- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-496-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00115-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3352-1137/2021 pagal pareiškėjos V. N. skundą, pareikštą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl prokuratūros nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros priimtą nutarimą; įpareigoti prokuratūrą išanalizuoti visus dokumentus, kurie suteikė teisę į žemę asmeniui, kuris niekada nevaldė žemės; įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.
2. Pareiškėja savo skundą grindė tuo, kad prokuratūra iš esmės keliamo klausimo netyrė, neatsakė kodėl teisinėje valstybėje gali galioti neteisėtas teisės aktas, todėl prokuratūros nutarimai naikintini. Teigė, kad prokurorai nenagrinėja kito asmens teisinio santykio su valstybe neteisėtumo. Paaiškino, kad buvo gauti archyviniai dokumentai, kurie neabejotinai įrodo, kad K. U. žemės niekada nevaldė, jos nedirbo ir nepaveldėjo, dirbo pasienio policijoje ir gyveno kitoje vietoje, žemė buvo nacionalizuota iš kito asmens. Dėl to manė, kad Panevėžio apskrities viršininko sprendimas yra neteisėtas, o kiekvienas neteisėtas valstybės institucijos priimtas aktas turi būti panaikintas – tai ir yra viešasis interesas.
3. Pasak pareiškėjos, prokuratūra klaidingai aiškino viešąjį interesą – per pareiškėjos asmenį, tačiau ji kelia klausimą apie neteisėto akto egzistavimą viešojoje erdvėje, kurio pagrindu buvo suteikta 10 ha žemės asmeniui, kuris niekada neturėjo žemės. Manė, kad dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62104-16638 panaikinimo teismo tvarka, kaip teisinėje valstybėje, turi, tiesiog privalo, kreiptis į teismą prokuroras, nes tai ir yra viešasis interesas. Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų nuostatas, buvo pažeistos Konstitucijos saugomos vertybės, buvo pažeistas ir viešasis interesas
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasak suinteresuoto asmens, šios bylos nagrinėjimo dalykas – Generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 teisėtumas ir pagrįstumas. Paaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos V. N. skundą, pareikštą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 panaikinimo, atmetė, likusią bylos dalį nutraukė, priteisė iš V. N. 5,70 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Visų pirma, teismas sprendė, kad jis nenagrinės pareiškėjos reikalavimo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, priimtą 2020 m. spalio 16 d. Nr. 6-VI-2, kadangi šis nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Nors pareiškėja skundu taip pat prašė įpareigoti prokuratūrą išanalizuoti visus dokumentus, kurie suteikė teisę į žemę asmeniui, kuris niekada nevaldė žemės, įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, teismas konstatavo, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, teismas prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, teismas bylą dėl minėtų pareiškėjos reikalavimų nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).
7. Teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku, be pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų, gali būti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
8. Atsižvelgęs į šalių argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Panevėžio apygardos prokuratūroje, tiek Generalinėje prokuratūroje) išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir neginčijo aplinkybių, kaip tokių, jog prokurorai, vis dėlto, atliko tam tikrus veiksmus – procedūras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėją, prašydamas pateikti administracinę bylą Nr. eI-336-320/2017, kadangi prokuroro surinktais duomenimis pareiškėja inicijavo administracinį ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų priimant apskrities viršininko sprendimus; b) tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei naujai pateiktus ir išreikalautus dokumentus; c) pateikė motyvuotas išvadas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su pareiškėjos prašymo objektu – Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21-62104-16638 atkurti K. U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės, prokurorams nurodant, kad šių aktų teisėtumas jau buvo patikrintas administracinių teismų, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra asmeninio (privataus) pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas, taip pat ir senaties terminai yra suėję.
10. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Įvertinęs visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes teismas sprendė, kad priimant pareiškėjos skundžiamą nutarimą nepažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja V. N. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir panaikinti prokuratūros nutarimą.
