Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1908-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr.AM-AAD-ANR_N-1908-2023 S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio 26 d. 06.00 val. Šilalės r., Gvaldų kaimo atviroje lauko vietovėje, žvėrių apdorojimo aikštelėje, dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, o sužinojęs, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos, t. y. nesustabdė neteisėto žvėries dorojimo ir nesiėmė priemonių informuoti Aplinkos apsaugos departamentą kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), ir gyvūno dorojimą tęsė. Taip pat S. B. pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį. Tokiais savo veiksmais S. B. pažeidė Taisyklių 58.2 punkto 58.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmeniui draudžiama, turinčiam teisę medžioti, gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Iš asmens paimtas dorojimo įrankis – peilis. S. B. nevykdydamas medžioklės išteklių naudotojo pareigos, pažeidė Medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Taisyklių 28.5 punktą.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis. Medžiojo trise. Medžioklės metu buvo sumedžioti du šernai ir taurusis elnias. Pats tauriojo elnio nesumedžiojo, tai padarė medžiotojų būrelio vadovas. Taurusis elnias buvo sumedžiotas vakarykščiai, jį doroti pradėjo ryte, išdorotą mėsą išsidalino tarpusavyje. Po elnio išdorojimo, vėlai vakare sužinojo, kad taurusis elnias sumedžiotas neteisėtai, nes buvo pasibaigęs tauriųjų elnių medžioklės limitas. Pripažino, kad neteisėtai sumedžiotą gyvūną dorojo, išdorotą mėsą išsidalino tarpusavyje. Medžiotoju yra 30 metų, per tą laikotarpį nebuvo nei karto baustas už Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus.

5. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas U. R. nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. B. padarė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl institucija teisėtai ir pagrįstai paskyrė tiek minimalią piniginę baudą, tiek minimaliam terminui atėmė teisę medžioti. Tačiau pasak U. R., šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai suponuoja išvadą, kad yra pagrindas pripažinti egzistuojant S. B. atsakomybę švelninančias aplinkybes. Todėl prašo reikalavimą sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos – gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vienos iš minėtų veikų atlikimo. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1908-2023 S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio 26 d. 06.00 val. Šilalės r., Gvaldų kaimo atviroje lauko vietovėje, žvėrių apdorojimo aikštelėje, dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, o sužinojęs, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos, t. y. nesustabdė neteisėto žvėries dorojimo ir nesiėmė priemonių informuoti Aplinkos apsaugos departamentą kaip to reikalauja Įstatymas ir Taisyklės, ir gyvūno dorojimą tęsė. Taip pat S. B. pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį. Tokiais savo veiksmais S. B. pažeidė Taisyklių 58.2 punkto 58.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmeniui draudžiama, turinčiam teisę medžioti, gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Iš asmens paimtas dorojimo įrankis – peilis. S. B. nevykdydamas medžioklės išteklių naudotojo pareigos, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Taisyklių 28.5 punktą.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija 2023 m. liepos 4 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, nekvestionuoja ir Institucijos sprendimo skirti jam baudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau mano, jog šiuo atveju yra pagrindas švelninti jo atsakomybę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą iki 1 metų.

10. Šioje byloje esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams nepagrįstumas, yra tai, kad, pasak S. B., šiuo atveju egzistuoja galimybė jo atsakomybę švelninti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog šį administracinį nusižengimą padarė netyčia – medžioklės vadovas ir jo, ir kitų medžiotojų neinformavo, kad nėra galimas tauriųjų elnių medžiojimas. Taip pat pabrėžiama, jog S. B. labai gailisi padaręs nusižengimą ir pažymima, jog nuo pat teisės medžioti jam suteikimo jis nėra padaręs nei vieno Medžioklės įstatymo ar Taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentuoja, jog medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis, todėl jis vadovavosi medžioklės vadovo nurodymais.

11. Teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą iki 1 vienerių metų. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne) taikymo

12. Kaip jau minėta, S. B. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, jam paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

13. ANK 28 straipsnyje nustatyta, kad teisės medžioti atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką(ANK 28 straipsnio 2 dalis).

14. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi S. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą, skirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. treji metai.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

16. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, S. B. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, t. y. šis pažeidimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir suponuojantis išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi susiformavęs teisingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir paiso įstatymų reikalavimų.

17. Taip pat akcentuotina, jog S. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsamiai ir detaliai paaiškino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę, išreiškė gailestį. Teismas nenustatė pagrindo abejoti S. B. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo nenuoširdumu.

18. Teismo vertinimu, pagrindą švelninti S. B. atsakomybę taip pat sudaro administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. S. B. paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S. B. 2023 m. sausio 25 d. medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis kartu su klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojais. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, medžioklės vadovas A. K. visus informavo, kad šios medžioklės metu tauriojo elnio patinas yra medžiojamas žvėris, t. y. tauriojo elnio patino limitai nėra išnaudoti. S. B. buvo įsitikinęs pateiktos informacijos teisingumu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio susirinkimo metu buvo pristatyta 2021-2022 m. sezono sumedžiotų žvėrių ataskaita, kurioje buvo konstatuota, kad 2022-2023 m. tauriojo elnio patino limitai yra išnaudoti. Šiame susirinkime dalyvavo ir 2023 m. sausio 25 d. medžioklei vadovavęs A. K., kuris ir nušovė tauriojo elnio patiną. Taigi esant aplinkybei, jog tauriojo elnio patiną sumedžiojo medžioklės vadovas A. K., kuriam buvo/turėjo būti žinoma, jog 2022-2023 m. tauriojo elnio patino limitai yra išnaudoti, nėra pagrindo abejoti S. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog jam, kaip ir kitiems medžiotojams, buvo pateikta klaidinga informacija dėl galimybės medžioti tauriojo elnio patiną. Aplinkybę, jog vis dėlto tauriojo elnio patino medžioti nebuvo galima, S. B. sužinojo dorojant žvėrį. S. B. paaiškino, kad dorojimo nenutraukė, nes galvojo, kad elgiasi teisėtai, kadangi visi būtini medžioklės dokumentai buvo užpildyti, taip pat Institucijai apie įvykį nepranešė, nes manė, kad pranešti apie įvykį ne jo pareiga.

19. Taigi, teismo vertinimu, šių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog egzistuoja galimybė sutrumpinti Institucijos paskirtą teisės medžioti atėmimo minimalų trejų metų terminą iki vienerių metų. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti S. B. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą trumpesniam terminui nei 290 straipsnio 17 dalyje numatytas jos minimalus terminas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti.

Pakeisti 2023 m. liepos 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1908-2023 dalį ir S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 17 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės medžioti atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.