Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "" klientų aptarnavimo specialistu, deklaruojama ir faktinė gyv. vieta: Kretinga, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - BK) 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y.

2024-02-18 d. apie 06:09 val. Kretingoje, Žemaitės al. ties Vilniaus g. pastatu Nr. 29B, E. G. vairavo automobilį "BMW 318 D" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus - alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391, 2024-02-18, 06:39 val. jam nustatytas 1,99 ‰ 2024-02-18, 07:01 - 1.93 ‰ (promilių) neblaivumas.

2. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai. Sutiko bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintų įrodymų tyrimą. Paaiškino, kad nuo 2024-02-17 18 val. namie Kretingoje, gėrė alkoholį su D. L.. Gėrė per naktį. Paryčiais, apie 5 val. pasibaigė cigaretės. Paskambinęs K. B. paprašė pavežti iki degalinės. Važiavo patėvio A. L. vardu registruotu automobiliu „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo K. B.. D. L. liko jo namuose. Degalinėje jam kilo mintis a/m vairuoti pačiam. Sėdo prie a/m vairo. Išvažiavus iš degalinės, į Vilniaus gatvę (Žemaitės al. ), automobilis pradėjo slysti ir kairiu galiniu ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Abu su K. B. bandė automobilį nustumti į degalinę, bet kai nepavyko, pasikvietė į pagalbą D. L.. Šiam atėjus, visi nustūmė automobilį į degalinės aikštelę. Nustūmus į aikštelę, atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūnams prisipažino, kad vairavo neblaivus. Gailisi. Nežino, kodėl taip pasielgė, jam dabar gėda. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato. Laiduotoju prašo paskirti mamą. Mama ir anksčiau ir dabar turi ir turės autoritetą bei darys teigiamą įtaką. Kalbėjo apie įvykį su mama. Gailisi dėl savo poelgio. Jis dirba ir turi nuolatines pajamas. Prašo konfiskuoti a/m, nes a/m pirko jis (iš savo santaupų), tik a/m registruotas patėvio vardu. Praradus teisę vairuoti, jam a/m taps nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

3. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, jog 2024-02-18 apie 6 val. 9 min. policijai pranešta apie Kretingoje, Vilniaus g. 29B, degalinėje „Trevena“ pastebėtą automobilį BMW, išlaužtu ratu. Pagal pranešimą nuvykę į vietą pareigūnai rado automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo - tris jaunuolius. Vienas iš jų - E. G., pareigūnams nurodė, kad automobilis priklauso jam. Paaiškino, kad jis su draugais namie gėrė alkoholį, kai pritrūko cigarečių, važiavo jų pirkti į degalinę „Trevena“. Nusipirkęs rūkalų, važiuodamas iš degalinės, trenkėsi į bordiūrą taip, kad išlūžo automobilio ratas. Patikrinę alkotesteriu, pareigūnai E. G. nustatė vidutinį girtumą (b. l. 23).

4. E. G. patikrinimo alkotesteriu ir neblaivumo nustatymo akto duomenimis fiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391, 2024-02-18, 06:39 val. jam nustatytas 1,99 ‰ 2024-02-18, o 07:01 - 1.93 ‰ (promilių) neblaivumas. Tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis kalbėjo nerišliai. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391 patikra atlikta 2023-09-04, galiojo iki 2024-03-03 (b.l. 58-62).

5. Automobilio „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys - apgadintas kairys galinis ratas, salone girtavimo pėdsakų neaptikta (b. l. 15).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. paaiškino, kad automobilis „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, bet jį nusipirko posūnis E. G.. A/m registravo jo vardu, tokiu būdu norėjo mažiau mokėti už automobilio draudimą. Kad šiuo automobiliu posūnis važiavo neblaivus sužinojo 2024-02-18 ryte, kai posūnis pats paskambino sutuoktinei ir apie tai jai papasakojo (b. l. 26).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. paaiškino, kad nuo 2024-02-17 vakaro iki paryčių, Kretingoje, , su E. G. vartojo alkoholonius gėrimus. Apie 5 val. pritrūkęs cigarečių. E. G. kažkam skambino, po to kažkur išėjo. Jis pats liko E. G. bute. Apie 6 val. paskambinęs K. B. paprašė ateiti prie degalinės „Trevena“, pastumti automobilį. Pėsčias nuėjęs prie degalinės. Atėjęs pamatė Vilniaus gatvėje (Žemaitės al.) stovintį E. G.„BMW 318D“. Automobilio kairys galinis ratas buvo išlūžęs. Prie automobilio stovėjo E. G. ir K. B.. Kartu su jais nustūmė automobilį į degalinę. Vėliau E. G. papasakojo, kad būdamas girtas savo automobiliu važiavo iš degalinės į Vilniaus gatvę (Žemaitės al.), automobilį „užnešė“, todėl jis atsitrenkė į šaligatvio bortelį, dėl ko išlūžo ratas (b. l. 3).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. B. paaiškino, kad 2024-02-18 apie 5 val. E. G. jam parašė SMS, pakvietė ateiti prie jo namo. Buvo blaivus. Apie 5 val. 30 min. nuėjęs į E. G. kiemą, sutiko jį kieme išgėrusį. E. G. paprašė jį, su jo automobiliu „BMW 318D“, nuvežti į degalinę, nes yra neblaivus ir vairuoti negali. Degalinėje nusipirkęs cigarečių, E. G. pasakė, kad toliau automobilį vairuos pats. Išvažiavus iš degalinės į Vilniaus gatvę (Žemaitės al.) automobilis pradėjo slysti, kairiu galiniu ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Išlūžo ratas. Dviese pabandė automobilį nustumti į degalinės aikštelę. Kai nepavyko - paskambino ir pasikvietė į pagalbą D. L.. Įstūmus automobilį į degalinės aikštelę, atvažiavo policija (b. l. 39).

9. VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie 2002-2005 m. gamybos periodo (2004 m.) automobilių „BMW 318 D Touring“ vidutinę kainą Lietuvoje - 2280 Eur (su PVM) (b. l. 44).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

10. BK 281¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigią mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. 1. Teismas konstatuoja, kad E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t.y. 2024-02-18 d. apie 06:09 val. Kretingoje, Žemaitės al. ties Vilniaus g. pastatu Nr. 29B, E. G. vairavo automobilį "BMW 318 D" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus - alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391, 2024-02-18, 06:39 val. jam nustatytas 1,99 ‰ 2024-02-18, 07:01 - 1.93 ‰ (promilių) neblaivumas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281¹ str. 1 d. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. 1. Teismas vertina, jog kaltinamąjį ir jo mamą sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Jie šeimoje gyvena kartu (kaltinamasis su močiute, kaimynystėje), kas šeimą charakterizuoja kaip tvirtą saitą, rodo jų tvirtą požiūrį į šeimos ryšį, atsakomybę ir atskaitomybę. Laiduotoją darbdavys charakterizuoja labai gerai, R. L. nėra bausta administracine tvarka, neteista, todėl atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, į tai, kad laiduotoja yra kaltinamojo mama, šeima yra atsakinga, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į glaudžius šeimos ryšius, darytina išvada, kad asmuo, pateikęs prašymą dėl laidavimo, yra vertas teismo pasitikėjimo.

15. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dirba ir turi pastovias pajamas, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), nuoširdžiai gailisi, darbdavio ir bendruomenėje charakterizuojamas labai gerai, todėl teismas vertina, kad yra visi pagrindai taikyti LR BK 40 str., nes teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutrauktina. Laidavimas paskirtinas su 10 MGL (500 Eur) užstatu. Laidavimo terminas nustatytinas vienerių metų laikotarpiui. Teismas vertina, kad laidavimas su užstatu nepakenks laiduotojos ir teisiamojo šeimos finasinei padėčiai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

16. LR BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl E. G. gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis - padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. 1. LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

16. 2. E. G. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (1,93 ‰ neblaivumas). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dviejų (2) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad E. G. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal LR BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka LR BK 281¹ str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką LR BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. 1. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad a/m "BMW 318 D" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. L. vardu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad a/m pirko teisiamasis savo lėšomis ir juo luolat naudojosi. A/m registruotas A. L. vardu, tokiu būdu norint mažiau mokėti už automobilio draudimą. A. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis a/m nesinaudoja. A/m savininkas neperdavė neblaiviam E. G. vairuoti a/m. Teismas vertina, kad nors teisiamasis prašo konfiskuoti a/m, kaip daiktą, a/m vertės konfiskacija pinigine išraiška bus ekonomiškai naudingesnė valstybei bei pačiam teisiamajam.

17. 2. Teismas pažymi, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

17. 3. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

17. 4. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

17. 5. Taigi šiuo konkrečiu atveju netaikydamas visą 2004 m. automobilio „BMW 318 D Touring“, dyzelinas, vidutinę kainą Lietuvoje - 2280 Eur (su PVM), apylinkės teismas atsižvelgė į atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie E. G. padėtį ir pajamas (tik apie 800 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį), nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių bus siekiama atleidžiant E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsisžvengtina ir į tai, kad teisiamasis yra labai jauno amžiaus (20 metų), jo ir jo mamos, galimos laiduotojos, mėnesinės pajamos siekia apie 1600 Eur, o patėvio pajamos apie 1200 Eur. Apylinkės teismas atsižvelgia į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.

17. 6. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog E. G. gali būti skirtas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti, todėl išieškotiną sumą mažina iki 1500 Eur. Manytina, kad tokie turtiniai praradimai atgrasys E. G. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Visos automobilio vertės konfiskavimas jam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, nederėtų su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi sprendžiant priimti sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl kitų klausimų

18. Automobilis „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas A. L. (b. l. 45).

19. Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas apmokėjo A. L. (b. l. 50).

20. E. G. vairuotojo pažymėjimas Nr., saugomas voke prie bylos.

21. E. G. 2024-02-19 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 77-88).

22. Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą (byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą) perduoti VĮ „Regitra“.

23. Daiktus – 1 vnt. CD su vaizdo įrašais (degalinės „Trevena“ vaizdo įrašo duomenys) palikti saugoti prie bylos.

24. 2024-02-26 išnagrinėtoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos teisiamajam E. G. sudaro 191,67 Eur dydžio advokato užmokestis.

24. 1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 3p. ir 9 p. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka yra privalomas. Privalomas gynėjo dalyvavimas numatytas ir bylose, kai nagrinėjamoje byloje asmuo nemoka proceso kalbos. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir, kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

24. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68, 72 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 303, 308, 426 straipsniais, teismas

nusprendė:

Kaltinamąjį E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. nusikaltimo padarymo, pagal R. L., gim. laidavimą vienerių (1) metų terminui.

Laidavimą paskirti su 10 MGL (500 Eur) užstatu, kuris iki 2024-03-06 turi būti įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. G., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. R. L, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68, 72 str., t.y. uždrausti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (du) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis paskirti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio “BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur.

Daiktus – 1 vnt. CD su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą (byloje saugomą E. G. vairuotojo pažymėjimą Nr.) perduoti VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio nėra.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.