Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų 2015-04-08 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą Nr. 594 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas 2014-02-27 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d., 302 str. 1 d., subendrinus su 2011-07-29 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Pagal 2014-03-24 Panevėžio apygardos teismo nutartį bausmė, paskirta pagal LR BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 293 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta su 2011-07-29 nuosprendžiu, pakeistu 2012-12-10 nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę 8 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2010-04-28. Bausmės pabaiga: 2018-04-28.

2015-04-08 Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. 594, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl priešingai, nei teigiama skunde, teismas ne formaliai tvirtina Komisijos nutarimą, tačiau sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada yra daroma įvertinus aplinkybių visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Teismas tvirtina Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tik tuo atveju, jei įvertinęs paminėtas aplinkybes padaro išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. N. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.

Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 1/2 (beveik 2/3) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas iš dalies pritaria nuteistojo skundo argumentui, kad atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra lemiamas faktorius, apsprendžiantis yra ar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pripažintina, kad apylinkės teismas, apsiribodamas faktinės aplinkybės konstatavimu, kad neatliktos bausmės dalis dar yra pakankami didelė, tinkamai neatskleidė neatliktos bausmės dalies su BK 41 straipsnyje nustatytais bausmės tikslais santykio, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. BVK 157 straipsnis reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ar yra materialus pagrindas spręstina ir pagal BK 41 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar bus pakankamai nubaustas, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant lygtinio paleidimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas, o po to jo teisinės padėties švelninimas taikant lygtinio paleidimo institutą, negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintina ne likusi bausmės dalis, o likusios bausmės bei atliktos bausmės santykis, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Taigi teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Šiuo metu nuteistasis yra neatlikęs 2 metų 11 mėnesių ir 7 dienų iš jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog A. N. neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, nepaisant to, kad nuteistasis teikiamas paleisti lygtiniai su intensyvia priežiūra, kas sąlygoja galimybę būti paleistam esant didesnei neatliktos bausmės daliai. Kadangi teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, sprendžiant klausimą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį, turi būti įvertinta ar jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, ar toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. N. atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama užtikrinti tikslus, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nėra teisinio pagrindo pritarti skundo argumentui, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į teistumų skaičių ir nusikaltimų sunkumą, nes taikant šiuos kriterijus nuteistasis už tuos pačius nusikaltimus yra baudžiamas antrą kartą. Visų pirma, šis skundo argumentas yra sąlygotas klaidingo lygtinio paleidimo instituto suvokimo. Lygtinis nepaleidimas iš pataisos įstaigos nėra nuteistajam taikoma bausmė. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bausmių vykdymo tvarkos, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi siekiančio būti lygtinai paleisto asmens elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o jam taikoma probacija pasieks tikslą. Antra, teistumų skaičius ir nusikaltimų sunkumas yra nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, iš kurios spręstina apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų bei jo pavojingumą visuomenei. A. N. anksčiau teistas 4 kartus, šis teistumas 5-tas, praeityje nuteistajam 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas. Ir nors ankstesni teistumai nėra absoliutus pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju tai, kad A. N. paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos pakartotinai darė būdingo ankstesniems nusikaltimams modelio nusikaltimus, kurie, beje sunkėjo, leidžia daryti išvadą, kad A. N. savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl konstatuotina, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Akcentuotina tai, kad nuteistajam anksčiau taikytos jo padėtį švelninančios priemonės (pirmu teistumu nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, antru ir trečiu teistumu – lygtinis paleidimas,) nedavė teigiamų rezultatų. Priešingai, A. N. nepasimokė ir nepasitaisė, nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai padarė tokio paties modelio sunkesnius nusikaltimus. Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, kuris leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis šešis kartus buvo skatintas. Tačiau apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų galima spręsti tik įvertinus jo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, o ne vertinant tik paskutinio laikotarpio elgesį. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, A. N. elgesys nebuvo nepriekaištingas, atlikdamas bausmę už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus baustas 3 kartus. Nors nuobaudos nebegalioja šiuo metu, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Iš pateiktos psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis turi kriminalinio ir diskriminacinio elgesio nuostatų (socialinio tyrimo išvados 4.10 p.).Psichologinės tarnybos 2015-03-20 iš vadoje Nr. 54/04-114 nurodoma, kad svarbus kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nuteistasis darbo patirties turi nedaug, dalį lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamos veikos, visi nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu. Visos šios aplinkybės, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų bei draudimų, o taip pat leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis nebenusikals ir laikysis įstatymų, nepaisant to, kad nuteistojo elgesyje ir stebima teigiama korekcija. Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 1S-1918-658/2013. Tačiau skunde cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Byloje Nr. 1S-1918-658/2013 nuteistasis buvo paleistas lygtinai nuo 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, o nagrinėjamoje byloje nuteistasis dar yra neatlikęs 2 metų 11 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi A. N. likęs atlikti bausmės laikotarpis yra penkis kartus ilgesnis. Minėtoje byloje nuteistasis bausmę buvo atlikęs tinkamai - bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tuo tarpu A. N. elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo tinkamas – baustas tris kartus. Pažymėtina, kad klausimo ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis teismo priimta nutartimi, dėl lygtinio paleidimo taikymo kitam nuteistajam, kuomet faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.