Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ atstovui, atsakovei D. Z., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, ieškinį atsakovei D. Z., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (II tomas, 16 b.l.).

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant nepateikta, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad atsakovė D. Z. nuo 2010-06-15 iki 2012-09-28 buvo uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ direktorė (I tomas, 9-13). Atsakovė taip pat buvo nuo 2012-07-02 uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ direktorė ir nuo 2010-06-21 šios bendrovės vienintelė akcininkė (I tomas, 14-16). Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Valeksa“ (I tomas, b.l. 5-6). Ieškovė 2015-05-18 raštišku 2015-05-15 pranešimu dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „7 fazenda“ prašydama grąžinti ieškovei be pagrindo gautas pinigines lėšas (I tomas, b.l. 138-139). Uždaroji akcinė bendrovė „7 fazenda“ laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2019-12-31 pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju (I tomas, b.l. 120, 122). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11397-793/2015, priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ naudai 4398,38 Eur, kaip be pagrindo įgytą pinigų sumą, 1139,36 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2010-05-11 iki 2015-07-27, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 5537,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I tomas, 7-8). Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“ nevykdant teismo sprendimo, ieškovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-05-04 surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-5-7168, kuriuo nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „7 fazenda“ neturi registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, areštuota skolininkės sąskaita, kurioje lėšų nėra, uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ naudai vykdomųjų bylų nėra, korespondencijos įmonės buveinės adresu įteikti nepavyksta, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (I tomas, 17-18).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovė nurodė, kad ieškiniui dėl žalos atlyginimo yra suėjęs senaties terminas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovė teigia, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo gauto antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-05-04 surašyto išieškojimo negalimumo akto Nr. S-16-5-7168.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti.

Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-14 išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje konstatavo, kad ieškovei buvo priteista skola iš uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ ir ieškovė tik 2016-05-04 gavo iš antstolės išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „7 fazenda“ negalimumo aktą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė tik tada galėjo sužinoti ir sužinojo, kad jokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, skolininkė neturi, todėl tik 2016-05-04 atsirado pagrindas ieškovei pareikšti reikalavimus skolininkės UAB „7 fazenda“ vadovei ir vienintelei akcininkei (I tomas, 174-178 b.l.). Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartis yra įsiteisėjusi.

Byloje nustatyta, kad 2016-05-04 antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „7 fazenda“ neturi turto ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (I tomas, 17-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė pareikšti ieškinį senaties termino nepraleido. Pripažintina, kad ieškovės pareikšto ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016-05-04, t.y. tuomet, kai ieškovė 2016-05-04 gavo iš antstolės išieškojimo negalimo aktą, todėl taikyti ieškinio senatį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1, 3 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Civilinę atsakomybę, kuri atsirado įstatymo pagrindu, dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t.y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo nekiltų žala tretiesiems asmenims ir pačiai bendrovei. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, kad žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11397-793/2015 nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rovė“ 2010-05-10 be jokio teisinio pagrindo pervedė UAB „7 fazenda“ 4398,38 Eur sumą ir šios be teisinio pagrindo pervestos sumos neatgavo, todėl teismas priteisė ieškovei BUAB „Rovė“ 4398,38 Eur kaip be pagrindo įgytą sumą, 1139,36 Eur palūkanas nuo 2010-05-11 iki 2015-07-16, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 5537,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-27) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidas iš UAB „7 fazenda“ (I tomas, 7-8). Atsakovė D. Z. nuo 2010-06-15 iki 2012-09-28 buvo uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ vadovė (I tomas, 9-13), o nuo 2010-06-21 UAB „7 fazenda“ vienintelė akcininkė ir nuo 2012-07-02 UAB „7 fazenda“ vadovė (I tomas, 14-16). Remiantis ieškovės pateiktu balansu už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 nustatyta, kad UAB „Rovė“ turto vertė buvo gerokai mažesnė už įmonės įsipareigojimus. Iš byloje esančio UAB „Rovė“ balanso už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 matyti, kad 2010 metais UAB „Rovė“ turto turėjo už 195 210 Lt, kas sudaro 56 536,72 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo už 828 978 Lt, kas sudaro 240 088,62 Eur, sumą. 2011 metais UAAB „Rovė“ turto turėjo už 97 Lt (28,09 Eur), o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 40 084 Lt (11 609,13 Eur) (tomas 1, 25 b.l.). Balanso, pelno (nuostolių) ataskaitas pasirašė įmonės direktorė D. Z. (I tomas, 20-29, 140). Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1517-622/2012, konstatavo, kad UAB „Rovė“ veikia nuostolingai ir negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl iškėlė bankroto bylą (I tomas, b.l. 5-6).

