- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 2-573-399/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03960-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Stanislova Staniukynienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. Š. dėl iškeldinimo iš asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); prileisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama A. A. K.. Po mamos mirties ieškovas priėmė palikimą - butą (duomenys neskelbtini). Šį butą testamentu paliko mama. 2010-08-06 Marijampolės 2-asis notaro biuras ieškovui išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodyta, kas sudaro paveldimą turtą, tame tarpe ir butas (duomenys neskelbtini). 2010-08-20 paveldėtą butą įregistravo nekilnojamojo turto registre. Nors šį butą paveldėjo ir jis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau negali tinkamai naudotis gyvenamosiomis patalpomis bei priklausiniais, t. y. realizuoti savo, kaip savininko teisių. To priežastis atsakovė D. Š.. Atsakovė jau keli metai kaip gyvena šiame bute. Ieškovas prašė jos išsikraustyti, tačiau ji į pretenzijas visiškai nereaguoja. Su atsakove nesudaręs buto nuomos sutarties, nesudarę ir buto panaudos sutarties. Atsakovė yra ieškovo sesuo, savavališkai įsikraustė į šį butą ir iki šiol jame gyvena. Jau kuris laikas atsakovė veda asocialų gyvenimą, apleido butą, visiškai neprisideda prie išlaidų padengimo, susijusių su komunaliniais patarnavimais, nemoka už elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą. Dėl to, kad atsakovė savavališkai, be teisėto pagrindo gyvena bute, iš buto padarė tiesiogine prasme šiukšlyną, ieškovas priverstas gyventi pas savo buvusią sutuoktinę, nors deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Su atsakove nesutaria, todėl ne kartą prašė jos gražiuoju išsikraustyti, tačiau iki šiol atsakovė neišsikraustė.
Teismo posėdžio metu ieškovas P. K. (toliau ieškovas) paaiškino, kad patikslintą ieškinį palaiko. Butas kuo toliau, tuo labiau apleidžiamas, atsakovė jokių mokesčių už jį nemoka. Šiuo metu dalį už paslaugas moka ieškovas. Atsakovė motiną prieš jos mirtį slaugė daugiau nei metus iki jos mirties. Prieš atvykstant gyventi į Lietuvą ieškovo motina pardavė turimą turtą Rusijoje ir gautas lėšas padalijo į tris lygias dalis: pasiliko sau, dalį jam, dalį atsakovei. Jis su motina investavo savo lėšas į butą (duomenys neskelbtini), todėl motina užrašė butą jam. Atsakovė žinojo apie mamos valią, kad butas bus paliktas ieškovui. Apie penkis metus iki mirties motina sudarė testamentą, kuris nebuvo keičiamas. Atsakovė savo turimą butą (duomenys neskelbtini) išnuomojo, gaudavo už tai pinigus, o pati gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ieškovas ne kartą ragino atsakovę išsikraustyti, tačiau atsakovė nuolat žadėdavo išsikraustyti iš buto, bet neišsikraustė. Kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Nori iškraustyti atsakovę, nes atsakovė nemoka mokesčių, neša šiukšles, ieškovas pats neturi kur gyventi. Sutinka su tuo, kad atsakovė faktiškai naudojasi tomis patalpomis, kuriomis naudojosi ir esant motinai gyvai, tai yra vieną kambarį jis užrakinęs ir atsakovė juo nesinaudoja
Ieškovo atstovas advokatas Dainius Gudas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas po motinos mirties paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), t. y. butas buvo paliktas testamentu. Po motinos mirties ieškovas kreipėsi į 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo. Nuo 2010-08-06, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, ieškovas nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Tačiau juo naudotis negali. Atsakovė buvo atvykusi slaugyti sergančios mamos, tačiau motinai mirus iš mamos buto neišsikraustė. Atsakovė už komunalinius patarnavimus nemoka, butu nesirūpina, ieškovas neturi kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovo duomenimis, atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas, kai ji grįžo iš Rusijos kaip tremtinė, be to turi nekilnojamąjį turtą ir (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką ieškovas nesikreipė į teismą, nes nenorėjo pyktis su seseria be to atsakovė nuolat žadėjo išsikraustyti, tačiau šiuo metu ieškovas pats neturi kur gyventi, todėl prašo iškeldinti atsakovę iš ieškovo gyvenamosios patalpos bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovės atstovės nuomone, jog tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, ieškovas neturi kito nekilnojamojo turto, jis turi savo namus, nori ten gyventi, tačiau negali to padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Š. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nurodo, kad savavališkai užėmė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Šis butas iki mirties priklausė jų motinai, kurią atsakovė iki mirties slaugė ir ja rūpinosi. Po mirties liko gyventi šiame bute, nes neturi kito gyvenamojo ploto. Kadangi ieškovas šiame bute negyveno, sutiko, kad ji gyventų motinos bute, tik susipykus, pradėjo reikalauti, kad iš buto išsikeltų. Išsikels iš broliui priklausančio buto ir išvyks iš Lietuvos, tačiau dukra dar šiuo metu neturi galimybės atvykti į Lietuvą ir ją išsivežti.
