Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2013-09-20 apie 16.30 val., būdamas prie pastato adresu Panerių g. 34., Vilniuje, sudavė nukentėjusiajam D. F. G. rankos kumščiu ne daugiau trijų smūgių į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. F. G. nubrozdinimą viršutinėje lūpoje bei muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio I-o dešinio danties nuskėlimą, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžį trijų apatinių priekinių dantų srityje su minėtu dantų panirimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad laiko, datos neprisimena, nukentėjusysis ant sienos netoli G. G. durų parašė negražius žodžius. Anksčiau G. ir nukentėjusysis draugavo, išsiskyrė, bet D. F. G. vis nepaliko ramybėje G.. Žino, kad nukentėjusysis mušdavo G., likdavo mėlynės; nors pats to nematė, bet turi bendrų draugų, kurie tai sakė. Norėjo apie tai pasikalbėti gražiuoju, todėl nuvažiavo pas nukentėjusįjį į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Panerių g. Nukentėjusysis priėjo, pasiūlė nueiti į šalį. Einant G. bandė su juo pasikalbėti, bet jis nekreipė dėmesio į G., labiau bendravo su juo (kaltinamuoju), įvairiais būdais bandė prikibti. Ramino nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis ėjo vis arčiau spjaudydamasis link jo, grasino, ieškojo priekabių, mojavo rankomis. Jis suprato, kad D. F. G. nori jam trenkti. G. jį ramino, bet jis nekreipė dėmesio, bandė savo galva trenkti jam (kaltinamajam) į galvą. Jis (kaltinamasis) traukėsi, abiem rankomis gindamasis atsistūmė, užkabino nukentėjusįjį. Žinojo, kad gali būti stiprus smūgis galva į galvą, gali sužaloti. Kadangi yra lankęs boksą, žinojo, koks gali būti smūgis galva, todėl traukėsi, turėjo gerą reakciją ir spėjo pasitraukti. Kai nukentėjusysis bandė suduoti galva, dviem rankomis atsistūmė. Nuo reflekso ištiesi rankas į priekį. Gaunasi dvigubai stipresnis veiksmas. Paaiškino, kad kai nukentėjusysis ėjo link jo, stūmė, pataikė į veidą, labiau kaire ranka. Į nukentėjusiojo dantis susižalojo plaštaką. Gaunasi, kad nukentėjusysis bėgo link jo ir su pašokimu norėjo trenkti galva. Smūgis būtų geras. Tada plaštaka perbraukė per dantis. Po to nuvažiavo į Lazdynų ligoninę dėl sužalotos rankos, kad nebūtų kraujo užkrėtimo. Ranką jam apžiūrėjo ir užklijavo žaizdą. Nežino, ar nukentėjusiajam bėgo kraujas. Jų pokalbis vyko gal 10 min. Konfliktas vyko trumpai. Nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė, kai šis pašoko, siekdamas galva trenkti jam į veidą. Jis buvo arti, bandė trauktis ir nustumti nukentėjusįjį nuo savęs labiau kumščiais, nes buvo išsigandęs. Jeigu nebūtų stūmęs, nukentėjusysis galėjo praskelti jam galvą ar nosį. Kitaip pasielgti negalėjo. Sužaloti jo nesiekė. Nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Nukentėjusysis buvo sugniaužęs kumščius. Gal ką nors turėjo rankose, nes kumštis atrodė didesnis negu įprasta. Jis mosikavo, bandydamas suduoti. Buvo seniai, visko neprisimena. Ar tikrai nukentėjusysis turėjo metalinį daiktą, taip pat neprisimena. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, buvo tik sutikęs Lazdynuose. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nukentėjusįjį atstūmė, gynėsi. Dėl to, kas atsitiko, kaltas jis pats.

