- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 2-861-329/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04358-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Stanislova Staniukynienė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei D. Š. dėl iškeldinimo iš asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę D. Š. iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolėje; prileisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–3).
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama A. A. K.. Po mamos mirties ieškovas priėmė jos palikimą : butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam paliko mama testamentu. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Marijampolės 2-asis notaro biuras ieškovui išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas paveldėtą butą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nors minėtą butą ieškovas paveldėjo ir jis priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau negali tinkamai naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kadangi atsakovė D. Š. jau keli metai gyvena šiame bute. Ieškovas prašė atsakovės išsikraustyti, tačiau ji į ieškovo prašymus nereaguoja. Ieškovas su atsakove nėra sudaręs buto nuomos ar panaudos sutarties. Atsakovė yra ieškovo sesuo, bute apsigyveno slaugydama mamą ir iki šiol jame gyvena. Atsakovė apleido butą, iš buto padarė šiukšlyną, kaupdama įvairius šiukšlių konteineriuose rastus daiktus, ji visiškai neprisideda prie mokesčių už teikiamas butui komunalines paslaugas, nemoka už elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą. Dėl užkrauto šiukšlėmis buto ieškovas nesutaria su atsakove, negali naudotis jam priklausančiu butu ir yra priverstas gyventi pas savo buvusią sutuoktinę. Nurodė, kad dėl atsakovės iškeldinimo jau buvo kreipęsis į teismą 2018 m., tačiau teismas sprendimu atmetė ieškinį, konstatavęs, kad nors tarp šalių nebuvo sudarytos buto nuomos ar panaudos sutartys, tačiau šalis siejo neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, o ieškovas, siekdamas iškeldinti atsakovę, nebuvo jos įspėjęs apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas teigė, kad po 2018 m. priimto teismo sprendimo situacija nepasikeitė, dar gi pablogėjo – atsakovė neišsikėlė, o dar labiau užkrovė šiukšlėmis butą. 2018 m. kovo 14 d. ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo, nurodydamas trijų mėnesių terminą. Minėtas įspėjimas atsakovei buvo įteiktas tik 2018 m. liepos 23 d. Nors neterminuotos panaudos sutarties terminas po įspėjimo baigėsi 2018 m. spalio 230 d., tačiau atsakovė iki šiol gyvena ieškovo bute, nereaguoja į jo nuolatinius reikalavimus išsikelti, todėl ieškovas prašo teismo iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad po 2018 m. priimto teismo sprendimo situacija nepasikeitė, dar gi pablogėjo – atsakovė neišsikėlė, o dar labiau užkrovė šiukšlėmis butą. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovui kyla problemų su daugiabučio namo savininkų bendrija, iš jam priklausančio buto sklinda nemalonūs kvapai nuo atsakovės prineštų iš šiukšlių konteinerių daiktų, kuriais užkrautas ne tik butas, bet ir laiptinė, bendrijos nariams kyla grėsmė dėl jų sveikatos ir saugumo, jis buvo svarstytas bendrijos narių susirinkime ir dėl to įspėtas. Nors ieškovas vieną kambarį bute yra užrakinęs ir neleidžia juo naudotis atsakovei, tačiau gyventi jame jis negali, nes atsakovė savo daiktais užvertė ne tik pačios naudojamą kambarį, bet ir virtuvę, vonią su tualetu, koridorių. Pati atsakovė miega antrame kambaryje ant daiktų ir skudurų krūvos, nes per sukrautus daiktus lovos nematyti, daiktų kambaryje prikrauta vos ne iki lubų. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė turi nuosavybės teise butą Rusijoje, kuriame gyvena jos sutuoktinis ir dukra, o taip pat atsakovei kaip tremtinei yra suteiktas butas Kaune, tačiau šį butą ji yra išnuomavusi ir piktybiškai neišsikelia iš jam priklausančio buto, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, jog ji ginčo buto neužėmė, ji naudojasi tik vienu buto kambariu, o kitą kambarį ieškovas laiko užrakinęs, todėl gali netrukdomas jame gyventi. Butas iki mirties priklausė jų motinai, kurią atsakovė iki mirties slaugė ir ja rūpinosi. Po motinos mirties ji liko gyventi šiame bute. