- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- eAN2-72-348/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01093-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- I. L.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9.1Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 20 d. nutarties I. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. spalio 8 d. 2.10 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). I. L. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, I. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis pakeisti skundžiamą Institucijos Nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba skirti kuo trumpesnį terminą. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi I. L. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
3. Apeliaciniame skunde I. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje eII-86-1132/2025 ir specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones sutrumpinti bent iki 6 mėnesių.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatliko formalaus veiksmo susigrąžinant teisę vairuoti, t. y. nenuvyko į „Regitra“, kur reikėjo sumokėti kelis eurus ir užpildžius prašymo šabloną būtų sugrąžinta teisę vairuoti. Aplinkybė apie būtinumą nuvykti į „Regitra“ I. L. nebuvo žinoma, apie tai Institucija jo nebuvo informavusi. Apelianto manymu, Institucija paskyrusi specialiosios teisės atėmimą, turėjo pareigą informuoti apie visus reikiamus veiksmus, siekiant susigrąžinti šią teisę. Vairavimo mokykloje baigus papildomą vairuotojų mokymą, buvo informuotas, kad pažyma bus perduota automatiškai į „Regitra“, todėl manė, jog teisė vairuoti bus sugrąžinta automatiškai. Be to, nurodoma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti aiškūs veiksmai dėl teisės vairuoti susigrąžinimo, nėra nieko paminėta ar nukreipta į poįstatyminio teisės akto reikalavimų išpildymą dėl siekio susigrąžinti teisę vairuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog jis įvykdė sąlygą baigti papildomą vairuotojų mokymą taip kaip ir įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir nežinojo, jog dar reikalinga atlikti papildomus veiksmus.
3.2. Skunde teigiama, jog 18 mėnesių teisių atėmimas būtų neproporcingas, kadangi apeliantas įvykdė įstatyme numatytas sąlygas. Apie teisės vairuoti neturėjimą sužinojo tik tada kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. I. L. skundu prašo netyčinius veiksmus vertinti jo naudai ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą kiek įmanoma daugiau. Po užfiksuoto pažeidimo iškarto nuvyko į „Regitra“, po ko teisė vairuoti registruose buvo pažymėta ir grąžinta. I. L. nurodo, jog neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą.
3.3. Skundu nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog vairavimas neturint tam teisės, buvo pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui. Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju I. L. buvo įvykdęs visas sąlygas, kurios nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei buvo įsitikinęs, kad teisė vairuoti yra galiojanti, todėl skundo autoriaus manymu, administracinio nusižengimo pavojingumas yra tik hipotetinis.
3.4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo įvertinti ne atskirai būtinumą turėti teisę vairuoti dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, o vertinti visumoje su aplinkybėmis, kuriomis sužinojo, kad tokios teisės I. L. neturi. Toliau skunde cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijos numatytos nuobaudos ir griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Be to, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir I. L. skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nesutinkant su pateiktu skundu teigiama, jog Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti.
4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad per paskutinius penkerius metus Pareiškėjas 29 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugelis iš jų yra galiojantys. Paskirtos nuobaudos nėra vykdomos, asmuo baudų nemoka. Šie duomenys rodo, jog I. L. sistemingai daro administracinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertina ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė.
4.3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens I. L. skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju I. L. iš esmės neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y., jog jis vairavo transporto priemonę kai ši teisė yra atimta. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, I. L. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti bent iki 6 mėnesių laikotarpio, atsižvelgiant į tai, jog administracinį pažeidimą padarė neturėdamas tyčios.
6. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
7. Institucijos Nutarimu I. L. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 18 mėnesių. Taigi, skundžiamu Institucijos Nutarimu paskirta minimali nuobauda.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
9. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
10. Pateiktame skunde apygardos teismui akcentuojamos aplinkybės, jog I. L. nors ir pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, tačiau nurodo, jog automobilį vairavo neabejodamas, jog tokią teisę vairuoti turi, kadangi buvo išklausęs reikalingus mokymus bei nežinojęs, jog turi atlikti dar vieną papildomą veiksmą, t. y. kreiptis į AB „Regitra“, jog specialioji teisė būtų grąžinta. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių yra neproporcinga padarytam pažeidimui bei šiuo atveju yra pernelyg griežta. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei I. L. skundu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo, dėl ko keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo.
11. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsamiai nurodyta specialiosios teisės atėmimo vykdymo nustatymo reglamentuojanti tvarka bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka, dėl ko apygardos teismas iš naujo šių nuostatų nekartoja. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog I. L. išklausė reikiamus papildomus mokymus, tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti 2024 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, I. L. neįvykdė visų specialiosios teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, neįsitikino, jog tokią teisę jis turi bei 2024 m. spalio 8 d. vairavo transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde apygardos teismui nurodo, jog Institucija paskyrusi specialiosios teisės atėmimą, turėjo pareigą informuoti apie visus reikiamus veiksmus, siekiant susigrąžinti šią teisę. Šiame kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog ne teismo tvarka priimtuose nutarimuose, paprastai nurodoma, jog pasibaigus specialiosios tesės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemonės grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Būtent šie išaiškinimai nurodyti ir skundžiamame Institucijos Nutarime. Byloje nėra ginčo, jog I. L. žinojo apie specialiosios teisės atėmimą, be to, byloje nėra duomenų, jog I. L. nebūtų gavęs nutarimo, kuriuo jam pirmą kartą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi, net ir esant tokiai situacijai, jog mokykla, kurioje jis išklausė papildomus vairuotojų mokymus informavo, jog šią informaciją perduos AB „Regitra“, tačiau I. L. turėdamas pakankamą patirtį, turėdamas išmanyti Kelių eismo taisykles, privalėjo vadovautis Institucijos nutarimu, kuriame paprastai ir yra nurodoma, jog siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, asmuo privalo kreiptis į tokią teisę išduodančią instituciją, šiuo atveju į AB „Regitra“.
12. Skundu apygardos teismui taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog padarytas administracinis nusižengimas buvo pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme gyvybei, sveikatai ar turtui. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo pavojingumas yra tik hipotetinis. Nesutinkant su šiais skundo argumentais visų pirma pažymėtina tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nors skunde I. L. nurodo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas ir dėl to nekilo jokių pasekmių, tačiau svarbu pažymėti tai, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių. Vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis neįvykdė vieno iš reikalavimų siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, nesudaro pagrindo I. L. veiksmus vertini kaip nepavojingus.
13. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinė nuobauda gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kuomet nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad taikoma nuobauda, šiuo atveju administracinio poveikio priemonė, yra neproporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek ir pažeidėjo asmenybei. Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas būtina nustatyti išskirtinai teigiamus nusižengimą padariusio asmens charakterizuojančius duomenis. Apylinkės teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės klausimą įvertino visas reikšmingas administracinio nusižengimo byloje esančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens charakteristiką bei pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde, naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, I. L. nepateikė.
14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, I. L. būtinumą turėti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones, nurodė aplinkybes susijusias su darbo funkcijų vykdymu bei šeimos poreikių tenkinimu, t. y. dukros vežiojimu į ugdymo įstaigą. Visgi, pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunduose įvardintos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, jog paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas. Šiuo atveju, kaip ir teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, I. L. specialiosios teisės atėmimas skiriamas ne pirmą kartą, t. y. ir tuomet kai jis vykdė darbinę veiklą, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nesutrukdė ir toliau vykdyti darbinių funkcijų, kadangi I. L. neįsidarbino kitame darbe. Be to, byloje nėra duomenų, jog I. L. vykdoma darbinė veikla būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Be to, ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, aukštesnysis teismas neįžvelgia pagrindo ir dėl I. L. nurodomų aplinkybių, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vežioti dukrą į darželį. Šiuo atveju, byloje nėra jokių duomenų, jog I. L. būtų vienintelis asmuo, kuris gali nuvežti savo dukrą į darželį, t. y. nėra jokių duomenų, jog to negali padaryti dukros mama. Juolab, jog kaip jau minėta, I. L. ši administracinio poveikio priemonė skiriama ne pirmą kartą, kas patvirtina, jog laikotarpiu kuomet tokia teisė buvo atimta, I. L. vykdė tiek darbinę veiklą, tiek ir dukra būdavo nuvežama į darželį. Neabejotina, jog paskyrus administracinio poveikio priemonę, kyla tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, tačiau tai yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo pasekmė.
15. Sprendžiant švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbu įvertinti ir pačio pažeidėjo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, jog I. L. nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų tvarkos taisyklių. I. L. ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma jų už nustatyto leistino greičio viršijimą, be to, yra baustas už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefoną, už ką I. L. buvo paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas. Be to, iš minėto išrašo matyti, jog informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas leidžia spręsti, jog I. L. nesistengia savo elgesio keisti tinkama linkme bei nėra laikytinas pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimas neužtikrins to, jog I. L. laikysis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
16. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis įvertino visapusiškai, išsamiai pasisakė dėl I. L. skundo argumentų, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti skunde dėstomais argumentais, teisinio pagrindo nėra, dėl ko I. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.