Šių įrodymų visetas patvirtina, kad jau 2010 metais atsakovei, kaip kasdieninę įmonės veiklą organizuojančiai vadovei, atsirado fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į įmonės kreditorių interesus, kadangi įmonės būklė buvo sunki. Tačiau atsakovė esant kritinei įmonės finansinei būklei, be pagrindo pervedė 4398,38 Eur sumą UAB „7 fazenda“, kurios UAB „7 fazenda“ ieškovei negrąžino, nors atsakovė buvo minėtos įmonės akcininkė ir vadovė (I tomas, 7-8, 14-15). Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, ne tik kad nesiekė užtikrinti ieškovės kreditorių interesų, tačiau priešingai, be pagrindo pervesdama piniginių lėšų sumą, pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus, sumažindama ieškovės turtą. Be to, kaip jau minėta, atsakovė tuo pačiu būdama ne tik ieškovės vadovė, bet ir UAB „7 fazenda“ akcininkė ir vadovė, negrąžino ieškovei 4398,38 Eur be pagrindo įgytos sumos. Todėl daroma išvada, kad tokie atsakovės veiksmai niekaip nėra suderinami su sąžiningo verslo praktika bei tokie jos veiksmai sąlygoja priežastinį ryšį tarp ieškovės galėjimo tenkinti kreditorių interesus ir ieškovės atliktų veiksmų. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, būdama gerai informuota apie įmonės finansinę būklę, turėjo ir galėjo žinoti bei suprasti, kad piniginių lėšų pervedimas UAB „7 fazenda“ ir UAB „7 fazenda“ gautų lėšų negrąžinimas ieškovei, neigiamai paveikė ieškovės galimybę atsiskaityti su jos kreditoriais.

Teismas daro išvadą, kad būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovei atsirado 6554,20 Eur žala, kurią sudaro 4398,38 Eur nuostoliai ir 1139,36 Eur palūkanos bei teismo priteistos 6 procentų metinės palūkanos - 411,46 Eur, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015-07-28 iki ieškinio padavimo dienos – 2016-10-21 (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti juridinio asmens interesais ir nedaryti jam žalos (nuostolių), o nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisinės pareigos neatlikimu – atsakovės delsimu grąžinti esant nemokiai ieškovei pinigines lėšas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB „7 fazenda“ akcininke ir vadove, negrąžino ieškovei 4398,38 Eur kaip be pagrindo įgytą sumą. Pripažintina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimu priteistos ieškovei 4398,38 Eur kaip be pagrindo įgytos sumos, 1139,36 Eur palūkanų nuo 2010-05-11 iki 2015-07-16, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 5537,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-27) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „7 fazenda“ ir atsakovės neveikimo yra priežastinis ryšys (I tomas, 7-8). Atsakovė buvo bendrovės direktorė, todėl ji turėjo pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai su ieškovės turtu.

Byloje nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.246 - 6.249 straipsnis), yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.245 straipsnis). Dėl to ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės priteisiama 6554,20 Eur suma ieškovės naudai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai skolininkas yra fizinis asmuo, įstatymas nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 605 Eur advokato pagalbos išlaidų (I tomas, b.l. 99-101). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 605 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovės pateiktas ieškinys turi būti apmokamas 147 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinys yra tenkinamas, 147 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,59 Eur, todėl tenkinus ieškinį iš atsakovės priteisiamos teismo patirtos 4,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 6554,20 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt keturi eurai dvidešimt centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6554,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) advokato pagalbos išlaidas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, į.k. 140745686.

Priteisti iš atsakovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 147 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,59 Eur (keturi eurai penkiasdešimt devyni centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.