Nukentėjusysis D. F. G. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, pas jį į darbą, Panerių g. 34, Vilniuje, atvažiavo G. su kaltinamuoju pasikalbėti dėl užrašų ant sienų. Kaltinamasis pradėjo kalbėti su juo nemaloniai ir necenzūriniais žodžiais, pradėjo prikaišioti, grasinti susidorojimu. Jis norėjo pasikalbėti su G., bet kaltinamasis trukdė. Sakė jiems, kad ant sienų nerašė, su G. seniai nebendrauja, ir tai ji jam grasino. Kodėl prasidėjo konfliktas, pasakyti negali. Kaltinamasis pastūmė jį (nukentėjusįjį) ir trenkė tris smūgius. Jis krito. Buvo sužalota lūpa, dantys, važiavo į Lazdynų ligoninę, kur sutiko kaltinamąjį. Ant sienų jis nerašė. Ten bendrabutis ir aprašinėta visur. Paaiškino, kad D. V. prie jo priėjo pirmas. Kai jis mušė nukentėjusįjį, G. pasitraukė į šalį ir stovėjo. Kaltinamasis ne stūmė jį, o smūgiavo. Kaltinamasis trenkė jam tris smūgius. Po antro smūgio akyse aptemo ir griuvo. Buvo sužaloti dantys – trys pasistūmė į priekį, o vienas nuskeltas, sužalota lūpa, bėgo kraujas. Šiuo metu sužaloti dantys juda. Iš nuskelto danties krenta plomba. Darė operaciją, bet vis tiek liko pasekmės. Daryti dar kažką gydytojai bijo. Po sužalojimo grįžo į darbą, viršininko paprašė leisti važiuoti į ligoninę, kur sutiko kaltinamąjį. Pamatęs nukentėjusįjį, jis prisikvietė draugų. Iš ligoninės juos išvedė apsauga. Kaip suprato, norėjo su juo susidoroti. Taip pat paaiškino, kad po Lazdynų ligoninės kreipėsi į odontologą ne mažiau kaip 5 kartus. Civilinį ieškinį palaiko. Faktiškai turtinės žalos patyrė daugiau. Jam pinigų nereikia, reikia, kad dantys būtų tokie patys, kokie buvo anksčiau. Gydėsi pas privatų odontologą. Čekių nepaėmė. Reikės dar gydyti. Nežino, kiek kainuos, šioje sityje nesupranta nieko. Dantys jam yra didelis turtas. Neturtinė žala yra tai, kad gavo traumą, negalėjo normaliai valgyti, mėnesį galėjo valgyti tik per šiaudelį. Pasekmės liks ir ateityje. Klausinėjo, bet niekas nenori tvarkyti jo dantų, bijo, kad visiškai iškris. Neturtinę žalą prašo priteisti 3000 litų. Turtinės žalos prašo priteisti 1 000 Lt, kas ją sudaro, neprisimena.

