- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2-39-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Onos E, O. E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio miškotvarkos instituto, A. G., R. L., V. M., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės įmonės Registrų centro, S. R., A. V., G. K., Ė. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Onos E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio miškotvarkos instituto, A. G., R. L., V. M., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M.-M., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės įmonės Registrų centro, S. R., A. V., G. K., Ė. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos dėl dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus, žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl teismingumo.
Šalies argumentai
Ieškovė O. E. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama:
1) pripažinti negaliojančiais CK 1.78 str. 1, 5 d., CK 1.80 str. 1 ir 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto, niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-01-31 Rusijos piliečiui I. P., ab initio ir pažeidimu autorinių teisių O. E. B., atkėlus savininkei O. E. B. CK 4.37 str. 4.6000 ha žemės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti CK 1.78 str. 1,5 d, 1.80 str. 1, 2 d., Valstybinio miškotvarkos instituto, niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-01-31 Rusijos piliečiui I. P. į žemę unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ab initio, įpareigojant Valstybinę įmonę Registrų centro, panaikinti niekinius dokumentus žemės kadastre registre Nr. 61/26361, pripažinti negaliojančiu CK 1.78 str. 1, 5 d., CK 1.80 str. 1 ir 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto, niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro paskaičiavimo duomenis 2006-08-30 A. V. ab initio ir pažeidimu autoriniu teisių O. E. B., atkėlus savininkei O. E. B. 5.100 ha privatinės žemės iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti CK 1.78 str. 1, 5 d, 1.80 str. 1, 2 d., Valstybinio miškotvarkos instituto, niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-08-30 pil. A. V., į žemę unikalių Nr. (duomenys neskelbtini) ab initio, pripažinti niekinį notarinį registrą Nr. GDM1-1891 (2009-07-17), niekinį notarinį registrą Nr. GDM1-177 (2007-01-16) Kauno 14-ojo notarų biuro notarės D. M.-M., negaliojančiu CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 str. 1, 2 d. ab initio ir panaikinti Kauno 14-ojo notarų biuro notarinį registrą Nr. GDM1-1891 (2009-07-17) ir Nr. GDM1-177 (2007-01-16) CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 str. 1,2 d., ab initio, įpareigojant Valstybinę įmonę Registrų centro, panaikinti niekinius dokumentus žemės kadastre registre Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Kauno 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M. M., įregistruoti viešus, vartojimo dvišalius tarp O. E. B., ir Lietuvos valstybės, atstovautos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, sandorius Nr. 61-10198 (2002-04-05) ir Nr. 10199 (2002-04-05) O. E. B., ištaisant Kauno 14-ajam notarų biurui klaidas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Kauno 14-ojo notarų biuro notarę D. M.-M. išduoti O. E. B. testamentinei, M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei į O. E. B. valia CK 4.37 straipsniu atkeltą 4.600 ha žemę iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir išduoti O. E. B., testamentinei, M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei į O. E. B. valia CK 4.37 straipsniu atkeltą51000 ha žemę iš (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, /pareigoti Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M., įregistruoti O. E. B., šalimi viešo, dvišalio, teisinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-04-20) ir išduoti O. E. B., testamentinei M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 62,0300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisyti klaidas Kauno 14-ajam notarų biurui paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
2) priteisti O. E. B., atlyginti turtinę žalą sveikatai adekvačiai 1 000 000 Lt iš Valstybinio miškotvarkos instituto, subsidiariai iš A. G., su 5 proc. procesinėmis palūkanomis, priteisti O. E. B., atlyginti neturtinę žalą sveikatai adekvačiai 1 000 000 Lt iš Valstybinio miškotvarkos instituto, subsidiariai iš A. G., su 5 proc. procesinėmis palūkanomis, pripažįstant, kad O. E. B. patyrė iš Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų psichologinį spaudimą, psichologinį šantažą, preziumuojamą tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, ištisinį nervavimą, skausmą organizmo, liūdesį, nerimą, graužatį, patyčias, panieką, bendravimo galimybių ir gydymo galimybių sumažėjimą, dvasinius pergyvenimus ir kita;
3) priteisti O. E. B., visas bylinėjimosi išlaidas iš R. L., V. M., ir kitų atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės O. E. B. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškindamas ieškovei, kad ieškinys turėtų būti pareikštas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietą (CPK 31 str., 137 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas iš ieškinio turinio padarė išvadą, kad ieškovė pirmu ieškinio reikalavimu ginčija valstybės institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šie reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini administraciniame teisme. Ieškovės reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jis kartu su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat nagrinėtinas administraciniame teisme. Ieškinyje keliami reikalavimai pripažinti negaliojančiais žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų bylą, teismo vertinimu, negali sukelti ieškovei pasekmių, kadangi jos kyla iš nuosavybės teisių atkūrimo, o ne iš minėtų dokumentų, taigi tokie reikalavimai negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku.
Pasak teismo, nors ieškovė ieškinio sumą nurodo 2 250 000 Lt, tačiau nagrinėjamu atveju nereikalauja, kad būtų priteistas turtas, todėl ieškovės reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, išskyrus reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti neturtinę žalą, yra teismingas tik apylinkės teismams (CPK 27 str. 1 p.).
Nustatęs, kad ieškovė ieškinyje reiškia mišrius reikalavimus, kurių vieni yra teismingi administraciniams teismams, kiti – bendrosios kompetencijos, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimų tikslas – įgyti nuosavybę į nekilnojamuosius daiktus, sprendė, kad vyraujantis reikalavimas šiame ieškinyje yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, todėl toks ieškinys turėtų būti pareikštas bendrosios kompetencijos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė O. E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde iš esmės atkartoja ieškinio turinį bei cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo klausimais, kuri, apeliantės manymu, patvirtina, kad ji faktiškai pareiškė turtinį ieškinį virš 150 000 Lt vertės, teismingą pirmąja instancija apygardos teismui pagal atsakovų centrinių buveinių vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės O. E. B. ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tai yra ieškinio elementai, kurių būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Jeigu ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodomas neaiškiai, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.). Ieškovas turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sprendė, kad toks ieškinys yra teismingas ne apygardos, o apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija valstybės institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, reikalauja priteisti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi iš ieškovės pateikto ieškinio turinio neįmanoma aiškiai suprasti, koks yra šio ieškinio pagrindas ir dalykas. Tiek aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, tiek patys reikalavimai ieškinyje dėstomi padrikais, nerišliais, sunkiai suprantamais sakiniais, nurodomi deklaratyvūs teiginiai, kurie nesusiejami su konkrečiais ieškovės teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimais. Atskirojo skundo teiginys, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą, teismingą apygardos teismui, nėra detalizuojamas, todėl nepašalina abejonių dėl ieškinio teismingumo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsti tokio ieškinio teismingumo klausimo negalėjo, nes pirmiausia turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant patikslinti ieškinį ir aiškiai nurodyti savo reikalavimus bei jų pagrindą, taip pat išaiškinant pasekmes, kurios kyla laiku nepašalinus ieškinio trūkumų. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti ieškovės O. E. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.