- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2-890/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-1776-485/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojančios UAB „Žydra“ bankroto administratorius 2009 m. balandžio 30 d. ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ prašė: 1) pripažinti 2007 m. kovo 6 d. nuomos sutartį Nr. LT058930 negaliojančia; 2) pripažinti 2007 m. kovo 6 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; 3) pripažinti finansinę užskaitą negaliojančia ir grąžinti ieškovui 37 991,05 Lt debitorinį įsiskolinimą; 4) įpareigoti atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ perduoti ieškovui turtą; 5) taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje rašoma, kad ieškovas privalėjo teismui pateikti įrodymus, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ yra pilnateisis UAB „Hansa lizingas“ materialinių ir procesinių teisių perėmėjas. Ieškovas į bylos nagrinėjimą turi įtraukti ir UAB „Daga“ (automobilio pardavėją), kadangi automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų tiesioginę įtaką UAB „Daga“ teisėms ir pareigoms. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškiniui pagrįsti pateikė 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT058930/PPS, todėl teismas sprendė, kad ieškovas netiksliai suformulavo ieškinio reikalavimą, kurį grindžia byloje nesančia pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skirtingas automobilio vertes, taip pat dokumentų, pagrindžiančių ginčijamo automobilio vertę jo pardavimo metu. Ieškovas nurodė, kad UAB „Žydra“ už įsigytą automobilį atsakovui yra sumokėjusi 46 287,97 Lt. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas privalėjo pateikti įrodymus. UAB „Žydra“ turėjo finansinių teisinių santykių su atsakovu, kylančių ne tik iš išperkamosios nuomos sutarties, tačiau ir iš faktoringo sutarties Nr. 57350. Ieškovas įpareigotas aiškiai išdėstyti aplinkybes, susijusias su faktoringo sutartimi Nr. 57350 (kokią įtaką ši sutartis turi ieškinio daliai dėl išperkamosios nuomos ir automobilio pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis), pateikti faktoringo sutartį Nr. 57350 ir 2008 m. lapkričio 11 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57350. Ieškovas įpareigotas nurodyti ieškinio kainą.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009 m. gegužės 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT058930/PPS negaliojančia; pripažinti 2007 m. kovo 6 d. nuomos sutartį Nr. LT05830 negaliojančia; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.
Nutartyje nurodoma, kad ieškovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie tai, kad automobilio Mercedes Benz E 500 rinkos kaina jo pardavimo metu buvo 75 000 Lt. Ieškovas pateikė UAB „Robinta“ 2009 m. balandžio 30 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2003 metų automobilio Mercedes Benz E 500 kaina 2007 m. pirmajame ketvirtyje galėjo būti vidutiniškai 75 000 Lt. Kadangi ieškovas ginčijo konkretaus automobilio vertę ir nuo už jį sumokėtos sumos skaičiavo įsiskolinimą atsakovui, todėl turėjo pateikti, bet nepateikė įrodymų apie konkrečios mašinos vertę jos pardavimo metu. UAB „Robinta“ pažymoje nurodyta, kad ji konkretaus automobilio vertinimo atžvilgiu juridinės galios neturi. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, kad UAB „Žydra“ už įsigytą automobilį atsakovui yra sumokėjusi 46 287,97 Lt. Ieškovas pateikė UAB „Žydra“ ir UAB „Hansa lizingas“ Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus. Teismas pažymėjo, kad iš šių dokumentų negalima suprasti, kiek konkrečiai UAB „Žydra“ pagal 2007 m. kovo 6 d. nuomos sutartį Nr. LT058930 yra sumokėjusi atsakovui ir kokia liko nesumokėta suma. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė oficialiai patvirtintų įrodymų, jog UAB „Žydra“ už įsigytą automobilį atsakovui yra sumokėjusi 46 287,97 Lt. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovas nepašalino visų nurodytų ieškinio trūkumų, todėl tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės.
