Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. K., M. A., J. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriams, Širvintų rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo į artezinį gręžtinį šulinį pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjąs civilinę bylą Nr. 2-265-522/2013 priėmė sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. K., M. A. ir J. U. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo gręžtinio šulinio pastatą (1H1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo jau yra pasibaigęs (LR CPK 277 str. 2 d.), pareiškėjos pakartotinai kreipiasi į teismą prašydamos nustatyti faktą, jog I. K., M. A. ir J. U. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į artezinį gręžtinį šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį, tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantis gręžinio šulinio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos nurodė, kad 1996 m. vasario 28 d. iš ŽŪB „Grūdas“ likvidacinės komisijos už įneštus į bendrovę pajus, dalinės nuosavybės teise gavo 300 Lt vertės vandens bokštą, esantį (duomenys neskelbtini). Joms buvo išduota laikinojo nuosavybės teisės liudijimo kopija. Pareiškėjoms kartu su vandens bokštu buvo perduotas šalia esantis ir kartu su bokštu eksploatuojamas artezinis gręžinys (gręžtinio šulinio pastatas). Nors gręžinys yra vandens bokšto priklausinys, jis nebuvo įtrauktas į laikinąjį nuosavybės liudijimą. Nuo 1996 m. balandžio mėn. iki šiol minėtą gręžtinio šulinio pastatą pareiškėjos nuolat valdo ir prižiūri, visą laiką vandeniu iš gręžinio naudojasi visas (duomenys neskelbtini) kaimas. Pasitaikius gedimams, pareiškėjos iš savo lėšų juos šalino, remontavo gręžinį. 2004 m. pakeitė gręžinio siurblį. 2011 m. savivaldybė padėjo įrengti gręžinyje hidroforą ir šiuo metu juo teikiamas vanduo visam kaimui. Pareiškėja I. K. surenka iš kaimo gyventojų pinigus už sunaudotą elektros energiją ir nuolat moka mokesčius už teikiamas paslaugas, įsiskolinimų nėra. Daiktinės teisės į gręžinio pastatą yra įregistruotos remiantis Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties pagrindu. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiškėjų daiktines teises į artezinį gręžtinį šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjoms nuosavybės teisėmis įregistruotas gręžinio pastatas, nes minėta teismo nutartis nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių. Per visą turto valdymo laikotarpį pareiškėjos turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, tačiau nė karto ja nepasinaudojo. Pareiškėjos yra sąžiningos, teisėtos gręžinio šulinio pastato ir artezinio gręžtinio šulinio valdytojos, nes 1996 m. įgijo šį turtą ir nėra asmenų, pretenduojančių į jį. Gręžinio šulinio pastato ir artezinio gręžtinio šulinio valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Iš byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos I. K., M. A., J. U. 1996 m. vasario 28 d. Širvintų rajono Ž. Ū. B. „Grūdas“ likvidacinės komisijos nutarimu už įneštus į bendrovę pajus gavo 300 Lt vertės vandens bokštą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 10-17). Pareiškėjoms buvo išduotas tai patvirtinantis laikinosios nuosavybės teisės liudijimas (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 9). Pareiškėjoms taip pat buvo perduotas kartu su vandens bokštu eksploatuojamas gręžtinio šulinio pastatas, kuris nebuvo įtrauktas į laikinąjį nuosavybės liudijimą. Vandens bokštas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir priklauso pareiškėjoms dalinės nuosavybės teise (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 6-7). Tuo tarpu šalia vandens bokšto esantį gręžtinio šulinio pastatą Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės nutarties pagrindu pareiškėjos įregistravo VĮ Registrų centre (b.l. 7), tačiau buvo atsisakyta įregistruoti artezinį gręžtinį šulnį, kuris yra tuo pačiu adresu, kaip ir gręžinio šulinio pastatas. Pareiškėjos artezinį gręžtinį šulinį kartu su gręžtinio šulinio pastatu nuolat valdo bei prižiūri nuo 1996 m., t. y. valdo ilgiau kaip 10 metų. Jos 1996 m. kovo 7 d. sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 21), mokėjo mokesčius už elektrą (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 27-31). Pareiškėjos savo lėšomis gręžtinio šulinio pastate šalindavo gedimus, 2004 m. pakeitė gręžinio siurblį (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 23-24). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos pažymoje dėl pastato nuosavybės nurodyta, kad artezinis gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjoms nuosavybės teise (Nr. 2-265-522/2013 b.l. 8). Taigi nekilnojamąjį turtą pareiškėjos įgijo sąžiningai ir teisėtai. Gręžtinio šulinio pastatas yra įregistruotas (b.l. 7), tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašymo įregistruoti daiktines teises į artezinį gręžtinį šulinį netenkino, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių (b.l. 9,10). Nurodytas artezinis gręžtinis šulinys gali būti nuosavybės teisės objektu. LR CPK 532 str. nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b.l. 23). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Pareiškėjos sąžiningai įgijo nurodytą gręžtinio šulinio pastatą, o tuo pačiu ir artezinį gręžtinį šulinį bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1992 m., t. y. ne mažiau negu dešimt metų, valdo kaip savo. Byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad pareiškėjos būtų įgiję turtą kitais CK 4.47 str. numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 str. konstatuoti, jog pareiškėjų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t. y. nustatyti, kad pareiškėjos pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į artezinį gręžtinį šulinį, kurio unikalus Nr. 4400-2317-5091, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis LR CPK 259, 270, 530–533 str.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. K., M. A., J. U. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo artezinį gręžtinį šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.