Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

2.1. Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas nuolat gyventi (toliau – ir LNG) Nr. LT7469185, galiojantis iki 2024-05-17, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams bei nutarta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno Bendrijos teisynas (lot. acquis) (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo LNG Nr. LT7469185 panaikinimo dienos (įsigaliojus šiam sprendimui ir panaikinus šį leidimą).

2.2. Atsakovas 2020-01-16 iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdybos gavo informaciją, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00007-18 baudžiamojoje byloje pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, požymius yra baigtas 2019-12-23, kad, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, faktiškai nelaikant valstybinės kalbos mokėjimo (I kategorijos) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų (toliau – ir Egzaminai) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje buvo išduoti pažymėjimai apie šių egzaminų išlaikymą. Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi šia informacija. Vis dėlto, pareiškėjo įsitikinimu, LNG jis gavo laikantis Įstatymo nuostatų, jo atžvilgiu nėra priimta jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kad padarė nors vieną iš Sprendime nustatytų nusikalstamų veikų, todėl ikiteisminio tyrimo duomenys nėra patvirtinti teismo sprendimu. Buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje 2018 metais gavo apgaulės būdu, viešajai tvarkai ar visuomenei grėsmės nekelia.

2.3. Nustačius, kad LNG panaikintas nepagrįstai, naikintina ir sprendimo dalis, kuria uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau ši papildoma priemonė yra neprivaloma, ją skiriant reikia vertinti individualias aplinkybes. Pareiškėjas grėsmės visuomenės saugumui nekelia. Aplinkybė, kad nedirba (o tai objektyvi aplinkybė per karantiną), nesudaro pagrindo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimas pritaikytas remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijai), tačiau tai yra poįstatyminis aktas ir jis prieštarauja Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalis dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, naikintina ir sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Migracijos departamentas iš STT Vilniaus valdybos 2020-01-16 gavo informaciją, kad, remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00007-18 metu surinktais duomenimis, užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, faktiškai nelaikant Egzaminų, buvo išduoti Egzaminų išlaikymo pažymėjimai.

3.2. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNG užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė Egzaminus.

Nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas nesąžiningu būdu, faktiškai nelaikęs Egzaminų, taip pažeisdamas Įstatymo nuostatas, įgijo LNG. Nors pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tai nereiškia, jog Migracijos departamentas Sprendime negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu. STT Vilniaus valdybos Migracijos departamentui pateikta informacija, kad pareiškėjas nelaikė Egzaminų, todėl jų išlaikymo pažymėjimai išduoti neteisėtai, laikytina patikima, pakankama ir pagrįsta, o pareiškėjas šių kompetentingos institucijos nurodytų aplinkybių net neginčija. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga, ar pareiškėjas už šias nusikalstamas veikas bus nuteistas, ar ne. Skunde pareiškėjas ir neteigia, kad faktiškai Egzaminus laikė.

3.3. Taip pat nenustatyta, kad užsienietį su Lietuvos Respublika sietų glaudūs socialiniai, ekonominiai, šeiminiai ar kiti ryšiai (užsienietis Lietuvos Respublikoje nedirbo, jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete nutraukta), todėl ginčijamu sprendimu atsakovas, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino jam išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7469185 ir uždraudė 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2010-06-10 ir nėra jokių duomenų, kad keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nepaneigia anksčiau nurodytų Migracijos departamento nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas sąmoningai ir tyčia, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, teikė Migracijos departamentui dokumentus, kuriuose esanti informacija yra neteisinga, o tai neabejotinai leidžia pareiškėją apibūdinti kaip nesąžiningą, nepatikimą ir piktnaudžiaujantį migracijos procedūromis. Įvertinant tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, nedirba, galima pripažinti, kad pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę ir negali naudotis ilgalaikio gyventojo statusu.

3.4. Departamentas rėmėsi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies 1, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų 14 punktu ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).

Kriterijai nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir, priešingai, negu teigia pareiškėjas, jie ne prieštarauja Įstatymui, o įgyvendina konkrečias Įstatymo nuostatas, t. y. taikomi Migracijos departamentui priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 21 ar 3 dalyje nustatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje Kriterijai vertinami kaip pavyzdinė tvarka (žr. LVAT 2020-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis (panašiomis) aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi (LVAT 2021-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020).

Šiuo atveju pareiškėjas atitinka Kriterijų 14 punktą, pagal kurį užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, todėl ginčijamu sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas pagrįsta, teisėta ir proporcinga priemone, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas.

3.5. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes buvo nustatyta, kad jis apgaulės būdu siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, įgydamas nuolatinio gyventojo statusą Lietuvos Respublikoje, leidžia pagrįstai manyti, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, o vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

4.1. Pareiškėjas 2018-11-07 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas, be kita ko, pateikė pažymėjimus LVP Nr. 007342 ir LVP Nr. 012364, išduotus 2017-07-05 Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje apie išlaikytus Egzaminus.

4.2. Pareiškėjui Migracijos departamento 2019-02-20 sprendimu 2019-05-17 išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7469185, jis galioja iki 2024-05-17.

4.3. Migracijos departamentas iš STT Vilniaus valdybos 2020-01-16 gavo informacijos, kad, remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00007-18 metu surinktais duomenimis, užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, faktiškai nelaikant Egzaminų, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje buvo išduoti šių egzaminų išlaikymą patvirtinantys pažymėjimai. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas.

4.4. Migracijos departamentas, įvertinęs iš STT gautus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas nesąžiningu būdu, faktiškai nelaikęs Egzaminų, taip pažeisdamas Įstatymo nuostatas, įgijo nuolatinio gyventojo statusą, bei tai, kad nenustatyta, kad užsienietį su Lietuvos Respublika sietų glaudūs socialiniai, ekonominiai, šeiminiai ar kiti ryšiai (užsienietis Lietuvos Respublikoje nedirbo, jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete nutraukta), ginčijamu Sprendimu:

4.4.1. remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7469185;

4.4.2. remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies 1, 7, 8 dalimis, Taisyklių 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų 14 punktu, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo nuolat gyventi Nr. LT7469185 panaikinimo dienos ir įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo leidimo nuolat gyventi Nr. LT7469185 panaikinimo dienos.

8.1. Pareiškėjas nurodo, kad LNG gavo pagal įstatymo reikalavimus.

9.1. Pareiškėjas remiasi tuo, kad, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra privaloma priemonė panaikinus LNG, o Kriterijų 14 punkte nepagrįstai nustatyta, kad tokiu atveju turėtų būti taikomas draudimas atvykti. Taip pat pareiškėjas motyvuoja tuo, kad nekelia grėsmės visuomenės saugumui, priimant Sprendimą nedirbo dėl to, kad sunku susirasti darbą. Kadangi yra neteisėtas draudimas atvykti, neteisėtas ir perspėjimo įvedimas į C. SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitose Šengeno erdvės valstybėse.

9.2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam LNG buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui LNG panaikintas ne dėl formalių trūkumų ar pažeidimų, o dėl to, kad jis apgaulės būdu gavo LNG, t. y. sąmoningai elgėsi neteisėtai ir klaidino migracijos institucijas. Pareiškėjo pateikti argumentai apie grėsmės visuomenės saugumui nebuvimą nėra teisiškai reikšmingi, nes grėsmė visuomenės saugumui yra atskiras pagrindas neišduoti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pritaikytos priemonės proporcingumą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios liudytų jo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Taigi darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pritaikė draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams.

9.3. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.