Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-220/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
1-59-220/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48783-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
K. M., R. S., A. Š.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-59-220/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48783-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 1.2.27.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant Simonai Beišienei,dalyvaujant prokurorei Lolitai Marcinkutei,kaltinamųjų D. V. ir D. V. atstovui advokatui R. J.,nukentėjusiesiems K. M., R. S. ir A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, s pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 286 straipsnį.

D. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą prieš sugyventinę K. M., t.y. vieną kartą kumščiu tyčia sudavė jai smūgį į veidą, dėl ko K. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinės lūpos audinių patinimas, kas nukentėjusiajai K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis D. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 21 val. 17 min. , (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A. Š. ir A. P. bei Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajai patrulei R. S. atvykus į D. V. butą pagal pranešimą dėl smurto panaudojimo prieš sugyventinę K. M., siekdamas pareigūnams sutrukdyti išvesti iš buto K. M. su dviem mažamečiais vaikais, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, t.y. R. S., sutrukdžius jam sugriebti pro šalį ėjusią K. M., sugipsuota koja tyčia spyrė R. S. į kairės kojos kelį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o A. Š. bandant jį sulaikyti ir panaudoti specialiąją priemonę - antrankius, nesidavė sulaikomas, gulėdamas ant lovos aktyviai priešinosi, tyčia sugipsuota koja spyrė A. Š. į dešinės kojos blauzdą, po to į dešinę ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas dešinės plaštakos III-IV-V-to pirštų sumušimą, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, aplink jį esančią poodinę kraujosruvą, vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 21 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), D. V., būdamas brolio D. V. namuose, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A. Š. ir A. P. bei viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajai patrulei R. S. atvykus į butą pagal pranešimą dėl smurto panaudojimo prieš brolio sugyventinę K. M., siekdamas pareigūnams sutrukdyti išvesti iš buto K. M. su dviem mažamečiais vaikais, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, t.y. R. S. sutrukdžius jam sugriebti pro šalį ėjusią K. M., jis ranka tyčia sugriebė R. S. už veido ir perbrėžė dešinį skruostą bei sugriebęs jai už plaukų lenkė jos galvą žemyn, taip nukentėjusiajai R. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis savo namuose susipyko su sugyventine K. M. ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą. Toliau, kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai jis, nenorėdamas, kad sugyventinę su vaikais išsivestų policininkai, sugipsuota koja spyrė policininkei, o kitam policininkui A. Š. bandant jį sutramdyti, jis taip pat spyrė ta pačia sugipsuota koja policininkui į koją, Po to, grumtynių metu, jis taip pat policininkui A. Š. spyrė ir į dešinę ranką. Tuo metu jis buvo neblaivus, jeigu būtų blaivus, tai taip nebūtų pasielgęs. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes mano, kad moralinės žalos nebuvo, nedarbingumo pažymėjimo nukentėjusysis neturėjo, trauma dirbti jam netrukdė.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis visko dabar gerai neprisimena, tačiau sutinka su kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis ir paaiškino, kad pas savo brolį gėrė degtinę. Jo brolis susipyko su sugyventine. Atvažiavus policijai jis nenorėjo, kad brolio sugyventinė būtų išvesta su vaikais, todėl jis pasipriešino policijos pareigūnams, nenorėjo, kad jį surakintų antrankiais, dėl to prieš jį buvo panaudotas tazeris. Neneigia, kad jis ranka perbrėžė policininkės veidą ir sugriebęs ją už plaukų lenkė prie žemės. Savo kaltę visiškai pripažįsta.

Kaip matyti, abu kaltinamieji su pareikštais kaltinimais kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau kaltinamasis D. V. nesutinka su nukentėjusiojo A. Š. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neturtinė žala nebuvo padaryta, policijos pareigūnas neturėjo nedarbingumo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. V. ir D. V. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta jų pačių prisipažinimu, bei šiais byloje esančiais įrodymais: fotolentelėmis (I t. b. l. 11-13) iš kurių matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini); specialisto išvada ( I t.b.l. 31) iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai K. M. padaryti sužalojimai veido srityje atitinka kaltinamojo D. V. parodymus, kad jis kumščiu sudavė jai į veido sritį ir dėl šių sužalojimų jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; alkotesterio parodymu (I t. b. l. 87) iš kurio matyti, kad D. V. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; akistatos protokolais ( I t. b.l. 109-111, 116-117, 153154, 159-160) iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jų duotus parodymus dėl kaltinamųjų pasipriešinimo jiems ir nurodė aplinkybes kaip jiems buvo pasipriešinta, bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad kaltinamasis D. V. buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą prieš sugyventinę K. M., t.y. vieną kartą kumščiu tyčia sudavė jai smūgį į veidą, dėl ko K. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios nusikalstamos veikos nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis pavartojo smurtą sugyventinės su kuria gyvena kartu atžvilgiu. Taip pat laikytina, kad kaltinamasis D. V. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 21 val. 17 min. , J. T.-Vaižganto g. 126-513, Tauragės m., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, t.y. R. S. ir A. Š. sukeldamas jiems fizinį skausmą bei nukentėjusiajam A. Š. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį, nes buvo pavartotas fizinis smurtas policijos pareigūnų atžvilgiu, jiems atliekantiems viešojo administravimo funkcijas.