Paaiškino, kad muštis galva nemoka. Iš pradžių su kaltinamuoju kalbėjosi. Pirmas smūgis jam buvo iš šono, jis paėjo atgal, tada dar vienas smūgis, po to trečias ir griuvo. Pirmas smūgis buvo į smakrą, antras į kaktą prie akies, trečias į dantis. Palietęs dantis suprato, kad ne vietoje, atsikėlė ir nuėjo. Smūgis buvo labai stiprus. Kaltinamasis gal turėjo ką nors rankoje. Jis (nukentėjusysis) galėjo turėti rankoje tik skudurą, kuriuo valė automobilį. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, dabar smūgių jau taip pat neprisimena. Paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad galėjo būti, jog po pirmo smūgio parklupo. Po to atsistojo ir nuėjo. Seniai buvo, neprisimena. Kai muša, sunku orientuotis, kiek smūgių ir kaip muša. Pargriuvęs buvo, tai sakė pradžioje. Ligoninėje kaltinamasis bandė kalbėti su juo, bet jam jau reikėjo eiti pas gydytoją.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, D. F. G. parodė, kad 2013-09-20 apie 16.30 val., Vilniuje, Panerių g. 34, jam būnant darbo vietoje adresu Panerių g. 34, Vilniuje, pas jį į darbą atvažiavo jo buvusi mergina G. G. su savo vaikinu D. V.. Po to D. su G. prie jo priėjo ir jie nuėjo toliau nuo darbovietės. D. V. buvo agresyviai nusiteikęs, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, kaltino tuo, kad jis kažką užrašė ant sienos prie G. laiptinės durų. Jis net nespėjo nieko paaiškinti, nei atsakyti atgal, kai D. V. rankos kumščiu trenkė jam į veidą, pataikydamas jam į dantis. Kurios rankos kumščiu D. V. jam trenkė, nepastebėjo. Po šio smūgio jis parklupo. Jam bandant atsistoti D. V. vėl užsimojo ir trenkė rankos kumščiu, kurios rankos kumščiu pasakyti negali, nes neatsimena, į veido, pataikydamas vėl kažkur į dantis. Po to D. V. vėl rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, pataikė arčiau akies dešinėje pusėje. Kuria ranka smūgiavo, pasakyti negali. Iš viso D. V. jam sudavė tris smūgius. Pajutęs skausmą jis nuėjo į šoną ir grįžo į darbą. Pajautė, kad jo dantys yra nušokę nuo vietos, t.y. vienas iš priekinių dantų buvo skilęs, apatiniai priekiniai dantys buvo pasistūmę į priekį. Viso konflikto metu G. G. buvo šalia ir viską matė, tačiau nieko nedarė. Kitų žmonių aplinkui nebuvo. Jautėsi blogai, todėl atsiprašė iš darbo, nuvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą, ir po to iš karto važiavo į Lazdynų ligoninę. Kitą dieną po įvykio nuvažiavo į Žalgirio ligoninę. Įvykio dieną, t.y. 2013-09-20 Lazdynų ligoninėje jis sutiko D. V., tačiau jie nebendravo. Jis pamatė, kad jo ranka yra subintuota (kuri ranka buvo subintuota, neatsimena). Įvykio dieną konflikto metu jis nematė, kad D. V. būtų susižalojęs. Daiktų, galinčių sužaloti žmogų, konflikto metu D. V. neturėjo. Po įvykio dvi dienas turėjo nedarbingumo lapelį. Taip pat po įvykio turėjo problemų su dantimis, teko gydytis, dėl ko patyrė papildomų išlaidų. Taip pat teko pirkti vaistus, daryti abdukciją, dėl to patyrė papildomų išlaidų, tačiau nėra išsaugojęs visų kvitų. Dėl šio įvykio tai pat patyrė ir moralinę žalą. Ilgai negalėjo normaliai kramtyti maisto, nes skaudėjo dantis. Taip pat negalėjo stipriau sukąsti dantų, iš karto pradėdavo skaudėti. Dėl šio įvykio patyrė 1 000 Lt turtinę žalą ir 3 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 13, 14).

Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad prie jos buto durų markeriu buvo prirašyta necenzūrinių žodžių. Su D. V. nutarė nuvažiuoti pas D. F. G. išsiaiškinti be policijos. Nuvažiavo pas jį į darbą. Pamatęs jų automobilį, nukentėjusysis juos pasikvietė į šalį. Paklausė jo, kodėl rašo ant sienos tokius žodžius. Nukentėjusysis iš karto puolė D. V.. Pradėjo jį raminti, bet jis norėjo trenkti galvą D. V.. D. V. norėdamas išvengti smūgio, atstūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis taip elgiasi jau ne pirmą kartą, grasina, persekioja ją. Dėl to ji rašė pareiškimą Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui po šio įvykio. Iki tol bandė išsiaiškinti geruoju, į policiją nesikreipė. Buvo tikra, kad ant sienos necenzūrinius žodžius rašė nukentėjusysis. Jis vienintelis su ja konfliktavo. Nemanė, kad nukentėjusysis net nereaguos į ją, o iš karto puls kaltinamąjį. Tokia reakcija nenormali. Norėjo išsiaiškinti gražiuoju. Viena važiuoti bijojo, kad vėl sumuš. Kai prasidėjo muštynės, labai išsigando, nesureagavo, kad reikia kviesti policiją. Po to pamatė, kuo baigėsi, kokie sužalojimai. Gindamasis, D. V. vieną kartą atsistūmė. Nuo to jo ant rankos buvo žaizda. Nepastebėjo, kaip atsistūmė. Viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis šoko, o D. V. atsistūmė. Nukentėjusysis nepargriuvo. Viską prisimena, tik nepastebėjo, kaip atsistūmė, delnais ar kumščiais. Paaiškino, kad su D. G. draugavo maždaug dvejus metus, pusę metų gražiai draugavo, po to santykiai pablogėjo. D. V. jai nesakė, kad sportavo ir gali ją apginti. D. G. nesportavo.

