamos tyčinio bankroto proceso metu. Tyčinio bankroto atveju nustatyti vadovų neteisėti veiksmai laikytini prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovės nuomone, šiuo atveju gali susidaryti tokia situacija, kai tiek šią civilinę bylą, tiek tyčinio bankroto bylą nagrinėjantys teismai gali nustatyti skirtingas aplinkybes, susijusias su ieškovės nemokumo administratorės įrodinėjamomis sąlygomis atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.
4. Atsakovė K. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriuo prašė netenkinti šio ieškovės prašymo. Atsakovės teigimu, byloje dėl tyčinio bankroto teismas turės įvertinti, ar ieškovės nurodyti įvairūs sandoriai ir valdymo sprendimai lėmė įmonės nemokumą, ar prisidėjo prie nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo ar kreditorių interesų pažeidimo. Šiuo tikslu teismas turės įvertinti ne pavienius sandorius ir valdymo sprendimus, bet aplinkybių visumą. Tuo tarpu šioje nagrinėjamojoje byloje yra pareikštas konkretus reikalavimas atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovės nuomone, teismas pats šioje byloje yra pajėgus nustatyti visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti buvimą ar nebuvimą, o byla dėl tyčinio bankroto pripažinimo nėra neatsiejamai susijusi su šia nagrinėjama byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-14575-1080/2024 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01295-2022-8) dėl likviduojamos dėl bankroto UAB ,,J. r. p.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
6. Teismas, įvertinęs pareiškimo turinį, nustatė, kad nemokumo administratorius įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, be kita ko, siejo su įmonės vadovų, tarp jų – ir K. B., kuri įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d., atliktu įmonės piniginių lėšų iššvaistymu / pasisavinimu bei netinkamai vesta (nevesta) buhalterine apskaita ir neperduotais dokumentais. Todėl sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinį, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kurios bus nustatinėjamos ir vertinamos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
7. Teismas, siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tuos pačius įrodymus vertinti ir tuos pačius faktus nustatinėti kelis kartus, bei būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu (atsakovė) K. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą – netenkinti ieškovės prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad byloje dėl tyčinio bankroto pateikė visus įrodymus objektyviai patvirtinančius, jog apeliantės veiksmai nelėmė ir nesudarė pagrindo pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu, t. y. apeliantė, kaip ir civilinėje byloje, nurodė aplinkybes dėl atlikto 15 000,00 Eur grynųjų pinigų nuėmimo iš ieškovės banko sąskaitos. Papildomai apeliantė atkreipia dėmesį, kad aplinkybė dėl atlikto 15 000,00 Eur grynųjų pinigų nuėmimo iš ieškovės banko sąskaitos neturės ir negali turėti prejudicinės reikšmės civilinei bylai, kadangi ši aplinkybė abiejose bylose bus vertinama skirtingais aspektais, ir nepaisant bylos dėl tyčinio bankroto baigties, apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos vienareikšmiškai turės būti individualiai vertinamos ir nustatinėjamos civilinėje byloje;
8.2. Apeliantė nurodo, kad byloje dėl tyčinio bankroto yra nagrinėjamos išimtinai tik kitų ieškovės vadovų - U. N. ir A. C. - (ne)teisėti veiksmai, t. y. laikotarpiu kada apeliantė nebuvo ieškovės vadove, bei kuriai nekilo ir negalėjo kilti jokios įmonės vadovui keliamos pareigos. Todėl byloje dėl tyčinio bankroto nebus ir negali būti nustatytos jokios faktinės ir (ar) teisinės aplinkybės, kurios galėtų turėti prejudicinę reikšmę apeliantės civilinės atsakomybės įrodymui civilinėje byloje;
8.3. Apeliantė nurodo, kad civilinė byla negalėjo būti sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo byloje dėl tyčinio bankroto įsiteisėjimo, nes šių civilinių bylų įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, tarp jų nėra tiesioginio ryšio;
8.4. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi sustabdydamas civilinę bylą, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Nutartimi yra tik formaliai išspręstas civilinės bylos sustabdymo klausimas. Apeliantė paaiškina, jog nei ieškovė prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo, nei pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokios konkrečios nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės turės būti nustatytos byloje dėl tyčinio bankroto, taip pat nepagrindė, ir tuo labiau net apskritai nenurodė, kodėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas (ar ieškovė) negali nustatyti ir įvertinti nagrinėdamas šią civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl civilinės bylos dėl žalos atlyginimo sustabdymo, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. CPK 164 straipsnis numato fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal šią normą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CPK 164 straipsnio 4 punktas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar sustabdyti civilinę bylą, tačiau teismas šia diskrecijos teise gali pasinaudoti tik tada, kai nustato tam tikras aplinkybes, įgalinančias konstatuoti bylos sustabdymo būtinybę, pavyzdžiui, kai susiklosto tam tikros aplinkybės, kurios gali sutrukdyti iš esmės ir tinkamai išspręsti bylą, sukliudyti šalims naudotis procesinėmis teisėmis ar pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo savo nuožiūra, vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte suteikta diskrecijos teise, sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1906-1097/2024 bei joje įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tuos pačius įrodymus vertinti ir tuos pačius faktus nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1906-1097/2024 pagal likviduojamos dėl bankroto UAB ,,J. R. P.“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ bankrotą tyčiniu dėl K. B., U. N. bei A. C. veiksmų (neveikimo). Iš pareiškimo turinio matyti, kad nemokumo administratorius įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, be kita ko, sieja su įmonės vadovais, tarp jų – ir K. B. (apeliante), kuri įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d., atliktu įmonės piniginių lėšų iššvaistymu / pasisavinimu bei netinkamai vesta (nevesta) buhalterine apskaita ir neperduotais dokumentais.
15. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Nutartimi yra tik formaliai išspręstas civilinės bylos sustabdymo klausimas. Apeliantė paaiškina, jog nei ieškovė prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo, nei pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokios konkrečios nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės turės būti nustatytos byloje dėl tyčinio bankroto, taip pat nepagrindė, ir tuo labiau net apskritai nenurodė, kodėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas (ar ieškovė) negali nustatyti ir įvertinti nagrinėdamas šią civilinę bylą.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nagrinėjamas pagal įrodinėjamų tyčinio bankroto požymius sudarančių veiksmų atlikimo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normas. Likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ nemokumo administratorė prašo bankrotą pripažinti tyčiniu, remdamasi JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais. Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl, nors abejose bylose vertinamos aplinkybės iš dalies susijusios su buvusios vienos iš įmonės vadovų (apeliantės) veiksmais, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turės būti atskirai ir papildomai įvertintos bei išanalizuotos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; kt.).
18. Vadinasi, esant situacijai, kai nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau nagrinėjamoje byloje, tai bylą sustabdyti vien dėl fakto, kad tam tikri analogiški įrodymai bus vertinami ir kitoje byloje, yra visiškai netikslinga ir neproporcinga. Toks bylos sustabdymas akivaizdžiai prieštarauja pacituotai kasacinio teismo praktikai.
19. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma stabdyti civilinės bylos Nr. e2-14575-1080/2024 nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės K. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-14575-1080/2024 nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1906-1097/2024 dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „J. r. p.“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.