Vertinant kaltinamųjų prisipažinimą ir jų paaiškinimus, laikytina, kad jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nesusikalstamų veikų padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Abu kaltinamieji anksčiau yra teisti, tačiau teistumai yra išnykę, abu yra dirbantys, teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, jie padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus. Individualizuojant bausmių skyrimą teismas laiko, kad kaltinamajam D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti skirtina laisvės apribojimo bausmė, papildomai paskyrus įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 48 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o pagal BK 286 straipsnį – bauda, o kaltinamajam D. V. pagal BK 286 straipsnį – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Kaip matyti, nukentėjusysis A. Š. teismo posėdžio metu sumažino savo ieškininius reikalavimus ir vietoj 2000 Eur prašo priteisti iš kaltinamojo D. V. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodo, kad įvykio metu jam buvo sužaloti dešinės plaštakos pirštai ,dėl to jis negalėjo tinkami atlikti savo pareigų ( spausdinti dešine ranka), o taip pat rankos pirštų sužalojimas jam trukdė atlikti ir namų buitinius darbus. Jam padaryta moralinė žala, nes turėjo kęsti skausmą, susidarė nepatogumų, reikėjo kreiptis pas gydytojus, tačiau nedarbingumo lapelio jis neturėjo. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl padaryto jam sužalojimo (I t. b.l. 48).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, laikytina, kad jis pagal savo pareigybines funkcijas dažnai susiduria su panašiomis aplinkybėmis. Jis nusikalstamos veikos metu atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas, kurias vykdant yra keliami specialūs reikalavimai ir kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai, jie yra tokiems atvejams specialiai apmokyti, specialiai ruošiami ir fiziškai ir psichologiškai, todėl jų veikla jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos ir pan. Iš bylos medžiagos ir iš nukentėjusiojo paaiškinimų galima spręsti, kad nukentėjusysis jokių išmokų dėl jam padarytų sužalojimų iš Policijos komisariato negavo. Tačiau tai neužkerta galimybės policijos darbuotojams baudžiamojoje byloje kelti klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu tokia žala realiai nukentėjusiesiems buvo padaryta ( žr. 2015-09-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-363-195/2015). Teismas iš dalies sutinka, su nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jis patyrė skausmą dėl padarytų sužalojimų. Laikytina, kad daugiau jis skausmo bei nepatogumų patyrė dėl dešinės rankos pirštų sumušimų, nes iš specialisto išvados matyti, kad jis po įvykio kreipėsi į VŠĮ Tauragės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur buvo paskirtas gydymas, buvo nustatyta, kad jo dešinės rankos III-IV-V pirštų judesiai buvo riboti, skausmingi, o tai sukėlė jam fizinį skausmą, jo nurodytus nepatogumus darbe ir namuose, skausmas laikėsi apie savaitę. Visa tai rodo, kad dėl šių nustatytų aplinkybių nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala, kuri turi būti priteistina iš kaltinamojo D. V.. Tačiau įvertinant visas aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 200 Eur, todėl likusi ieškinio dalis atmestina ( BPK 115 straipsnis).

Kadangi kaltinamajam D. V. yra kartu su laisvės apribojimo bausme skiriama ir bauda, todėl ji nėra keičiama ir vykdom kartu su kita bausme atskirai ( BK 65 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Baudžiamojo proceso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 286 straipsnį ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausme ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti jį per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

pagal BK 286 straipsnį 45 MGL ( 1694,70 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 45 MGL ( 1694,70 Eur ) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹straipsnį, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti - 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 30 MGL ( 1129, 80 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-15 iki 2016-10-17 (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienom ir dviem MGL dydžio baudai, ir galutinį baudos dydį nustatyti 26 MGL ( 979, 16 Eur ).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį ir nubausti 30 MGL ( 1129,80 Eur ) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti 20 MGL ( 753,20Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-15 iki 2016-10-17 (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem MGL dydžio baudai, ir galutinį baudos dydį nustatyti 16 MGL ( 602,56 Eur).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad kaltinamiesiems paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjus baudą įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui, nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo A. Š. naudai 200 Eur ( du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas