Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1906-673/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-1906-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1906-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00205-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.20.13; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1 (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Stasei Svetickienei,kaltinamojo gynėjai Rimai Šmigelskytei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-04-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d., įskaičius laikino sulaikymo laiką, tai yra 2 MGL, galutine 1431,08 Eur bauda, bauda nesumokėta, turintis teistumą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 243 straipsnyje (vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., žinodamas apie įsiteisėjusį 2017 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones trejiems metams, 2018 m. sausio 27 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 metų laikui, jam buvo aiškus ir suprantamas, tačiau 2018 m. sausio 27 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį, kurį nusipirko ir norėjo parduoti dalimis. Šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, nedirba. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2017-04-21 V. Č. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., ir nuteistas, remiantis BK 64¹ str., 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2017-04-01 iki 2017-04-02, todėl laikant jį sumokėjus jį 2 MGL (75,32 Eur) baudos. Vadovaujantis LR BK 67-68 str., be turto konfiskavimo (BK 72 str.), V. Č. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 3 metams (b. l. 5-6).

Nuosprendis įsiteisėjo 2017-05-24 (b. l. 7).

Į probacijos tarnybos duomenų registrą vykdant nuosprendį kaltinamasis įrašytas 2017-05-30 (b. l. 8).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad kaltinamasis Probacijos tarnyboje pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, įsipareigojo jų laikytis, supažindintas su atsakomybe dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 79-80).

2018-02-28 kaltinamasis nubaustas administracine nuobauda už tai, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, sustabdytas policijos pareigūnų atsisakė pasitikrinti neblaivumą, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, nepateikė minėtos transporto priemonės registracijos dokumentų (b. l. 9-11, 14-16).

Iš administracinių nuobaudų pažymos matyti, kad kaltinamasis už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės niekada neturėjo, nuo 2013 m. baustas 6 kartus (b. l. 51-61).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Č., žinodamas apie įsiteisėjusį 2017 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones trejiems metams, 2018 m. sausio 27 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini),, vairavo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad žinojo, jog jis buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 metų laikui ir šį baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo aiški ir suprantama, tačiau 2018 m. sausio 27 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini),, jis vairavo automobilį.

2017-04-21 baudžiamasis įsakymas 2017-05-06 buvo įteiktas kaltinamojo šeimos nariui ir artimam giminaičiui mamai (duomenys iš baudžiamosios bylos Nr. 1-133-336/2017).

Probacijos tarnybos pateikti duomenys rodo, kad kaltinamasis probacijos skyriuje buvo supažindintas su bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę vykdymo sąlygomis, vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę, suprato, kad pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas bei suprato gręsiančias to pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo nuolat vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti (ir būdamas neblaivus), net po baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įteikimo - nors baudžiamasis įsakymas ir nebuvo įsiteisėjęs - 2017-05-17 kaltinamasis vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kas ypatingai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą neteisėtą elgesio būdą, kurį kaltinamasis toliau tęsė ir nuosprendžiui (baudžiamajam įsakymui) įsiteisėjus, nes 2018-01-27 vėl buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę - automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Taigi kaltinamasis neteisėtai pasielgė neatsitiktinai, jis linkęs nesilaikyti teisės normų, vėl parodė savo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Tai, kad kaltinamasis vairavo nusipirktą automobilį, kurį norėjo parduoti dalimis, nes turi išlaikyti šeimą, nėra pateisinama, nes kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, tačiau oficialiai nedirba ir darbo neieško, ką įrodo aplinkybė, jog darbo biržoje jis neregistruotas, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo turtinė padėti sunki dėl jo paties kaltės, pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis nedirba, nors privalo išlaikyti vaikus, nėra. Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė, jog savo elgesiu jis pažeidžia jam nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra baigta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą; į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, turi teistumą, ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos galioja, nes baudos nesumokėtos, nedirba, darbo biržoje neregistruotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad asmuo ir toliau pažeidinėja teisės normas, kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė (BK 49 str.), jos dydį nustatant mažesnį, nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d. ), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinat su 2017-04-21 Kėdainių r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 1431,08 Eur (40 MGL arba 1506,40 Eur - 2MGL arba 75,32 Eur) bauda (BK 64 str. 1 d. 2 d., 65 str. 2 d.), arešto bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę.

Kardomoji priemonė. Šioje byloje kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), ir nuteisti 15 (penkiolikos) parų arešto bausme;

remiantis BK 64¹ str., arešto bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) parų areštą.

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017-04-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) parų areštą ir 1431,08 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 08 ct) baudą (išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801). Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Č. sulaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius, panaikinti.

Teismas išaiškina V. Č., kad nuteisimas neatleidžia jo nuo pareigos toliau vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, už nevykdymą vėl galima baudžiamoji atsakomybė (BK 74 str. 2 d.).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė