Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ ieškinį atsakovams I. M. ir L. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo H. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, nustatančių kaip vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų naujai paaiškėjusias aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

pareiškėjai neginčijo baldų pristatymo fakto, o ginčijo iš kurio asmens ginčo baldai buvo įsigyti. Būtent atsakovų naujai pateikta 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VP0001360 patvirtina atsakovų įrodinėtą faktą, kad jie baldus įsigijo iš trečiojo asmens H. K., kuris juos pagal naujai pateiktą sąskaitą įsigijo iš ieškovo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. baldų tiekėjo SIA „Proks“ elektroninis laiškas, kuriame tiekėjas patvirtino, kad ieškovas buvo įsigijęs tik 1 baldų komplektą. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir atsakovų pateiktos 2008-2010 m. PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo H. K. dažnai įsigydavo iš ieškovo prekių;prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo nagrinėjami santykiai, iš kurių kilo skola atsakovams; prekių pirkimo-pardavimo faktas; kas prekes pardavė ir įsigijo. Atsakovai ir įrodinėjo, kad jie šias prekes įsigijo iš trečiojo asmens, o ne iš ieškovo;atsakovai dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nurodę, kad atsakovas I. M. neturėjo sąskaitos Danijos banke Nordea, tačiau dar nebuvo gavę šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo. Šis naujas įrodymas patvirtina, kad atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškovu per tiekėją SIA „Proks“;teismas nenagrinėjo ir nevertino 2007 m. vasario 6 d. kasos pajamų orderio serija VP Nr.0000714, kuris paneigia faktą, kad atsakovas I. M. atsiskaitė su ieškovu. Šis kasos orderis nepatvirtina jame nurodyto mokėjimo, nes jis nepasirašytas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d.). Be to, atsakovas I. M. negalėjo nei šio orderio pasirašyti, nei pagal jį sumokėti pinigų, nes tuo metu buvo komandiruotėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad byloje dalyvaujantis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi (jos rezoliucija ir/ar motyvais) turi teisę dėl tokios nutarties ar jos dalies paduoti atskirąjį skundą, kurio argumentai ir sudarys apeliacine instancija nagrinėjamos bylos ginčo dalyką (ribas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nors ieškovas ir kelia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo klausimą tuo pagrindu, kad atsakovai buvo praleidę įstatymo leidėjo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, šiuos argumentus ieškovas nurodo atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą, o ne atskirajame skunde. Dėl šios priežasties ieškovo B UAB „Vakarų pusė“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kuriais jis įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų neteisėtumą kitu pagrindu nei nurodo atsakovai savo atskirajame skunde, nenagrinėjami kaip nepatenkantys į šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 306 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Iš atsakovų prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad atsakovai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 3-4). Nors šis atsakovų reikalavimas nėra aiškiai įvardintas prašymo pabaigoje, kur paprastai formuluojamas prašymo reikalavimas, tačiau šis konkretus reikalavimas išplaukia iš kitų prašymo argumentų, kuriais atsakovai prašo panaikinti šioje byloje priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei įrodinėja ieškinio nepagrįstumą. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovai tinkamai gramatiškai nesuformulavo prašymo atnaujinti procesą reikalavimo, nelaikytina esmine kliūtimi tolesnei proceso eigai, priešingai nei teigia ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 115 str. 4 d., 302 str., 338 str.).