Šalies argumentai
Vėliau pateiktu rašytiniu prašymu patikslino, kad su prašymu dėl iškeldinimo nesutinka.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Mirus motinai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, bet pareiškimo notarė iš jos nepriėmė. Kitos gyvenamosios patalpos neturi. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2005 m. ir visą laiką gyveno su motina, ją slaugė iki mirties. Kaip tremtinei buvo jai paskirtas butas (duomenys neskelbtini), juo naudotis buvo leidusi kitiems asmenims, jie negrąžino raktų, todėl dabar pati negali juo naudotis. Motina kol buvo gyva norėjo, kad turimas butas neatitektų ieškovui ir jo žmonai. Po motinos mirties kreipėsi į notarą, tada notaras jau žinojo, kad ieškovas kreipęsis dėl palikimo. Kad motina surašiusi testamentą nežinojo. Mama sakydavo, kad jokių dokumentų nedaro, po jos mirties viską liepė pasidalinti po lygiai su ieškovu, nes daugiau vaikų motina neturėjo. Po motinos mirties ieškovas kelis kartus sakė, kad nieko jai daryti nereikia, jis viską padarys pats. Apie testamentą sužinojo praėjus apie 5 metams po motinos mirties. Kad butas priklauso atsakovui sužinojo tik gavus ieškinį, anksčiau nežinojo. Su atsakovu buvo žodžiu susitarę, kad ji ruošia valgį, o ieškovas moka mokesčius už butą ir abu gyvena bute ir ieškovas tam neprieštaravo kol ji turėjo pinigų. Po motinos mirties ieškovas niekada neprašė išsikraustyti. Bute atjungta elektra, vanduo, komunalinių mokesčių nemokėjo niekada. Atsiliepime žadėjo išsikraustyti iš buto, tačiau dabar nežada išsikraustyti, nes neatvažiuoja dukra jos pasiimti. Turi butą (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) jai nepriklausė nuosavybės teise, o tik buvo suteiktas gyventi kaip tremtinei.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė buvo pažadėjusi išsikraustyti iš buto iki 2017 m. gruodžio 1 d., vėliau patikslino, kad išsikels iš buto iki 2017 m. gruodžio pabaigos. Ieškovas formuluoja reikalavimą iškraustyti atsakovę iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojosi ieškovo buto dalimi su jo sutikimu. Pirmiausia ji naudojosi su buvusios buto savininkės sutikimu ir leidimu ir gyveno iki jos mirties. Ieškovas iki 2017 m. jokių pretenzijų atsakovei dėl išsikraustymo raštu nereiškė, todėl įrodymų visuma rodo, jog ieškovas po motinos mirties irgi sutiko, kad atsakovė gyventų tame bute ir naudotųsi tam tikra buvo dalimi. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę neatlygintini panaudos santykiai, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.629 straipsnio nuostatos, nes ieškovas iš atsakovės mokesčių už naudojimąsi butu niekada nereikalavo, nėra jokių sutarčių ir dėl to kokią dalį mokesčių turėtų mokėti atsakovė. Šiuo atveju negalima atsakovės kaltinti, kad ji nemokėjo mokesčių. Panaudos teisiniai santykiai jau buvo susiformavę iki atsakovės motinos mirties. CK 6.643 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjui. CK 6.641 straipsnyje nustatytais pagrindais panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, t.y. jei panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį; nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; iš esmės pablogina daikto būklę; be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui bei jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Ieškovas nei vieno iš minėtų pagrindų byloje neįrodė. Atsakovė naudoja daiktą pagal paskirtį. Pareiga išlaikyti daiktą jai neatsiradusi, nes ieškovas