Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-2064/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2-2064/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
Trečiasis asmuo
UAB „Litplastic“, Euler Hermes Kreditversicherung
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir AS „Ramirent“
Atsakovas
UAB „Dahelma“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2064/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Litplastic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Dahelma“, pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir AS „Ramirent“ ieškinius atsakovui UAB „Dahelma“, tretieji asmenys: Euler Hermes Kreditversicherung – AG Lietuvos filialas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Litplastic“, UAB „Mažeikių strėlė“, UAB „Kompresorių centras“, dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-5208-565/2010),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV skyrius) ir AS „Ramirent“ kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovo UAB „Dahelma“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovams, neatsiskaitė ir po to, kai buvo įspėtas apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, ir nurodė, jog įmonės įsiskolinimai yra sumažėję: atsakovas atsiskaitė su dalimi kreditorių – VSDFV Vilniaus skyriumi, Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus apskrities VMI), AS „Ramirent“, Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, be to, 900 000 Lt padidino įstatinį kapitalą (įnašai už akcijas buvo įskaityti skoloms padengti).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovo UAB „Dahelma“ bankroto bylą. Nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonė yra nemoki, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal UAB „Dahelma” 2009 m. balansą, 2009-12-31 įmonės turto vertė buvo 3 896 371 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 230 953 Lt (t. 3, b. l. 92), visi šie įsipareigojimai yra pradelsti (2 b. t., 118-119 l.). Tačiau atsakovas 2010 metais padengė 19 606,97 Lt skolą Vilniaus apskrities VMI, kuriai yra susidariusi 32 832,49 Lt PVM mokesčio permoka (t. 1, b. l. 220-221, t. 2, b. l. 196, t. 3, b. l. 55), be to, sumokėjo 30 171,90 Lt skolą VSDFV Vilniaus skyriui (t. 1, b. l. 10, t. 3, b. l. 57), taip pat 2 861,52 Lt skolą kreditoriui AS Ramirent (t. 1, 61-62, t. 3, b. l. 197). UAB „Dahelma“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010-07-14 sprendimu papildomais įnašais buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas nuo 2 100 000 Lt iki 3 000 000 Lt bei pakeista įstatų redakcija (t. 3, b. l. 7-21, 86-91). Naujai išleistas akcijas įsigijo įmonės akcininkai - Danijos įmonė „SES Invest Aps“, UAB „Pacta Conventa“, D. Č., L. I. M. Ž., o atsakovas įskaitė jų tarpusavio įsiskolinimus (t. 3, b. l. 32-43, 77-85), todėl po šio įskaitymo 900 000 Lt sumažėjo įmonės skolos šiems asmenims.

Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2009 m. balanse nurodyti atsakovo 2 230 953 Lt įsipareigojimai yra sumažintini 952 640,39 Lt ir sudaro 1 278 312,61 Lt, o įvertinus atsakovo 32 832,49 Lt PVM permoką, 2009 m. balanse nurodytas turtas padidintas iki 3 929 203,49 Lt. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės – atsakovas UAB „Dahelma“ nėra nemokus, ir nėra pagrindo kelti atsakovo bankroto bylą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Litplastic“ (t. 3, b. l. 140-142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir iškelti atsakovui UAB „Dahelma“ bankroto bylą. Nurodo, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudarė 2 230 953 Lt, o atsakovas faktiškai apmokėjo tik 52 640,39 Lt skolos. Teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo skolos sumažinimą 900 000 Lt dėl įstatinio kapitalo padidinimo, išleidžiant naujas akcijas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 4 dalį, kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės. Akcijas įsigijo ir atsakovo akcininkais tapo jo kreditoriai Danijos įmonė „SES Invest Aps“, UAB „Pacta Conventa“, D. Č., L. I. M. Ž., kurie nemokėjo pinigų už įsigytas akcijas, o įskaitė savo kreditorinius reikalavimus atsakovui. Toks akcijų įsigijimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nesukuria jokių teisinių padarinių. Taigi UAB „Dahelma“ įsipareigojimai kreditoriams nėra sumažėję pirmosios instancijos teismo nurodyta 900 000 Lt suma, ir pradelstų mokėjimų suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovui turi būti iškelta bankroto byla. Be to, apelianto teigimu, UAB „Dahelma“ turto vertė sudaro ne 3 896 371 Lt, o tik 743 969,10 Lt, nes atsakovas neturi balanse nurodyto nekilnojamojo turto, kadangi UAB „Dahelma“ iš apelianto įsigytas nekilnojamasis turtas negali būti laikomas atsakovo nuosavybe ir įtraukiamas į balansą, nes atsakovas už jį nesumokėjo visos kainos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius (t. 3, b. l. 145-146) prašo priimti teismo nuožiūra sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „Litplastic“ atskirojo skundo. Nurodo, kad atsakovas sumokėjo skolą ieškovui, ir ieškovas apie tai informavo pirmosios instancijos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Siekiant nustatyti, ar įmonė yra (ne)moki, teismas turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).