11.1. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas faktines aplinkybes teisingai išdėstė 2 punkto papunkčiuose, dėl to ginčo nėra, tačiau nei prokuroras, nei teismas nenagrinėja pirmo klausimo, todėl nutartis naikintina. Teigia, kad šioje byloje pirmas klausimas yra neteisėtas nekilnojamojo turto gavimas, o antras klausimas gali būti keliamas tik išsprendus pirmąjį. Paaiškina, kad antras klausimas yra pareiškėjos tėvui teisėtai priklausęs, neteisėtai nusavintas tarybų valdžios ir nepriklausomos Lietuvos negražintas žemės sklypas.
11.2. Pasak apeliantės, byloje klaidingai teigiama, kad yra naikinamieji terminai, nes apie neteisėtai atiduotą žemės sklypą asmeniui, kuris niekada neturėjo, nevaldė ir nedirbo, pareiškėja sužinojo tik 2019–2020 metais, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis terminas nepraleistas.
11.3. Pareiškėja teigia, kad valstybės institucija Apskrities viršininko administracija suteikė žemės sklypą tam asmeniui, kuris niekada neturėjo jokios žemės, todėl turi būti konstatuota, kad žemės sklypas suteiktas neteisėtai, o tai, pasak apeliantės, yra ne kas kita, o viešasis interesas.
11.4. Mano, kad Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.21-62104-16638 atkurti K. U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės yra neteisėti visa apimtimi, P. ir K. negalėjo susitarti dėl žemės pasidalinimo, nes K. niekada nepriklausė jokia dalis žemės. Pasirašydami žemės pasidalinimo sutartį, jie pasirašė iš esmės žemės perleidimo (padovanojimo, pardavimo) sutartį. Pasidalinimo sandoris iš esmės yra niekinis ir negaliojantis, nes žemės perleidimo sandoriai yra tik notarinės formos, teigia, kad taip pat kyla abejonių ir dėl parašo tikrumo. Mano, kad tiek viršininko sprendimai, tiek susitarimas prieštarauja esantiems dokumentams, todėl prokuroras privalo ginti viešąjį interesą, kad galimai neteisėtai atiduotas 10,56 ha sklypas būtu gražintas valstybei.
11.5. Nurodo, kad atlikus šiuos teisinius veiksmus, pareiškėja kreipsis dėl žemės grąžinimo teisėtam asmeniui. Taip pat nurodo, kad anksčiau neturėjo dokumentų, kurie pateikti prokurorui ir šiam teismui, šių dokumentų niekas neanalizuoja, todėl teismo prašo peržiūrėti naujus dokumentus, kurie iš esmės keičia bylos eigą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atmesti V. N. atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
12.1. Suinteresuotas asmuo teigia, kad atskirajame skunde nėra pateikiama jokių naujų argumentų, visi pareiškėjos argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje, prokurorų nutarimuose pagal kompetenciją atsakyta į pareiškėjos klausimus, teisiškai bei argumentuotai nustatytų reikšmingų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tirdami pareiškėjos pareiškimą ir skundą prokurorai atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl nurodytų aplinkybių, procesiniuose sprendimuose vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
12.2. Mano, kad apeliantė siekia, jog teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teigia kad iš esmės apeliantės bendro pobūdžio teiginiai dėl procesinių spendimų pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. liepos 23 d. gautas pareiškėjos atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis, 335 straipsnis). Kadangi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o pareiškėja, atsikirsdama į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais, pareiškėjos rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą į atsiliepimą) atsisakoma priimti.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja neskundžia teismo nutarties dalies, kuria dalis bylos nutraukta, todėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti žemesnio prokuroro nutarimą, įpareigoti prokuratūrą išanalizuoti visus dokumentus, įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme nevertintinas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos priimti teisės aktai iš esmės pažeidė teisę į nuosavybę, nes K. (K.) U. žemės nepaveldėjo, jos nedirbo, nemokėjo mokesčių, nebuvo jos savininkas, dirbo pasienio policininku, tačiau Panevėžio apskrities viršininkas jo dukrai L. V. neteisėtai grąžino 10,56 ha žemės. Taip pat teigė, kad įvertinus tai, jog papildomus dokumentus iš archyvo pavyko surinkti tik 2016-2017 m., 2020 m., prokurorui yra visos galimybės ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl neteisėto akto (sprendimo) panaikinimo.
17. Panevėžio apygardos prokuratūra 2020 m. spalio 16 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodžiusi, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra ne dėl viešojo intereso, o dėl privačių jos interesų. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 16 d. nutarimą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra asmeninio (privataus) pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas. Generalinė prokuratūra taip pat nurodė, kad išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viešasis interesas, buvo padaryta nagrinėjant ir ankstesnius V. N. pareiškimus, o naujų, iš archyvo gautų, dokumentų apie K. U. darbą pasienyje teikimas šios išvados negali pakeisti. Nutarime nurodoma, kad net jeigu ir būtų konstatuotas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras negalėtų kreiptis į teismą ginčydamas administracinį aktą, kadangi pasibaigę kreipimosi į teismą terminai bei nuo administracinio akto priėmimo praėjęs 21 metų terminas.
18. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl prokuratūros nutarimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad prokuratūra iš esmės keliamo klausimo netyrė, savo nutarimuose prokurorai tik aprašo teismų nutartis, kuriose nagrinėjami pareiškėjos ir valstybės arba pareiškėjos ir kito fizinio asmens teisiniai klausimai, tačiau nenagrinėja to kito asmens teisinio santykio su valstybe neteisėtumo. Teigė, kad buvo gauti archyviniai dokumentai, kurie neabejotinai įrodo, kad K. U. gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), žemės niekada nevaldė, jos nedirbo ir nepaveldėjo. Taip pat teigė, kad prokuratūra klaidingai aiškina viešąjį interesą – per pareiškėjos asmenį, tačiau ji kelia klausimą apie neteisėto akto egzistavimą viešojoje erdvėje, kurio pagrindu buvo suteikta 10 ha žemės asmeniui, kuris niekada neturėjo žemės.
19. CPK 49 straipsnyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui (PĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
20. Visos šios teisės normos ir kasacinio teismo išaiškinimai buvo teisingai nurodyti ir pritaikyti skundžiamoje nutartyje ir aptartas teisinis reguliavimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą nurodyta išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viešasis interesas ir jo pažeidimas.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutinkanti su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja, kas liečia prokuratūros priimto nutarimo procedūrinį aspektą, nepateikia nei vieno teisinio argumento, atskirajame skunde nėra nurodoma kokias procedūras pažeidė ar kokių procedūrų prokuratūra neatliko.
22. Visos pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su pareiškėjos įrodinėjamo gintino viešojo intereso egzistavimu arba viešojo intereso pažeidimo aplinkybėmis. Pareiškėja teigia, kad nei prokuratūra, nei teismas nenagrinėjo neteisėto nekilnojamojo turto gavimo, kas, pasak pareiškėjos, yra viešasis interesas. Tačiau, kaip jau minėta, teismas tokios kategorijos bylose, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra skundžiamame nutarime nurodė, jog ginčo teisiniame santykyje nėra viešojo intereso, kadangi pareiškėjos prašomu panaikinti administraciniu aktu yra suinteresuota tik pati pareiškėja – šis aktas yra kliūtis pareiškėjai siekti nuosavybės teisių atkūrimo į visą K. U. nuosavybės teise valdytą žemę ir šio sprendimo panaikinimu nėra suinteresuota didelė visuomenės dalis. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra asmeninio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime taip pat pažymėta, kad naujų, iš archyvo gautų, dokumentų teikimas šios išvados negali pakeisti.
23. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).
24. Įvertinus aukščiau nurodytus skundžiamo nutarimo motyvus, matyti, kad šiuo konkrečiu atveju prokuratūra tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, prokuratūra vertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat vertino ir pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus. Iš teisme esančios Panevėžio apygardos prokuratūros prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. 10.5.-23/2020 matyti, kad prokuratūra rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau priėjo išvados, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja gintinas viešasis interesas. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Kaip jau minėta, pareiškėjos tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nėra nurodoma, kokių procedūrų nesilaikė prokuratūra, ar kokios konkrečios Prokuratūros įstatyme ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytose Rekomendacijose nustatytos taisyklės buvo pažeistos.
25. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su senaties terminų taikymu, su Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62104-16638 atkurti K. U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės neteisėtumu, naujų įrodymų reikšmingumu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą teisėtumo.
26. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, nepažeidžiant prokuroro diskrecijos ribų ir nenustatinėjant ar konkrečioje situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.