Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo J. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d. ir nuspręsta laikyti, kad J. K. yra atlikęs 2 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš J. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 89,21 Eur K. B. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 20 (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra be jokios svarbios priežasties kitų asmenų akivaizdoje tyčia nustūmė nuo dviračio mažametį K. B., ne mažiau kaip du kartus jam spyrė ir sudavė kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, apeliantui skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės buvo paskirtos ir jų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – nuteistasis teistas ir turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, yra bedarbis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nurodė, jog jis yra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistą turtinę žalą, o nusikalstamas veikas padarė susijaudinęs dėl jo sūnaus atžvilgiu atliekamų neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, įpareigoja aukštesnės instancijos teismą įvertinti, ar šios aplinkybės neturi būti pripažintos J. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

10. Apygardos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas įvykdė susijaudinęs ir nesusivaldęs, kadangi pamatė, jog yra skriaudžiamas jo neįgalus sūnus, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta apelianto atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai). Pažymėtina, jog norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011). Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007).

10.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. K. tvirtino fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs po to, kai tarp jo sūnaus M. K. ir nukentėjusiojo K. B. įvyko konfliktas, kurio metu K. B. mušė M. K.. Tai, jog matė, kaip K. B. spyrė į jos sūnaus dviračio galinį ratą, po ko M. K. nukrito nuo dviračio ir prie jo priėjęs K. B. spyrė jam į krūtinę, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir M. K. mama D. V. (b. l. 54-55). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. B. nurodė, jog su M. K. susistumdė, tačiau tai, jog sudavė smūgius M. K., neigė (b. l. 43). Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir tikint nuteistojo bei M. K. mamos teiginiais, jog nukentėjusysis nuteistojo sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, taigi elgėsi priešingai teisei, paminėtas nukentėjusiojo elgesys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis dėl K. B. veiksmų įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė pats nuteistasis, jis nukentėjusįjį nuo dviračio nustūmė ir spyrė jam bei kumščiu sudavė į veidą ne iš karto po to, kai K. B. galimai spyrė M. K., bet praėjus kuriam laikui po to, kadangi pirmoji aiškintis su nukentėjusiuoju dėl jo veiksmų M. K. atžvilgiu nuėjo pastarojo mama, nuteistasis prie nukentėjusiojo priėjo vėliau, paklausė K. B., kodėl muša jo sūnų, ir tik tuomet nustūmė jį nuo dviračio, spyrė bei sudavė smūgius kumščiu į veidą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas davė analogiškus parodymus šioje dalyje, taip pat papildomai nurodė, jog, paklausus K. B., kodėl šis muša jo sūnų, K. B. jam nieko neatsakė, pradėjo šaipytis iš jo, jis (J. K.) nesusivaldė ir ranka trenkė K. B. per pakaušį, spyrė koja ir t. t. (b. l. 91-92). Taigi, paties nuteistojo parodymų turinys patvirtina, jog jo nusikalstami veiksmai sekė ne iš karto po galimai neteisėto K. B. poelgio M. K. atžvilgiu, kaip greitas atsakas į jį.

11. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam K. B. nusikaltimu padarytos žalos šioje byloje nebuvo pareikštas, tačiau civilinį ieškinį dėl 89,21 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo pateikė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (b. l. 72-75). Skundžiamu nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. K. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 89,21 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis teismui pateikė objektyvius duomenis – Lietuvos pašto pinigų perlaidos priėmimo kvitus (b. l. 186-187), patvirtinančius, kad jis turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu yra visiškai atlyginęs – 2018 m. gruodžio 12 d. atliktas 98,21 Eur pavedimas į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

12. Nors aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad be pirmosios instancijos teismo pripažintos J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau vien tai, įvertinus kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teigti, kad apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, ir už BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ar sumažinti jų dydžius, kurie nustatyti mažesni nei inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, nėra pagrindo. Šiuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, kad apeliantas yra net keturis kartus teistas už BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu J. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (abejais atvejais nustatyta, jog apeliantas fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės atžvilgiu), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos, viena jų įvykdyta mažamečio asmens atžvilgiu)). Be to, jis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis). Aptartos aplinkybės rodo, jog BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo J. K. taip pat buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, savo pobūdžiu iš esmės nesiskiria nuo ankstesniais nuosprendžiais J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų – ji taip pat susijusi su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, anksčiau nuteistasis taip pat yra smurtavęs prieš silpnesnius asmenis – moterį ir mažamečius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu viena iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra būdingo J. K. nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys. Nagrinėjamo klausimo kontekste, apygardos teismo vertinimu, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu bei 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu apeliantui buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau jos nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Kadangi pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti J. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantui skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, kad būtų užtikrinti visi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

13. Vis tik, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant J. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su minėtu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu J. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog J. K. anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bei bendrindamas bausmes tinkamai nusprendė nuteistajam skundžiamu bei Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, tačiau nepagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės subendrintos bausmės pridėjo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtą griežtesnę bausmę, kadangi bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu visa švelnesnė bausmė turi būti pridedama prie griežtesnės bausmės, o ne atvirkščiai.

14. Be to, subendrinęs skundžiamu bei Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo J. K. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje nurodytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, jeigu bylos būtų nagrinėtos tuo pačiu metu ir priimtas vienas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis, būtų svarstomas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, tačiau priimant skundžiamą nuosprendį šis klausimas nesvarstytas.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors J. K. už BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas jau penktą kartą, tačiau nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. bei skundžiamu nuosprendžiu, padarytos artimu viena kitai metu. Be to, po 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimto nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė. Taip pat iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija į apylinkės teismą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis laikosi minėtu nuosprendžiu paskirtų pareigų, padedančių pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, o tai sudaro pagrindą manyti, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

16. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams. Įvertinęs nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis dažniausiai įvykdydavo apsvaigęs nuo alkoholio, bei aplinkybę, jog po Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, J. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismas sprendžia, jog nuteistajam tikslinga paskirti tuos pačius įpareigojimus, kurie buvo paskirti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti J. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu už BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą J. K. paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.