Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-03-08 · Byla Nr. A2.6.-697-659/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
A2.6.-697-659/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00365-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-697-659/2016
Proceso Nr. 4-06-3-00365-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.; 2.7.4.4.;2.7.4.5.;2.7.4.7.; 2.14.3.
Registro objektas ROIK: 16054727991(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-01-18 d., 12.30 val., Taikos pr. 52 C, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę – Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šononio tarpo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. parodė, kad tą dieną automobiliu buvo atvykęs pas draudikus, prisiparkavo automobilį aikštelėje ir nuėjo tvarkyti reikalų. Kad būtų kliudęs kitą automobilį, nejuto, gal ir galėjo truputį kliudyti, bet jokio garso nebuvo, todėl jis net neapžiūrėjęs nei savo, nei šalia stovėjusio automobilio, nuėjo į biurą. Kai vėliau sužinojo iš pareigūnų, kad apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos, labai nustebo, nes jis tikrai niekur nepasišalino, automobilis stovėjo kurį laiką įvykio vietoje. Jei būtų jutęs kontaktą, tikrai būtų informavęs pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Liudytoja D. G. parodė, kad tą dieną buvo Swedbanke su mama, automobilį buvo pasistačiusi aikštelėje. Sutvarkiusi reikalus, išvažiavo namo. Tik grįžusi į namus, pastebėjo už valytuvo užkištą raštelį, kad apgadintas automobilis ir nurodyta, kas jį apgadino. Apžiūrėję automobilį su

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, D. G. pareiškimu, J. D. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Jam skirtina administracinė nuobauda. Kelių eismo taisyklių 132 punktas nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Spręsdamas, ar A. M. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tačiau kiekvienu atveju privaloma vertinti konkrečią situaciją bei nustatyti ar asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (2014-02-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11/2014). Sprendžiant, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį, ne mažiau svarbus ir transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. vairuojamas automobilis kliudė šalia stovėjusį D. G. automobilį, nežymiai jį apgadindamas. Tai matyti ir iš policijos pareigūnų pateiktų fotonuotraukų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. G. būtų padaryta žala ir ją atlyginti būtų vengęs A. M.. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų, jog A. M. po eismo įvykio būtų vengęs atvykti į policijos komisariatą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Toyota Aygo apgadinimai nežymūs, į tai, kad neneigia kaltės, jog A. M. galėjo padaryti eismo įvykį, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. nesuvokė, sukėlęs eismo įvykį, ir jo veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi(LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

A. M. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo A. M. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16054727991.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė