Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio, sekreto­riau­jant Audronei Stan­ke­vičiūtei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Leonavičiui, teismo posėdyje iš­na­gri­nėjo kaltinamojo V. T. skundą dėl Alytaus rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai apgaulės būdu įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai pa­nau­do­da­mas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo prie­mo­nės duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas ben­dri­nin­kų grupėje kartu su A. K., mirusiu 2012 m. birželio 9 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, tuo tikslu bendrininkams atliekant atskirus sutartus veiksmus, 2011 m. gruodžio mėn. 15 d. 09.46 val., naudodamasis mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į R. J. priklausantį fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs Vilniaus policijos departamento darbuotoju, nurodė melagingas aplinkybes, kad tariamai banko darbuotojas neteisėtai pervedė pinigines lėšas į jos banko sąskaitą, dėl to reikalinga užšaldyti jos banko sąskaitą, nurodęs kad sujungs su banku, vėl melagingai jai prisistatė esantis Centrinio Lietuvos banko paslaugų skyriaus konsultante Irma, ir nurodė melagingas aplinkybes, kad perjos banko sąskaitą buvo daromos nelegalios finansinės operacijos ir būtina blokuoti jos sąskaitą, dėl to reikalingi jos bankinės sąskaitos elektroninės bankininkystės visi duomenys, o R. J. padiktavo visus jai priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duo­menis (PIN kodą, identifikavimo kodus, slaptažodį), kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenus­ta­ty­to­mis aplinkybėmis perdavė A. K., kuris 2011 m. gruodžio mėn. 15 d., neteisėtai pa­nau­do­damas minėtus duomenis, apgaule, panaudodamas kompiuterį, kurio kompiuterinės sistemos IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. K., A. K. vykdant V. T. nurodymus, apgaule, save identifikuojant kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę R. J. bei neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 2011 m. gruodžio mėn. 15 d. 10.11 val. pri­si­jun­gė prie internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“, kurią valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir neteisėtai R. J. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė greitojo kredito teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2011 m. gruodžio mėn. 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į R. J. AB „Swedbank“ sąskaitą pervedė 217,21 Eur, ir 2011 m. gruodžio mėn. 15 d., neteisėtai prisijungęs prie R. J. priklausančios AB „Svvedbank“ sąskaitos, pervedė į R. M. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 217,21 Eur ir R. J. priklausančius 43,44 Eur, kuriuos 2014 m. lapkričio mėn. 15 d. V. T. nurodymu A. D. ir D. M., naudodamiesi R. M. AB „Swedbank“ sąskaitos mokėjimo kortele, išgrynino bankomate, esančiame Laisvės g. 15, Kal­varijoje, bei pervedė į V. T. nurodytas kitiems asmenims priklausančias banko sąs­kai­tas, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 217,21 Eur ir R. J. priklausančius 43,44 Eur, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 217,21 Eur ir R. J. 43,44 Eur turtinę žalą.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi V. T. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties pas­­kelbimo dienos. Į kardomosios priemonės laiką įskaičiuotas V. T. laikino sulai­ky­mo nuo 2016 m. balandžio 9 d. laikas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. T. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pasky­rimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau ne­spren­džia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas, tai yra: nukentėjusiosios R. J. ir liudytojų paro­dy­mų protokoluose užfiksuoti duomenys, banko sąskaitų išrašai, telefono išklotinės, specialisto iš­va­da ir kiti bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys, ką pagrįstai skundžiamoje nutar­ty­je nurodė ir apy­linkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, suimtojo kaltės klausimas, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą nesprendžiamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų. Nors skundžiamoje teismo nutartyje konkrečiai neįvardintos BPK normos, kurių pagrindu kaltinamajam V. T. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta, tačiau iš nutarties turinio ir motyvų matyti, jog apylinkės teismas vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam pagrindui, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo iki­teis­minio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kal­ti­na­mojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teis­tumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

V. T. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, trys iš jų – apy­sun­kiai nusikaltimai, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė, ilgesnė negu vieneri metai. Kaip tei­singai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos kaltinamasis pasislėpė kitoje užsienio valstybėje – Norvegijos Karalystėje, kur išbuvo penkis mėnesius, kol buvo deportuotas į Lietuvos Respubliką. Duomenų, kad V. T. iš tiesų turi galimybę gyventi jo nurodomu adresu, nėra. Jis anksčiau kitoms institucijoms (pvz., darbo biržai) nurodytose gyvenamosiose vietose negyveno. V. T. yra reci­dy­vistas, anksčiau teistas keturiolika kartų, tame tarpe už tyčinius apysunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis neturi legalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio, nuosavo būsto, jis keičia gyvenamąsias vietas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šeimos neturi. Kaltinamojo sesuo ir motina gyvena (duomenys neskelbtini). Po paskutinio nuteisimo ir bausmės atlikimo kaltinamasis iškart išvyko į užsienį. Jis neturi asmens dokumentų, tačiau tai jam nesutrukdė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę.

Aukštesniosios instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi buvo paskelbta V. T. paieška, t. y. kaltinamasis kartą jau buvo pabėgęs ir pasislėpęs nuo pareigūnų. V. T. surastas paieškos metu ir 2016 m. balandžio 9 d. sulaikytas. Skundo argumentai, kad užsienyje kaltinamasis ieškojo darbo, nepa­grįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nus­ta­ty­tas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kar­do­mą­ją priemonę. V. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo turimų so­cialinių ryšių tamprumo nebuvimas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad na­grinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą V. T. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kar­domąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 str. 7 d.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam V. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pa­siektas vienas iš BPK 119 str. nustatytų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese.

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iš­va­da, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. T. skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.