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste ji turi kooperatinį butą, kuriame jai atvykstant į Lietuvą liko gyventi jos vyras ir dukra. Taip pat patvirtino, kad jai, kaip tremtinei buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjusi slaugyti sergančią motiną ir persikėlusi pas ją į Marijampolę, ji butą Kaune išnuomavo, prieš 2–3 savaites iki teismo posėdžio nuvykusi į Kauną, rado pakeistą buto durų spyną ir todėl negalėjo patekti į butą, gavo pranešimą dėl nuomininkų nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas įsiskolinimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas sutiko, jog ji gyventų motinos bute ir iki 2017 m. jokių pretenzijų atsakovei dėl išsikraustymo nereiškė. Vėliau po kelių metų jie susipyko ir pradėjo reikalauti, kad ji iš buto išsikeltų. Teigė, kad bute atjungta elektra, vanduo, komunalinių mokesčių ji niekada nemokėjo, nes nebuvo susitarę su broliu, kad mokės. Atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad nėra suprantama, kokiu pagrindu pareikštas ieškinys. Ieškovas neįrodė nė vieno įstatyme numatyto neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo pagrindo, jis neįrodė, kad negali naudotis butu, nes atsakovė užėmusi tik vieną kambarį, o kitą užsirakinęs pats ieškovas ir atvykęs į butą gali jame gyventi. Atsakovė nesutinka, kad butą ji užkrovusi šiukšlėmis iš konteinerio, teigia, kad įvairius daiktus, tarp kurių daugiausia drabužiai, ji gauna iš pažįstamų, perka dėvėtų rūbų parduotuvėse ir kaupia juos savo dukrai, kuri žada kada nors pas ją atvažiuoti, todėl mano, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovę iš buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovo P. K. ir atsakovės D. Š. motina A. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-573-399/2018 b. l. 6).
Ieškovas po motinos mirties pagal testamentą paveldėjo motinos turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2010 m. rugpjūčio 6 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr.2694 pagrindu įregistravo viešame registre savo vardu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-573-399/2018 b. l. 3–4, 66). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis butas yra dviejų kambarių, 56,25 kv. m., su rūsiu ir veranda.
Ieškovas bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-573-399/2018 b. l. 5).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui priklausančiame bute gyvena jo sesuo atsakovė D. Š.. Nors šalys nėra sudarę rašytinės panaudos sutarties, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad atsakovė bute gyvena neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindu. Taigi, byloje nėra ginčo, kad šalis sieja neterminuotos panaudos teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, o CK 6.637 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.
Pagal CK 6.642 straipsnį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Ieškovas pateikė į bylą 2018 m. kovo 14 d. atsakovei adresuotą įspėjimą, kuriame nurodė, kad butas reikalingas jam pačiam, todėl įspėja atsakovę dėl panaudos sutarties su ja nutraukimo ir prašo išsikelti iš buto CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (po 3 mėn.) ir tvarka (b. l. 6).
Į bylą pateikta pažyma ir išrašas patvirtina, kad ieškovo įspėjimas atsakovei apie buto panaudos sutarties nutraukimą įteiktas 2018 m. liepos 23 d. (b. l. 4–5).
Ieškovas, pagrįsdamas neterminuotos žodinės panaudos sutarties nutraukimą, nurodė, kad atsakovė apleido butą, iš buto padarė šiukšlyną, kaupdama įvairius šiukšlių konteineriuose rastus daiktus, ji visiškai neprisideda prie buto išlaikymo, dėl užkrauto šiukšlėmis buto ieškovas negali naudotis jam priklausančiu butu, ir nors ieškovas vieną kambarį bute yra užrakinęs ir neleidžia juo naudotis atsakovei, tačiau gyventi jame jis negali, nes atsakovė savo daiktais užvertė ne tik pačios naudojamą kambarį, bet ir virtuvę, vonią su tualetu, koridorių.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ji naudojasi tik vienu iš bute esančių kambarių, todėl ieškovas gali netrukdomai gyventi kitame kambaryje, mokesčių butui išlaikyti nemoka, kadangi nebuvo susitarę su ieškovu dėl jų mokėjimo, mano, kad jos sandėliuojami ir kaupiami daiktai niekaip neblogina buto būklės.