Skundžiama apygardos teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, kad atsakovas UAB „Dahelma“ nėra nemokus, todėl nėra pagrindo kelti jo bankroto bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo (ne)mokumą, rėmėsi ne tik byloje pateiktu atsakovo UAB „Dahelma“ 2009 m. balansu, bet ir kitais įrodymais, bei nustatė, kad 2010 metais atsakovas sumažino 2009 m. balanse nurodytus įsiskolinimus kreditoriams 952 640,39 Lt: sumokėjo 30 171,90 Lt skolą ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui (t. 1, b. l. 10, t. 3, b. l. 57), skolą ieškovui (kreditoriui) AS Ramirent (2 861,52 Lt; t. 1, 61-62, t. 3, b. l. 197), 19 606,97 Lt skolą Vilniaus apskrities VMI (t. 1, b. l. 220-221, t. 3, b. l. 55), be to, įskaitė tarpusavio įsiskolinimus kreditoriams Danijos įmonei „SES Invest Aps“, UAB „Pacta Conventa“, D. Č., L. I. M. Ž., kurie įsigijo bendrovės naujai išleistų 900 000 Lt vertės akcijų (t. 3, b. l. 32-43, 77-85). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo įsipareigojimai yra sumažintini 952 640,39 Lt ir sudaro 1 278 312,61 Lt.

Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį apelianto argumentas, kad 900 000 Lt vertės akcijų įsigijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal atsakovo su kreditoriais (naujais akcininkais) pasirašytas Įskaitymo sutartis, šalys tarpusavyje įskaitė piniginio pobūdžio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 str.), o atsakovas įregistravo juridinių asmenų registre naują įstatų redakciją dėl įstatinio kapitalo padidinimo iki 3 000 000 Lt, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks įskaitymas neatitinka piniginio įnašo sąvokos (ABĮ 45 str.), ar kad naujai išleistos bendrovės akcijos įsigytomis netinkamai ir įstatinis kapitalas nebuvo padidintas (ABĮ 45 str., 49 str.). Be to, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo mokumo, o ne dėl jo naujai išleistų akcijų įsigijimo ir įstatinio kapitalo didinimo teisėtumo (CPK 301 str., 312 str., 320 str. 1 d., 338 str.).

Neturi pagrindo ir apelianto motyvas dėl atsakovo 2009 m. balanse nurodyto UAB „Dahelma“ turto vertės, nes, apelianto teigimu, atsakovas negali būti laikomas balanse nurodyto nekilnojamojo turto savininku, nesumokėjęs apygardos teismo sprendimu priteistos 492 440,76 Lt skolos už nekilnojamąjį turtą, įsigytą iš apelianto. Bylos duomenimis, atsakovas su apeliantu UAB „Litplastic“ sudarė 2008-04-18 Žemės sklypo bei statinių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas už 1 340 000 Lt pardavė atsakovui sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir perdavė jį atsakovui (t. 2, b. l. 28-41). Atsakovas sumokėjo didesnę dalį kainos (978 016 Lt), o Vilniaus apygardos teismas 2010-03-23 sprendimu priteisė iš atsakovo kreditoriui UAB „Litplastic“ likusią kainos dalį - 361 984 Lt, 113 431,76 Lt delspinigių ir 6 procentus palūkanų (t. 2, b. l. 130-132). Taigi apeliantas, pareikšdamas ieškinį (kuris patenkintas minėtu teismo sprendimu), pasirinko savo teisių gynimo būdą ir pareikalavo iš atsakovo sumokėti likusią kainos dalį ir delspinigius, o ne grąžinti parduotą nekilnojamąjį turtą natūra (CK 1.138 str. 4, 5 p.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad negali būti įrašytas į atsakovo balansą sutartimi jo įgytas nekilnojamasis turtas, balanse tarp įsiskolinimų kreditoriams nurodant likusią mokėtiną apeliantui kainos dalį. Pagal UAB „Dahelma“ 2009 m. balanse pateiktus duomenis apie skolas kreditoriams (t. 2, b. l. 118-119), jo nurodyta skola apeliantui yra 408 931,94 Lt. Taigi, net ir esant apelianto 492 440,76 Lt reikalavimui (83 508,82 Lt padidinus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams, t. y. iš viso 1 361 821,40 Lt), atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (3 929 203,49 Lt), t. y. teismas teisingai nustatė, jog atsakovas UAB „Dahelma“ nėra nemokus, ir nėra pagrindo iškelti jo bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius