- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-354-1081/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03878-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., R. A.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. M. ir R. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į notarų biurą dėl mirusios motinos A. M. palikimo priėmimo ir tada sužinojo, kad praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjo motina A. M. buvo surašiusi testamentą, patvirtintą notarės, kad visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sūnui J. M. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos po motinos A. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė jį pradėdamas faktiškai valdyti. Pareiškėjas turi seserį R. A. ir brolį A. M., kurie žinojo apie motinos valią jai priklausiusį turtą palikti pareiškėjui, todėl R. A. ir A. M. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos A. M. mirties. Po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjui atiteko 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyvenamajame name gyvena nuo 1998 m., o po tėvo mirties gyveno kartu su motina. Po motinos A. M. mirties pareiškėjas su šeima liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir toliau prižiūri ir rūpinasi ne tik namu, bet ir ūkiniais pastatais bei žemės sklypu, tvarko gyvenamojo namo aplinką, atlieka einamuosius remonto darbus, moka už šiukšlių išvežimą bei elektrą. Po pareiškėjo motinos mirties kiti asmenys jokių pretenzijų į testamentu pareiškėjui paliktą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra pareiškę, ginčų dėl paveldimo turto nėra, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys A. M. ir R. A., kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimų į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų A. M. ir R. A. motinos A. M. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 4,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į 8,000 ha žemės sklypą ir kitas ½ dalis gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruota pareiškėjo J. M. vardu.
1999 m. gruodžio 16 d. A. M. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko sūnui J. M. A. M., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. M. mirties nei testamentinis įpėdinis – pareiškėjas, nei kiti įstatyminiai paveldėtojai – suinteresuoti asmenys A. M. ir R. A., į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. UAB „Elektrum Lietuva“ pažyma, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ mokėjimo pranešimas ir mokėjimų kvitai patvirtina, kad įsiskolinimo už komunalines paslaugas, suteiktas (duomenys neskelbtini), nėra.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad J. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir jo motinos A. M. mirties momentu gyveno bei šiuo metu gyvena jam ir motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi bendrame gyvenamajame name, jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo ir moka mokesčius, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi turtu. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant nekilnojamąjį turtą, naudojantis juo, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas J. M. faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. M. priėmė po motinos A. M. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pretenzijų į palikimą nereiškė.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas J. M. priėmė savo motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.