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybės nekliudomai naudotis daiktu atėmimą, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės pablogina daikto būklę arba be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui.
Iš į bylą pateikto 2019 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (nagrinėjamos civilinės bylos priedas atskirame voke) matyti, kad koridoriuje, kambaryje, virtuvėje, vonios ir tualeto patalpose netvarkingai sumesta daug ryšulių, rūbų. Kambaryje ir virtuvėje dėl juose sukrautų įvairių daiktų ir ryšulių nėra jokio praėjimo, kambaryje matosi tik dalis spintos, per sumestus įvairius ryšulius, drabužius, kurie siekia virš kambario sienų vidurio, nesimato jokių baldų, virtuvėje tarp sukrautų ryšulių taip pat nėra jokio praėjimo prie dujinės viryklės, kriauklės, dujinė viryklė pavojingai apkrauta plastikiniais ryšuliais. Teismo posėdyje komentuodama peržiūrimas nuotraukas, pateiktas byloje su 2019 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovė patvirtino, kad visi nuotraukose užfiksuoti daiktai yra jos, ji daiktus sukaupė per keletą metų, norėdama perduoti juos savo dukrai, kuri paskutinį kartą pas ją lankėsi per močiutės A. A. K. laidotuves 2010 m. Šie byloje esantys rašytiniai (nuotraukos) įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra apleidusi butą, naudoja jį ne pagal paskirtį (naudoja sandėliavimui), kad ieškovas negali naudotis jam priklausančiu butu. Atsakovė taip pat pripažino, kad gyvendama bute daugiau nei 10 metų, niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo.
Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, yra pagrindas padaryti išvadą, kad panaudos gavėja (atsakovė) nevykdė pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės blogino daikto (buto) būklę, nes buto patalpų (kambario ir bendro naudojimo patalpų) besaikis užgriozdinimas neaiškios paskirties ir vertės daiktais užkerta bet kokią galimybę šiuo butu naudotis jo savininkui (ieškovui) ir kelia grėsmę jo saugumui. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, jog ji netrukdo ieškovui naudotis jo nuosavybėje esančiu butu ir neblogina buto būklės.
Teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pagrindo įspėti atsakovę apie neterminuotos žodinės panaudos sutarties nutraukimą ir išsikeldinimą iš buto CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka. Vertindamas ieškovo 2018 m. kovo 14 d. išsiųstą atsakovei įspėjimą, teismas mano, kad jame ieškovas (panaudos davėjas) aiškiai išreiškė savo valią nutraukti sutartį bei suteikė atsakovei (panaudos gavėjai) laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską, ką yra gavusi pagal sutartį. Todėl ieškovo įspėjimas atsakovei atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotiems įspėjimo turiniui keliamiems privalomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016).
Ieškovui 2018 m. kovo 14 d. raštu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2018 m. liepos 23 d., pareikalavus atsakovės per tris mėnesius išsikelti iš ginčo buto, faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2018 m. spalio 23 d. (CK 6.641 straipsnis, 6.642 straipsnio 1 dalis). Dėl to, praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą, atsakovė neteko teisės naudotis ginčo butu, o ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo atsakovei naudotis ginčo patalpomis. Atsakovė iš buto gera valia neišsikelia ir toliau jai čia gyvenant yra pažeidžiama ieškovo nuosavybės teisė, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas ir atsakovė iškeldintina iš buto priverstinai (CK 4.98 straipsnis), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).
Teismas savo iniciatyva išsprendžia sprendimo vykdymo klausimą ir nustato 1 mėnesio terminą šio sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovės išsikėlimui su jai priklausančiais daiktais iš ginčo buto.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-365-1607 byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b. l. 21).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nagrinėjamojoje byloje turėjo iš viso 306 Eur išlaidų : 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 1), 100 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 7), 106 Eur sumokėti už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 50). Iš atsakovės priteistina ieškovui 306 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais, iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą šio sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsikėlimui su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.