Paaiškino, kad vaikinai stovėjo vienas šalia kito. D. G. artėjo, mosikavo rankomis. D. V. traukėsi. D. G. pašoko trenkti iš galvos į galvą, D. V. atsistūmė, kad išvengtų smūgio. Jeigu neatsistumtų, jam būtų pataikyta galva į galvą. Kitų smūgių nebuvo. Po konflikto D. G., grasindamas necenzūriniais žodžiais, išėjo. Tuo metu buvo šviesu. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai automobilių plovykla. Ar D. G. turėjo rankoje kokį nors įrankį ar ką kitą, nematė. D. G. anksčiau treniravosi, liko savigynos instinktas. Po muštynių iš karto išėjo, kad nebūtų dar blogiau. Nekalbėjo, neprašė nukentėjusiojo nerašyti policijai pareiškimo. Suprato, kad jis sužalotas, matė žaizdą.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. G. ir D. V., nukentėjusįjį D. F. G. šiek tiek taip pat pažįsta. Įvykio, kuris nagrinėjamas, nematė. G. pasakojo, kas vyko, kai ji draugavo su nukentėjusiuoju, kad jis naudojo smurtą, terorą. Su ja bendravo, kai ji draugavo su nukentėjusiuoju. G. būdavo liūdna, pasakojo, kad jos vaikinas ją muša. Į jų santykius jis nesikišo. Apie šį įvykį žino tik iš pasakojimo, kad tai buvo savigyna. Su nukentėjusiuoju, kai draugavo su G., buvo susitikę bendroje kompanijoje. Buvo incidentas dėl nuotraukos, kurioje buvo su G.. D. G. tai nepatiko, pasiūlė susitikti, išsiaiškinti. Jis nesutiko ir tuo viskas baigėsi. G. pasakojo, kad nukentėjusysis ją mušė. Patarė su juo nebendrauti, bet G. buvo labai prisirišusi. Suprato, kad jiems reikėjo išsiskirti. Grasinimų ir smurto pats nematė. Matė mėlynes ant rankų.

Teismo medicinos ekspertas Viačeslav Kolomiec, apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno poveikio, kadangi sužalota lūpa ir dantys. Kumštis kontaktuoja su viršutine ir apatine lūpa. Identifikuoti, kuo buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, kumščiu ar galva, negali. Smūgis galva galėjo sukelti tokius pat sužalojimus, kaip ir kumščiu. Ne nuo kiekvieno smūgio gali likti žymės. Išvadoje nenurodė, kiek smūgių suduota. Nurodė, kiek ir kokių sužalojimų padaryta. Šiuo atveju sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu.

Specialisto išvadoje Nr. G 1321/13(01) nurodyta, kad D. F. G. padaryta nubrozdinimas viršutinėje lūpoje bei muštinė žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio I-o dešinio danties nuskėlimas, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžis trijų apatinių priekinių dantų srityje su minėtų dantų panirimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-20), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžio sveikata sutriks ilgiau 10 dienų laikotarpiui (b. l. 27-28).