nėra su ja suderinęs dėl daikto išlaikymo ar mokėjimo už jį, be to atjungta elektra, vanduo, tai net nėra už ką mokėti. Iš esmės nepabloginusi daikto būklės, nes tai, kad naudojamoje buto dalyje sudėti medžiaginiai daiktai, nors jie ir netvarkingai sudėti, tačiau iš esmės tai tikrai buto būklės nepablogina. Trečiajam asmeniui atsakovė neperdavė naudotis buto, ji pati jį naudoja pagal paskirtį. Kad ieškovui skubiai ir neišvengiamai reikalingas butas, ieškovas taip pat neįrodė, nes jis turi kambarį bute, kurį užsirakinęs, turi galimybę jį naudoti, todėl atsakovę iškeldinti iš buto nėra teisinių pagrindų, nes yra nusistovėjusi daikto naudojimo neatlygintinai sutartis, nors ji nesudaryta, tačiau tokie panaudos santykiai tęsiasi jau labai ilgai nuo 2005 m. neįrodžius nei vieno pagrindo dėl iškeldinimo prašo ieškinį atmesti. Nesant teisiniam ir faktiniam pagrindui iškeldinti atsakovę iš buto nėra galimybių.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai. Liudytoja L. P. parodė, kad nuo 2005 m. pažinojo D. Š. motiną, pažįsta ir atsakovę. Atsakovės motina yra sakiusi, kad nori, jog butas liktų abiem vaikams. Klausė ar parašius testamentą, tai atsakovės motina sakiusi, jog testamento nerašiusi. Po motinos mirties atsakovė pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas negyveno pastoviai tame bute, būdavo atvažiuoja, pabūna ir išvažiuoja.
Liudytoja B. K. parodė, kad atsakovę pažįsta labai seniai nuo 2005 m., ji rūpinosi mama, gyveno tame bute nuolat. Atsakovė šiuo metu neturi jokių pajamų. Ieškovė su atsakovu labai gerai sutardavo, bet kai padavė atsakovę į teismą pradėjo pyktis. Ieškovas viską slėpė nuo atsakovės.
Patikslintas ieškinys netenkinamas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, ieškovo P. K. ir atsakovės D. Š. motina A. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas po motinos mirties pagal testamentą paveldėjo motinos turtą, tame tarpe ir butą (duomenys neskelbtini) (toliau butą), kurį paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) įregistravo viešame registre. VĮ Registrų centras duomenimis butas yra dviejų kambarių, 56,25 Kv. m, su rūsiu ir veranda. Ieškovas bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą. (b.l. 3-6). Šilumos energijos, dujų, elektros energijos pirkimo sutartis, vandens teikimo, atliekų šalinimo sutartį su tiekėjais yra sudaręs ieškovas 2010 metais ir šios sutartys nepakeistos (b.l. 17-22). Ieškovas pateikė į bylą 2017-07-03 atsakovei adresuotą pranešimą (pretenziją), kuriame nurodo, kad prašo (reikalauja) atsakovę išsikelti iš savavališkai užimto buto iki 2017-08-01 ir nurodo jog nurodytu terminu atsakovei neišsikėlus iš buto kreipsis į teismą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo (b.l.23). P. K. ieškinį pareiškė 2017-09-01. Ieškovui 2017-09-06 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, tame tarpe ir pateikti duomenis ar atsakovė buvo įspėta kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos dėl iškeldinimo (b.l. 11) ir jis šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus pateikė minėtą pretenziją (pranešimą), tačiau nepateikti įrodymai, kad ši pretenzija (pranešimas) atsakovei yra įteiktas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jokio reikalavimo išsikelti iš buto iki ieškinio pareiškimo nėra gavusi iš ieškovo. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, pripažinta nukentusia nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu (b .l. 60-65).
Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovė butą užėmė savavališkai, kadangi byloje esančiais įrodymais, tai yra paties ieškovo pripažinimu, atsakovės aiškinimu, liudytojų parodymais yra nustatyta, kad atsakovė ginčo bute apsigyveno dar motinai gyvai esant ir ją prižiūrėjo daugiau kaip vienerius metus, motina mirė 2010 metais, butas ieškovo nuosavybe yra nuo 2010-08-20. Pranešimas (įspėjimas) atsakovei skirtas yra 2017-07-03, kitų įrodymų jog ieškovas žodžiu ar raštu reikalavo atsakovės atlaisvinti butą, išsikelti iš jo byloje nėra ir teismas daro išvadą jog tarp bylos šalių susiklostė ilgalaikiai buto panaudos santykiai, kadangi panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai jį valdyti bei juo naudotis, o panaudos davėjas įsipareigoja jį grąžinti tokios pat būklės kokios buvo perduotas daiktas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 1.74 str., 6.629 str. 1 d.). Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad atsakovės motina, būdama buto savininke, tikrai leido atsakovei gyventi bute, tai reiškia jog butą ar jo dalį atsakovei perdavė, ieškovas yra mirusios A.A. K. įpėdinis ir vadinasi jis perėmė iš motinos tiek teisių ir pareigų bei turtinių teisių kiek ji turėjo. Ieškovas taip pat bent 7 metus nereikalavo atsakovės išsikelti iš buto ir tuo pačiu sutiko su tuo jog ji gali naudotis butu (jo dalimi). Ieškovas nepateikė įrodymų jog reikalavo atsakovės išsikelti iš buto žodžiu, nes to nepripažino atsakovė ir dėl to nėra įrodymų. Apklaustos liudytojos nurodė jog ieškovas ir atsakovas gerai sutarė kol susipyko ir pats ieškovas bute negyveno, o tik kartais grįždavo į jį.
Dėl ieškovo pretenzijos atsakovei 2017 m. liepos 3 d. teismas pasisako, kad CK 6. 642 str. 1 d. reglamentuoja jog kiekviena panaudos sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Panaudos santykiai tarp šalių atsirado ne rašytinės sutarties pagrindu ir kitokio termino sutarčiai nutraukti nei nurodyta anksčiau nėra nustatyta (susitarta), todėl panaudos sutartį panaudos davėjas – P. K. gali nutraukti tik prieš tris mėnesius įspėjęs panaudos gavėją - D. Š. apie panaudos sutarties nutraukimą. Įspėjimui reglamentuotam CK 6.642 str. 1 d. įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką įspėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas , kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską ką yra gavęs pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016). Ieškovo į bylą pateikto rašto 2017-07-03, įvardinto pretenzija nėra pagrindo laikyti įspėjimu CK 6.642 str. 1 d. prasme, kadangi pretenzijoje nurodyta jog atsakovė butą užėmusi savavališkai, iš jo neišsikrausto ir dėl to ieškovas patiria žalą, nurodomi CK 6.245 -6.249 str. bei suformuota praktika dėl žalos atlyginimo, pasisakoma, kad ieškovas prašo iki 2017 m. rugpjūčio 01 d. „išsikraustyti iš buto (duomenys neskelbtini), pažymime, kad tuo atveju jei mūsų reikalavimas nebus patenkintas, kreipsimės į teismą įstatymų nustatyta tvarka, papildomai reikšdami reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o tai kainuoja nemažai...“. Taigi D. Š. nebuvo pranešta tinkamai jog ieškovas nutraukia panaudos sutartį bei ji turi grąžinti ieškovui tai ką gavusi pagal panaudos sutartį, o būtent grąžinti ieškovui butą tokios būklės koks jai buvo suteiktas. Pretenzijoje nenurodyta jog atsakovė turi išsikelti iš buto su visu savo turtu (daiktais), didžioji pretenzijos dalis skirta dėl galimų nuostolių dėl buto atlaisvinimo (perdavimo) pasisakyta vienu sakiniu :prašome Jūsų iki 2017-08-01 išsikraustyti iš savavališkai užimto ... buto..... Atsakovei pretenzija suteiktas terminas nepilno mėnesio nors pagal CK 6.642 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo įspėjimo įteikimo dienos (pranešimo panaudos gavėjui dienos) grąžinti gautą daiktą panaudos davėjui. Teismas taip pat vertina jog pretenzija atsakovei nebuvo įteikta iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, kadangi atsakovė nurodė jog jokio pranešimo dėl išsikėlimo iš buto nėra gavusi ir apie tokį ieškovo reikalavimą sužinojo tik gavusi teismo ieškinį. Ieškovas privalo įrodyti ieškinį (CPK 178 str.). P. K. nepateikė įrodymo jog pretenzija atsakovei buvo įteikta, tai yra išsiųsta jai 2017-07-03 registruotu laišku ar įteikta kitu būdu, atsakovės parašo nėra ir ji nepripažįsta ją gavusi. Teismui taip pat kilo abejonių dėl to kada buvo surašyta pretenzija nors joje nurodyta data 2017-07-03, tačiau su ieškiniu ji nebuvo teikiama ir tik teismui nustačius ieškinio trūkumus 2017-09-06 nutartimi, pretenzija buvo pateikta su patikslintu ieškiniu 2017-09-28. Be to ir pretenzijos formuluotė, kad „ kreipsimės į teismą nustatyta tvarka, papildomai reikšdami reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo“ suponuoja mintį jog pretenzija surašyta vėliau, tai yra jau gavus teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo. Nustatęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas P. K. neįspėjo atsakovės apie panaudos sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikelti iš buto CK 6.642 str. 1 d. nustatytu terminu ir tvarka ir ieškinio netenkina ieškovui nesilaikius CK 6. 642 str. 1 d. nustatytos privalomos tvarkos.