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutuojančios UAB „Žydra“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį, išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma:
1. Atsakovas nustatė parduodamo automobilio kainą, kuri neatitiko tuo metu buvusios tokios markės automobilio rinkos kainos. Turto vertinimo įmonės UAB „Robinta“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad 2003 m. laidos Mercedes Benz E 500 automobilis galėjo būti įkainotas ne didesne kaip 75 000 Lt kaina. Turto vertinimo įmonė vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, kurio 87 straipsnis nustato, kad kitokios apimties ir formos vertinimo dokumentai arba žodinis turto vertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi. Ieškovas pašalino ieškinio trūkumus - pridėjo informacinio pobūdžio turto vertinimo pažymą, tačiau teismas šį įrodymą laikė nepakankamu. Ieškinio pareiškime nebūtina nurodyti konkrečių automobilio vertinimo duomenų. Teismas tokius duomenis gauna tik atlikus konkretaus turto įvertinimą, jeigu tai yra būtina. Teismo nutartyje nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę turi turėti su ieškiniu pateiktas pinigines išmokas patvirtinantis dokumentas.
2. Ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai, negalima reikalauti iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įpareigojus ieškovą jau kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimo klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl to, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-1121/2000).
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau kaip būtina teismo proceso prielaida. Ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir teisę į ieškinio patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT058930/PPS negaliojančia; pripažinti 2007 m. kovo 6 d. nuomos sutartį Nr. LT05830 negaliojančia; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui turtą (b. l. 13-17). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino dviejų ieškinio trūkumų - nepateikė įrodymų apie konkretaus automobilio Mercedes Benz E 500 vertę jo pardavimo metu; nepateikė oficialiai patvirtintų įrodymų, kad BUAB „Žydra“ už įsigytą automobilį atsakovui yra sumokėjusi 46 287,97 Lt (b. l. 18-19).
CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių pareiškėjas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pateikė UAB „Robinta“ 2009 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. 38-P/2009, iš kurios matyti, jog ši įmonė atliko tyrimą dėl 2007 m. pirmo ketvirčio laikotarpiu buvusios 2003 metų gamybos automobilio Mercedes Benz E 500 vidutinės rinkos vertės. Pažymoje nurodyta, kad šio modelio automobilių Mercedes Benz kainos vidutiniškai galėjo būti 75 000 Lt. Pažymos pastabose pažymėta, kad konkreti kaina nustatoma atliekant individualios mašinos vertinimą. Pažyma yra informacinio – konsultacinio pobūdžio ir individualaus turto vertinimo atveju neturi juridinės galios (b. l. 48, 49). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. automobilio Mercedes Benz E 500 pardavėjas buvo UAB „Daga“, nuomotojas – UAB „Hansa lizingas“, o nuomininkas – UAB „Žydra“ (b. l. 38, 41-42). Ieškovas nėra 2003 m. automobilio Mercedes Benz E 500 savininkas, todėl jis neturi visų galimybių jau ieškinio padavimo stadijoje įrodyti konkrečią individualaus (nuomoto) 2003 m. gamybos automobilio Mercedes Benz E 500 vertę, buvusią jo pardavimo-pirkimo momentu.
Ieškinio argumentus, kad už automobilį atsakovui UAB „Hansa lizingas“ sumokėta 44 652,84 Lt suma, ieškovas grindė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (buhalterinė sąskaita 2021) ir Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (buhalterinė sąskaita 4486) (b. l. 68, 69-70). Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš šių buhalterinių dokumentų niekaip negalima suprasti, kiek konkrečiai pagal 2007 m. kovo 6 d. nuomos sutartį Nr. LT058930 UAB „Žydra“ jau yra sumokėjusi atsakovui ir kokia liko nesumokėta suma. Taigi pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi iš esmės vertinti ieškovo pateiktus įrodymus. Kaip jau pažymėta, priimant ieškinį tiriami ir nustatomi tik procesinio pobūdžio faktai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas procesinius ieškinio priėmimo klausimus pirmosios instancijos teismas šiuo atveju peržengė CPK normų reglamentuotas ieškinio priėmimo stadijos ribas.
Atsižvelgiant į patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų konkrečių įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisės į ieškovo reikalavimų patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo ir kitų proceso principų. Tokių įrodymų buvimas ar nebuvimas negali turėti lemiančios reikšmės sprendžiant tik procesinius ieškinio priėmimo klausimus, tai yra tiriant ir nustatant, ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad teismas klausimus dėl atitinkamų įrodymų buvimo, jų pakankamumo (sąsajumo, leistinumo ir pan.) gali spręsti ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu (CPK 226-233 straipsnių nuostatos).
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog ieškovas nepašalino visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų, todėl teismas neteisėtai nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 3 d.). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio nuostatos).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ bankroto administratoriaus ieškinio atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.