Kaltinamasis D. V. savo kaltės nepripažino ir, nors neginčijo, kad būtent dėl jo suduoto smūgio kaltinamajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau aiškina, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo D. F. G. smūgių, kadangi pastarasis kėsinosi jam galva suduoti į jo galvą, o tokio smūgio pasekmės galėjo būti sunkios.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-492-942/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusysis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, t.y. smūgių jam nesudavė, daiktų, galinčių sužaloti žmogų, rankose neturėjo, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė realią grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir kad kaltinamasis turėjo pagrindą galvoti, kad bus sužalotas. Kaltinamasis nurodė, kad D. G. artėjo prie jo spaudydamasis, mojuodamas rankomis, grasindamas, tačiau tokie veiksmai negali būti laikomi pavojingu kėsinimusi. Nustatyta, kad D. V. kartu su liudytoja dienos metu atvyko į nukentėjusiojo darbovietę, šiam nieko apie tai iš anksto nepranešę. Kaip paaiškino kaltinamasis bei nukentėjusysis, jie paėjo kiek toliau, norėdami išsiaiškinti, pasikalbėti dėl ant sienos prie G. G. buto esančių užrašų, ir taip kilo abipusis jų konfliktas, kurio metu D. V. pirmasis sudavė smūgį D. G., taigi akivaizdu, kad smurtą D. V. visgi vartojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus jo ir nukentėjusiojo abipusiam konfliktui. D. V. išsakyta pozicija, kad nukentėjusysis D. G. bandė pirmas trenkti galva kaltinamajam į galvą, laikytinas jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, leidžiančiu jam pateisinti savo veiksmus. Jis teigė, kad ištiesdamas rankas tik atsistūmė nuo D. G., kadangi pastarasis norėjo trenkti jam galva, ir taip užkabino nukentėjusįjį. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad D. G. buvo nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas viršutinėje lūpoje bei muštinė žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio I-o dešinio danties nuskėlimas, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžis trijų apatinių priekinių dantų srityje su minėtų dantų panirimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi akivaizdu, jog smūgis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryti tokio pobūdžio sužalojimai, turėjo būti labai stiprus ir abejotina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiesiog atstumiant D. G. nuo savęs. Be to, kaltinamojo pateiktas konflikto bei smūgio sudavimo apibūdinimas nebuvo nuoseklus ir logiškas. Jis aiškino, kad nukentėjusįjį abiem ištiestomis rankomis atstūmė nuo savęs, o stumdamas pataikė į veidą, plaštaka perbraukė per dantis ir taip ją susižalojo. Iš tokio kaltinamojo paaiškinimo galima suprasti, kad jis, vengdamas smūgio į galvą, atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir stumdamas netyčia pataikė jam į veidą bei perbraukė plaštaka per dantis. Taip pat kaltinamasis teismui patvirtino, kad atsistūmė kumščiais, o ne plaštakomis, taigi nėra pagrindo manyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo ar galėjo būti padaryti tik perbraukus plaštaka: kad nuo tokio veiksmo nukentėjusiajam galėjo skilti dantis ir atsirasti kiti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Akivaizdu, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti panaudojus jėgą. Be to, kaip minėta, tai kaltinamasis su liudytoja atvyko pas nukentėjusįjį aiškintis, nors galėjo paskambinti ir pretenzijas reikšti telefonu; ir atvyko jo apie savo atvykimą neįspėję; šios aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad konfliktas kilo paties kaltinamojo iniciatyva, kad jis buvo nusiteikęs ne gintis, o pulti.

Vertindamas liudytojos G. G. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo D. V. gyvenimo draugė, todėl gali būti suinteresuota duoti kaltinamajam palankius paaiškinimus, siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Be to, G. G. apklausta teisme nurodė stebėjusi konfliktą, tačiau kaip D. V. atsistūmė nuo nukentėjusiojo, ji sakė nepastebėjusi, viskas vyko labai greitai. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuosekliai nurodė suduotų smūgių eiliškumą, neatsiminė, kiek tiksliai jų buvo suduota, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta 2013 metais, natūralu, kad visų aplinkybių jis neprisimena, be to, suduotų smūgių skaičius neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui, o abejonių, kad būtent dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad D. V. 2013-09-20 apie 16.30 val., būdamas prie pastato adresu Panerių g. 34., Vilniuje, sudavė nukentėjusiajam D. F. G. rankos kumščiu ne daugiau trijų smūgių į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. F. G. nubrozdinimą viršutinėje lūpoje bei muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio I-o dešinio danties nuskėlimą, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžį trijų apatinių priekinių dantų srityje su minėtu dantų panirimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis, todėl pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamojo D. V. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tyčia, baigta. Jis neteistas (b.l. 52), administracine tvarka baustas (b.l. 53-54). Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 49, 50, 51). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. V. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės trukmę nustatant ilgesnę nei jos vidurkis (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 74,94 Lt (kas atitinka 21,70 Eur) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. F. G. gydymą.

Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prieš bylos nagrinėjimą gautame prašyme prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2013-09-20 – 2013-10-01 buvo suteiktos neurochirurgo paslaugos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2013-09-21 – burnos chirurgo paslaugos, kurių bendra suma – 74,94 Lt (21,70 Eur). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 21,70 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo D. V..

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo D. F. G. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 Lt (kas atitinka 289,62 Eur) turtinei žalai ir 3 000 Lt (kas atitinka 868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis pridėjo dviejų kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad 2013-11-06 jam buvo suteiktos odontologo paslaugos už 60 Lt, 2013-11-08 suteiktos odontologo paslaugos už 90 Lt. Apklaustas teismo posėdžio metu, nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad į odontologą kreipėsi ne mažiau kaip penkis kartus, čekių nepaėmė, tačiau turtinės žalos patyrė daugiau, kas ją sudaro, neatsimena. Be to, dantis dar reikės gydyti, o kiek tai kainuos, nežino. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po traumos jis negalėjo normaliai valgyti, mėnesį galėjo valgyti tik per šiaudelį, pasekmės liks ir ateityje. Paaiškino, kad niekas nenori tvarkyti jo dantų, bijodami, kad visiškai neiškristų.

Nukentėjusysis teismui pateikė VšĮ VUL Žalgirio klinikos bei Odontologijos klinikos, esančios Vilniuje, Žemaitės g. 2, išrašus iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad asmuo kreipėsi į minėtas įstaigas dėl kaltinamojo smūgio sukeltų pasekmių, matyti, kad pacientui buvo atstatyti nuskilusio danties netekti audiniai bei suteiktos kitos paslaugos. Nukentėjusysis nurodė, kad į odontologą kreipėsi ne mažiau kaip penkis kartus, tačiau daugiau čekių už apmokėtas suteiktas paslaugas jis neturi ir kas sudaro jo nurodytą sumą jis neatsimena, taip pat ir nepateikė jokių duomenų, kiek kainuos jam dar būtinos odontologo paslaugos. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, teismui nekyla abejonių, kad jis ne kartą kreipėsi į medicinos įstaigas dėl problemų su dantimis, o jam suteiktos paslaugos buvo mokamos, tačiau visą turtinės žalos dydį patvirtinančių duomenų nukentėjusysis nepateikė, nors jam buvo suteikta tokia galimybė. Todėl jam iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos atlyginimo pagal pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. 43,44 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis D. F. G. išgyveno dėl patirtų sužalojimų, jautė skausmą ir nepatogumą, šio įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Jis, kaip nurodė, visą mėnesį negalėjo kramtyti maisto, nes skaudėjo dantis, valgė tik per šiaudelį, taip pat baiminasi ir dėl pasekmių ateityje, paaiškino, kad dantys nėra baigti tvarkyti, gydytojai bijo, kad jie visai neiškristų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, panaudojant smurtą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, neturtinės žalos dydis laikytinas pagrįstu, todėl nukentėjusiajam priteistina 868,86 Eur iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant į laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamajam D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo D. F. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo 43,44 Eur turtinei žalai atlyginti ir 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligoninių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 20,70 Eur (dvidešimt eurų 70 centų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.