Teismas taip pat pasisako dėl kitų šalių motyvų, o būtent atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu (b.l. 49) grindė ir tuo jog ji nematė motinos testamento ir jos manymu testamente jeigu toks yra gali būti suklastotas motinos parašas bei notarė taip pat gali veikti išvien susitarusi su ieškovu. Atsakovės atstovė prašė išduoti jai A.A. K. testamento kopiją, tačiau notarė atsisakė prašymą tenkinti (b.l. 50,51,52). Teismas testamento taip pat nereikalavo, kadangi byla nagrinėjama pagal reikalavimą dėl iškeldinimo iš buto, atsakovė priešieškinio dėl testamento, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nereiškė nors tokia teisė jai buvo išaiškinta (b.l. 46). Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų pasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 str., 135 str., 143 str.).
Ieškovas savo ieškinį grindžia ir tuo jog atsakovė butą naudoja ne pagal paskirtį ir „pavertusi šiukšlynu“, šią aplinkybę įrodinėjo nuotraukomis (b.l. 59), kuriose fiksuota jog virtuvėje ir kambaryje yra pridėta daug ryšulių su tekstile, rūbais ir panašiai ir kambarys bei virtuvė netvarkingi. Teismas konstatuoja jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė butą naudoja ne pagal paskirtį, kadangi viena byloje nėra duomenų kokie daiktai bute buvo kai jame apsigyveno atsakovė, antra teismas sutinka jog ta buto dalis, kuria naudojasi atsakovė yra netvarkinga ir joje yra prikrauta daug ryšulių su rūbais ar medžiagomis, tačiau tai yra tekstilė (audiniai) ir ieškovas neįrodė jog dėl to iš esmės pablogėjo buto kaip nekilnojamojo daikto būklė (CK 6.641 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovas taip pat reikalauja iškeldinti atsakovę, nes ji nemoka mokesčių, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo jog atsakovė privalo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ar kitus mokesčius. Panaudos sutartis yra neatlygintinė. Sutartis dėl šilumos, vandens, elektros, dujų tiekimo sudaręs su tiekėjais ieškovas, vadinasi jis ir turi mokesčius mokėti. Įrodymų jog pagal panaudos ar kitą sutartį (susitarimą) ieškovas susitarė su atsakove jog ši mokės buto ar dalies jo komunalinių paslaugų mokesčius byloje nėra. Atsakovė butą naudoja pagal paskirtį – jame gyvena, jo neperdavė kitiems asmenims. Be to atsakovė naudojasi tik dalimi buto, kadangi vieną kambarį ieškovas yra užrakinęs ir atsakovė juo nesinaudoja, taigi ieškovas gali jį valdyti bei naudotis. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą jog ieškovas neįrodė pagrindų išvardintų CK 6.641 str. 1 dalyje bei to, kad atsirado tokių aplinkybių jog visas butas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam ieškovui (CK 6.642 str. 2 d.).
Teismas sutinka, kad ieškovas yra buto savininkas ir turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), tačiau tai turi daryti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nesilaikė CK 6.642 str. 1 d. nustatytos tvarkos ir terminų, tai yra neįspėjo atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai prieš tris mėnesius dėl panaudos sutarties nutraukimo ir buto grąžinimo jam, todėl ieškovo ieškinys netenkinamas jam nesilaikius CK 6.642 str. 1 d. nustatytos tvarkos ir terminų.
Atsakovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą atstovą – advokatę Stanislovą Staniukynienę ir buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta 2018-01-29 pažyma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 184,76 Eur. Byloje susidarė 5,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Ieškinys netenkinamas (atmetamas), ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK79 str., 88 str., 96 str. 2 d.,99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263- 270 straipsniais, teismas
Nusprendžia:
Ieškovo P. K. ieškinio (patikslinto) dėl atsakovės D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), iškeldinimo iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), netenkinti ieškovui nesilaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos įspėjimo nutraukti neterminuotą panaudos sutartį tvarkos ir terminų.
Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,76 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybei (turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą , nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,08 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.