Iš atsakovų prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo motyvų matyti, kad atsakovai kaip proceso atnaujinimo pagrindą įvardina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atvejį, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: „1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš aukščiau nutartyje įvardintų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovai kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes įvardino atsakovų gautą ieškovo 2007 m. kovo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą trečiajam asmeniui H. K. dėl apmokėjimo už baldus; eilę kitų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios ieškovo buvo išrašytos trečiajam asmeniui H. K. už prekių įsigijimą (b.l. 5-8) bei eilę 2007-2008 m. ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovams už blokelių ir kitų prekių įsigijimą bei darbų apmokėjimą (b.l. 9-14). Kaip teisingai skundžiamoje teismo nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovų pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neturi jokios esminės reikšmės jau išnagrinėtai bylai ir joje priimto galutinio teismo sprendimo teisėtumui, nes šios sąskaitos niekaip nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovams 2006 m. ne trečiasis asmuo H. K., o baldų tiekėjas SIA „Proks“ pristatė baldus, kurie buvo iš šio baldų tiekėjo nupirkti atsakovų namų ūkio poreikiams tenkinti pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. tarp baldų tiekėjo ir ieškovo (o ne trečiojo asmens H. K.) sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP09/01. Vadinasi, kaip teisingai nustatė šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsakovai, įsigiję minėtus baldus iš SIA „Proks“, įgijo ir pareigą už šiuos baldus sumokėti ieškovui tą dalį kainos, kurią už atsakovus baldų tiekėjui buvo sumokėjęs ieškovas. Tuo tarpu atsakovų prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės apie tai, kad trečiasis asmuo dažnai pirkdavo iš ieškovo prekes, įskaitant ir 2007 m. įvykdytą baldų pirkimą, bei tai, kad atsakovai buvo įsigiję iš ieškovo prekių bei apmokėję už darbus, niekaip nepaneigia byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytos aplinkybės, kad atsakovai tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu už 2005 m. įsigytus ir 2006 m. jiems pristatytus baldus. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovų naujai pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka ketvirtojo naujoms aplinkybėms būtinojo požymio, dėl ko šios PVM sąskaitos-faktūros nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Dėl šios priežasties atsakovų atskirojo skundo argumentai apie tai, kad šios PVM sąskaitos-faktūros įrodo aplinkybę, jog atsakovai baldus pirko iš trečiojo asmens, o ne iš ieškovo, kas turi esminę reikšmę bylai ir joje priimtam galutiniam teismo sprendimui, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Be to, atsakovų atskirojo skundo argumentai, kuriais jie kvestionuoja ieškovo 2007 m. vasario 6 d. išduoto kasos pajamų orderio Serija VP Nr. 0000714 kaip įrodymo teisėtumą bei įrodinėja, kad iš tikrųjų atsakovas I. M. neperdavė ieškovo atstovei Ž. K. 43 465,41 Lt už prekes kaip nurodyta šiame orderyje, taip pat nei patvirtina, nei paneigia išnagrinėtoje byloje galutiniu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių. Todėl šiuo kasos pajamų orderiu įrodinėjamos aplinkybės taip pat kaip ir atsakovų pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis įrodinėjamos aplinkybės neatitinka ketvirtojo naujoms aplinkybėms būtinojo požymio, kad šias aplinkybes būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis bei sudarančiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą.

Atmetami kaip nesudarantys CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo ir tie atsakovų atskirojo skundo argumentai, kuriais jie kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes įrodinėja baldų tiekėjo SIA „Proks“ 2013 m. rugpjūčio 18 d. elektroninį laišką apie tai, kad konkrečios rūšies baldus Sie Matic tiekėjas pardavė tik vieną kartą pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP09/01 (b.l. 40-41), bei Danijos Karalystės banko Nordea atstovo 2013 m. birželio 12 d. elektroninį laišką, kad atsakovas I. M. neturėjo šiame banke sąskaitų (b.l. 16). Šiuose įrodymuose minimos aplinkybės atsakovams buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir atsakovams nebuvo sudaryta jokių nuo jų valios nepriklausančių kliūčių kreiptis į baldų tiekėją bei banką dar bylos nagrinėjimo metu ir pateikti minėtų asmenų atsakymus teismui dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Be to, atsakovams bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo žinoma ir apie atsakovo I. M. 2007 m. vasario 2 d. komandiruotę į Rygą (b.l. 18). Todėl atsakovas I. M. savo paties išduotą įsakymą dėl vykimo į minėtą komandiruotę taip pat galėjo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovų pateiktuose baldų tiekėjo ir banko elektroniniuose laiškuose nurodytos aplinkybės bei aplinkybė apie paties atsakovo I. M. priimtą įsakymą dėl jo paties komandiruotės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių antrojo ir trečiojo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovus atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, o patys atsakovai yra patyrę verslininkai, dažnai dalyvaujantys komerciniuose teisiniuose santykiuose, darytina išvada, kad atsakovai jau bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę surinkti ir pateikti teismui visus įrodymus, kuriuos jie pateikė tik kartu su prašymu atnaujinti procesą. Be to, atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu žinojo apie aplinkybes, kurias patvirtina atsakovų naujai pateikti įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų atskirojo skundo turinį bei jų procesinį elgesį pagal bonus pater familias elgesio standartą, nusprendžia atkreipti atsakovų dėmesį, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, turi naudotis sąžiningai bei nepiktnaudžiauti, nesiekti vilkinti proceso bei atidėti galutinio teismo sprendimo vykdymo (CPK 7 str. 2 d., 95 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovų I. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovų atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus atsakovų atskirojo skundo, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovų prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas (CPK 339 str.), kas reiškia, kad civilinė byla pagal atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo jau yra baigta nagrinėti. Tuo tarpu atsakovai tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde buvo pateikę reikalavimą stabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo vykdymą iki bus baigta nagrinėti ši civilinė byla dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgus į tai, kad atmetus atsakovų atskirąjį skundą ši civilinė byla buvo baigta nagrinėti, atsakovų prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atmetamas kaip negalintis sukurti jokių naujų teisinių pasekmių (CPK 372 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.