Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. B., institucijai, byloje teikiančiai išvadą – Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, M. B. priešieškinį S. K. dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad B. B. raida yra atsilikusi, kadangi jis gimė neišnešiotas, per anksti. Todėl vaikui reikia didesnės priežiūros, ji turi išlaidų vitaminams, turi kuro išlaidų, kadangi vyksta į Vilnių, ten buvo stebimas, buvo atlikta kirkšnies išvaržos operacija, taip pat stebimas neurologės. Iki metų laiko su sūnumi turėjo vykti į Vilnių kiekvieną mėnesį, o šiuo metu jau reikia vykti rečiau, kas tris mėnesius. Dalis vaistų yra kompensuojama, tačiau dalį reikia primokėti savo lėšomis. Su sūnumi vyksta į polikliniką, raidos centrą. Sauskelnės kainuoja 40 Eur per mėnesį, buto išlaikymas – 200 Eur per mėnesį žiemą bei 100 Eur vasarą, vitaminai, vaistai – apie 20 Eur per mėnesį. Vaiką augins iki 2 metų amžiaus, tuomet grįš į darbą A. B. įmonėje. Galimai gaus apie 380 Eur atlyginimą. Su ja dar gyvena serganti invalidė motina, kurią reikia prižiūrėti. Taip pat augina ir išlaiko 15 metų dukrą, prie kurios išlaikymo prisideda dukters tėvas. Teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimą nuo 300 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, neprašo priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Jai yra žinoma, kad atsakovas šiuo metu yra išėjęs iš darbo. Be to, yra girdėjusi, kad vairavo neblaivus, padarė avariją. Tačiau mano, kad atsakovas jaunas, darbingas ir privalo teikti išlaikymą sūnui. Sutinka su teismo posėdžio metu aptarta bendravimo tvarka, kurią prašė nustatyti šiomis sąlygomis: 1. Laikotarpiu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki B. B. sulaukus dvejų metų amžiaus 2019 m. birželio 21 d., tėvas M. B. iš anksto susitaręs su motina S. K., bet kurią savaitės dieną bendrauja su sūnumi B. B. jo motinos S. K. gyvenamojoje vietoje, jai dalyvaujant ir bendrauja su sūnumi dvi valandas; 2. B. B. sulaukus dvejų metų amžiaus nuo 2019 m. birželio 21 d., kiekvienais metais M. B., savo kasmetinių atostogų metu, apie tai įspėjęs vaiko motiną S. K. prieš septynias dienas, pasiimdamas sūnų B. B. iš jo gyvenamosios vietos savo kasmetinių atostogų pirmą dieną nuo 8 val. ryto ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą savo kasmetinių atostogų paskutinę dieną iki 18 val.; 3. B. B. sulaukus dvejų metų amžiaus nuo 2019 m. birželio 21 d., kiekvienais neporiniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų, šv. Velykų dienomis ir Naujųjų Metų dieną (sausio 1 dieną) M. B., pasiimdamas sūnų B. B. iš jo gyvenamosios vietos minėtų švenčių išvakarėse nuo 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19 val.

Išvadą byloje teikianti institucija išvadoje nurodė ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės prašomą 300 Eur išlaikymą B. B. vertina kaip realų ir atitinkantį vaiko poreikius. Pritaria ieškovės ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. ir M. B. yra B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 5). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą, jį sumažino ir prašo priteisti iš atsakovo M. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovo atstovė nurodė, jog ši suma yra ženkliai per didelė ir šią sumą prašo sumažinti iki 100 Eur.

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 205,90 Eur išmoką už vaiko priežiūrą. Tai patvirtina išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (e. b. l. 8-9). S. K. nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-7). Ji nurodo, kad buto išlaikymas kainuoja apie 200 Eur per mėnesį žiemą bei 100 Eur vasarą. Tą pagrindžia ieškovės pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai (e. b. l. 15-20, 121-131). Taip pat ieškovė augina nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos (e. b. l. 10). Registruotino kilnojamo turto ieškovė neturi (e. b. l. 21). S. K. nurodo, kad grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, jos atlyginimas galimai bus apie 380 Eur, atskaičius mokesčius.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad gauna 429 Eur atlyginimą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiojo išrašo matyti, jog M. B., prasidėjus šis civilinės bylos procesui, gavo 500 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių (el.b.l. 76). Atsakovas taip pat nurodė, kad moka 80 Eur paskolą pagal dvi vartojimo kredito sutartis. Apie 100 Eur per mėnesį sumoka už buto patarnavimus, internetą, telefoną. jo finansinė padėtis yra bloga, turi daug skolų už komunalines paslaugas ir kt. Šiuos teiginius dalinai pagrindžia jo pateikti rašytiniai įrodymai (e. b. l. 35, 36, 40-45). Nuosavybės teise jam priklauso 57/200 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-38), taip pat automobilis Peugeot 406 (pirmos registracijos data – 2002 m. kovo 27 d.) (e. b. l. 39). Daugiau išlaikytinių M. B. neturi, šeimos nėra sukūręs.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Abi ginčo šalys turi nekilnojamojo turto, M. B. – dar ir savo vardu registruotą transporto priemonę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas. Ieškovė turi vaiką iš ankstesnės santuokos, prie kurio išlaikymo turi prisidėti, tuo tarpu atsakovas kitų vaikų neturi. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Todėl, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, į atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą bei gaunamas pajamas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, būdamas darbingas, negalėtų teikti sūnaus poreikius atitinkamo dydžio išlaikymą.

Nors atsakovas M. B. akcentuoja, kad turi turtinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl jo finansinė padėtis nėra gera, tačiau teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus. Kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, teigti, kad atstovo turtinė padėtis, net jam ir turint skolinių įsipareigojimų kreditoriams pagal kredito sutartis, yra ypač sudėtinga, nėra pakankamo pagrindo.

Dėl išlaikymo dydžio

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad tokio amžiaus vaikui yra būtina patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimo reikmėms, darželiui, vitaminams ir reikalingiems medikamentams Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ji pateikia mokėjimo kvitus, pagrindžiančius išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui (e. b. l. 11-20). Teismo sprendimo priėmimo metu B. B. yra vieneri metai ir trys mėnesiai. Vertindamas ieškovės pateiktą patiriamų vaiko išlaikymui būtinų išlaidų skaičiavimą, teismas sprendžia, jog ieškovė dalies šių išlaidų nepagrindė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nors vaikas auga, visų sezonų apranga ir avalynė, paprastai kas mėnesį neperkami. Pati ieškovė nurodė, kad šiuo metu sūnui reikalingoms sauskelnėms išlaidžia 40 Eur, taigi 100 Eur, kaip nurodo ieškinyje ji tokių išlaidų nepatiria. Kitos higienos priemonės (muilas, šampūnas, ir kt.) paprastai taip pat kas mėnesį neperkamos. Lavinimo priemonės taip pat kas mėnesį nėra perkamos. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiko maistui kas mėnesį reikalinga po 180 Eur. Teismo vertinimu, šias ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Tačiau, teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko kitus poreikius sudaro įprastinės išlaidos: komunaliniai patarnavimai, kelionėms pas medikus, kurių vertinti aiškiai negrįstomis ar jas mažinti nėra pagrindo. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, t. y. jo raida yra sutrikusi, jis gimė neišnešiotas, ieškovė turi rūpintis, kad sūnus būtų nuolat stebimas medikų, jam reikalingi vitaminai, ieškovei tenka primokėti už kompensuojamuosius vaistus. Tai patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai, ieškovės patiriamų išlaidų kvitai (e. b. l. 115-120). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas šiuo metu ieškovei teikia konkretaus dydžio išlaikymą vaikui. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus ir aukščiau sprendime aptartus duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaiko poreikių atžvilgiu, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog 150 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas jo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, nepažeidžiantis atsakovo teisių ir interesų. Ši išlaikymo suma indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija (CK 3.208 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius realiai atitinka mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu berniuko tėvai.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei S. K. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Institucijos išvadoje nurodoma, kad B. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šioje išvadoje pritariame prašymui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. K. (e. b. l. 29-30). Atsakovas priešieškinyje išreiškė prašymą nustatyti B. B. gyvenamąją vietą kartu su motina. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio B. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. K. (CK 3.59 straipsnis)

Atsakovas M. B. priešieškiniu prašė nustatyti savo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Jis nurodė, kad S. K. nuo 2018 m. kovo mėn. draudžia jam matytis su vaiku. Ieškovė S. K. teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta. Tik siūlė atsižvelgti į specialiuosius vaiko poreikius ir į jo amžių. Šalys posėdžio metu iš esmės susitarė dėl bendravimo tvarkos ir siūlė tokią patvirtinti. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį aklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimas tėvų valdžia (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad nustačius atsakovui bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog sūnus yra mažametis, jam šiuo metu yra vieneri metai. Todėl svarbu užtikrinti, kad šalių ginčas nedarytų neigiamos įtakos jo raidai, auklėjimui, o nustatyta minimali bendravimo tvarka užtikrintų tiek vaiko, tiek jo tėvų teises ir interesus. Todėl teismas išeina už ieškinio ir priešieškinio ribų, viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnis) ir nustato B. B. su tėvu bendravimo tvarką, atitinkančią šiuo metu aktualią situaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro: 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1), 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 149,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui M. B..

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi nuspręsta atidėti S. K. 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (e. b. l. 22). M. B. 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. l. 46-47). Ieškinys tenkinamas 75 %, priešieškinys tenkinamas. Kadangi atsakovas 50 % atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo priteistina pusė mokėtinos sumos už išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymą, t.y. 58,50 Eur (20,50+38) žyminio mokesčio. Iš ieškovės priteistina 25 % antrinės pagalbos išlaidų atmestų reikalavimų daliai už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, t.y. 37,37 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija iš atsakovo priteistinos minimalios sumos (5,70x50%=2,85), todėl jos nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šia nutartimi nutarta priteisti iš atsakovo M. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant ieškovę S. K. vaikui priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (e. b. l. 24). Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti.

Nepilnamečio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Laikotarpiu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki B. B. sulauks dvejų metų amžiaus (duomenys neskelbtini), tėvas M. B. iš anksto susitaręs su motina S. K., bet kurią savaitės dieną bendrauja su sūnumi B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. jo motinos S. K. gyvenamojoje vietoje, jai dalyvaujant ir bendrauja su sūnumi dvi valandas.

2. B. B. sulaukus dvejų metų amžiaus nuo 2019 m. birželio 21 d., kiekvienais metais M. B., savo kasmetinių atostogų metu, apie tai įspėjęs vaiko motiną S. K. prieš septynias dienas, bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų B. B. iš jo gyvenamosios vietos savo kasmetinių atostogų pirmą dieną nuo 8 val. ryto ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą savo kasmetinių atostogų paskutinę dieną iki 18 val.

3. B. B. sulaukus dvejų metų amžiaus nuo 2019 m. birželio 21 d., kiekvienais neporiniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų, šv. Velykų dienomis ir Naujųjų Metų dieną (sausio 1 dieną) M. B., bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų B. B. iš jo gyvenamosios vietos minėtų švenčių išvakarėse nuo 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19 val.

4. Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- priteistą iš atsakovo M. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. B., panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, ar kt. (Įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,37 Eur (trisdešimt septynis eurus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, ar kt. (Įmokos kodas 5630).

Sumokėjus šias sumas, kvitą (ar kitokius duomenis) pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.