Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-628-1130/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-07-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
1-628-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31730-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-628-1130/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31730-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, Rimantei Jurgieneidalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, Sergejui Korotčenkai,kaltinamajam A. V. (A. V.), jo gynėjui advokatui Gintautui Danišauskui,vertėjai Maženai Andruškevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: jis, 2021 m. rugsėjo 12 d., nuo 22.38 val. iki 23.36 val., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 22.38 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu jo vairuojamu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pervažiuota ir mirtinai sužalota pėsčioji T. V., iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val., policijos pareigūnas tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo namie (duomenys neskelbtini), tėvai tą dieną namuose vartojo alkoholį. Pats alkoholio nevartoja. Po kurio laiko, lauke dar buvo šviesu, priėjo prie mamos, paklausė ką jie geria, paėmė truputį ant lūpų paragauti. Tėvai gėrė iš stiklinio permatomo butelio, nepažiūrėjo, kas ant butelio parašyta. Sudomino, kodėl tas skystis yra taip dažnai vartojamas. Jie sako su šypsena „paragauk“. Prilietė prie lūpų, pasidarė kartu, pradėjo perštėti gerklę. Mano, kad tai buvo degtinė. Kažkada gal vieną kartą buvo išgėręs butelį alaus ir viskas. Paragavęs, pastatė butelį atgal, pasakė, kad nenori ir nuėjo prie kompiuterio. Pradėjo temti. Tėvas, kaip visada, pasidarė agresyvus, pasakė jam apsiraminti, tėvas jį „pasiuntė“ kuo toliau, todėl jis iškvietė policiją. Po to mama kažkodėl pradėjo ant jo šaukti, kad kam kviečia tą policiją, nes tėvui ir taip sunku, nes turi problemų su sveikata. Pasakė mamai, kad važiuos pasitikti pareigūnus, ji pasakė, kad niekur nevažiuosi, nes išgėrei, kartu su ja išėjo į lauką. Mama pasuko į dešinę pusę link ūkinių pastatų, pats – į kairę link automobilio ir kelio. Buvo gana vėsu, todėl grįžo namo, pasiėmė striukę, tai užtruko apie 10 sekundžių. Grįžo, sėdo į automobilį, priešais nieko nebuvo, įjungė variklį, įsijungė šviesos, pradėjo važiuoti, automobilis sustojo. Išlipęs pasižiūrėti, kodėl, ties automobilio viduriu pamatė kyšančią mamos galvą. Ištiko labai didelis šokas, iškart paskambino į BPC, pasakė, kas atsitiko, kad skubintų pareigūnus, kviestų gaisrinę, medikus. Nubėgo prie kaimynų namo, bet namie nieko nebuvo. Bėgo ten, nes vyras yra ugniagesių – gelbėtojų mokyklos viršininkas, jis žinotų, ką daryti tokioje situacijoje. Tada atbėgo namo prižadinti tėvą, bet jis nereagavo. Aptemo akyse, negalėjo kvėpuoti, nuo stalo pasiėmė kažkokį butelį, norėdamas skysčių suvartoti, nes atsiminė, jog tokiose situacijoje reikia skysčių suvartoti, kad žmogus atsigautų, pradėjo daug gerti. Būtų stovėjęs bet kas – indų ploviklis, aliejus, rezultatas būtų buvęs toks pats. Atsigėrus, dar kurį laiką buvo sunku kvėpuoti ir tamsu akyse. Tada išėjo į lauką, atvyko pareigūnai. Iš didelio streso, jau nelabai atsimena, kas vyko toliau. Pirmoje apklausoje dalyvavo tyrėja Ana ir advokatas. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnio tvarka matyti, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. ir mamai ir tėčiui buvo išeiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų ir su jais išgėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės. Mama, išgirdusi, kad jis iškvietė policiją, supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo. Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) išvažiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins pats, ji, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti, nes žinojo, kad yra išgėręs, norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes išgėrė. Grįžo prie mamos pažiūrėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo. Patyrė didelį stresą, negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos šiek tiek atgertą butelį degtinės, griebė tą butelį ir iš karto išgėrė daugiau negu pusę butelio (t. 1, b. l. 55-57). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad buvo stresinė situacija, galvoje viskas sumaišyta, prisijungimas prie tėvų buvo paragavimas ant lūpų. O tie 4-5 stikliukai gavosi po to, kai atvyko pareigūnai ir paprašė asmens dokumentų, kurie buvo kambary. Nuėjęs į kambarį, pamatė nugertą butelį. Tai ir vertina, kad buvo nugerti 4-5 stikliukai. Pats nesuprasdamas pasirašė protokolą, galvoje buvo chaosas. Kadangi visiškai nevartoja alkoholio, tai net nežino, kaip net lūpų pavilginimas gali jį paveikti, nežino savo organizmo. Nuo Šalčininkų iki jų atstumas yra gana nemažas, kol pareigūnai būtų atvykę, sankryžoje būtų jų laukęs, to laiko gal būtų užtekę, kad visi apsiramintų. Pakeisti parodymų niekas nepatarė, praėjus laikui, atmintis geriau atsistato, nebuvo tokio minčių chaoso. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), darbas yra (duomenys neskelbtini), reikia važinėti į darbą, o savaitgaliais – į kaimą, pasižiūrėti, ar tėvui viskas gerai, todėl reikalingas automobilis. Be to, tėvą reikia nuvežti pas gydytojus. Įsigyti naują automobilį neturi galimybės. Mėnesinės pajamos yra apie 900 eurų, turi automobilio paskolą, likę mokėti 5 tūkstančiai, mėnesinė paskolos įmoka – 100 eurų. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, po įvykio išvykti negalėjo, todėl teko darbo ieškotis Lietuvoje. Dabar gyvena su E., išlaikytinų asmenų neturi. Gyvena E. sesės bute trise. (duomenys neskelbtini) dirbo 4,5 metų, išėjo dėl sunkios finansinės padėties ir išvažiavo į užsienį užsidirbti. Kai dirbo policijoje, važiuodavo į iškvietimus dėl girtumo, žino, kad po įvykio negalima vartoti alkoholio. Toje situacijoje būtų stovėjęs bet koks skystis, būtų griebęs ir išgėręs, nes taip ir mokėsi, kad jei žmogui temsta akyse, dūsta, reikia vartoti skysčių, nebuvo taip, kad pamatė ir norėjo išgerti. Neprisimena, ar tėvai įvykio dieną gėrė kartu. Pirmos apklausos metu tyrėja nevertė duoti parodymų.

E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tiek pati, tiek kaltinamasis nevartoja alkoholio. Apie įvykį žino tiek, kiek jis pasakojo, pasakė, kad žuvo jo mama ir pareigūnai jį išsiveža. Parą laiko neturėjo iš jo jokių žinių. Kai jį išleido, jis papasakojo, kad gindamas mamą, jis iškvietė pareigūnus, mama dėl to supyko. Jis išėjo, jam pasidarė šalta, grįžo, pasiėmė striukę, jo motina buvo nuėjusi visai į kitą pusę. Atsisėdo už vairo, priešaky nieko nebuvo. Užvedė automobilį, bet jis sustojo. Net neįsivaizduoja, kaip galėjo sutrikti žmogaus sąmonė, kai pamatė po automobiliu savo motinos galvą. Neįsivaizduoja, kaip jis sugebėjo iškviesti policiją, greitąją, bėgo pas kaimyną. Kaip jis pasakojo, nuo streso, bėgimo pradėjo spausti kvėpavimo takus, temo akyse ir nesuprasdamas, ką daro, griebė ir atsigėrė. Jis nesakė, kad išgėrė 4-5 stikliukus, sakė, jog tik suvilgė lūpas, buvo neskanu ir sakė, negers, sakė, kas taip gali būti skanaus, kad žmonės vartoja alkoholį, todėl jam buvo įdomu sužinoti. Prašo ją paskirti kaltinamojo laiduotoja. Ji jam yra autoritetas, jis yra visiškai priklausomas nuo jos. Kartu gyvena pas ją, leidžia laiką kartu, niekada nesiskiria, tik kai būna darbuose. Jam gamina valgyti, tvarko buities reikalus, visada juo domisi. Jis yra jos dėmesio centre, jis jos klauso, niekada nieko nesprendžia, ji yra už viską atsakinga. Jam buvo sunku ilgą laiką kalbėti apie motinos žūtį ir šią situaciją, jis yra labai uždaras. Ar gailisi, ar ne, jam pačiam spręsti. Nėra bausta administracine tvarka, neteista. Dirba ligoninėje (duomenys neskelbtini), uždirba apie 800-900 eurų per mėnesį.

Liudytoja Ana Zacharevič – Slautienė teismo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą, atliko kaltinamojo tėvo apklausą, tačiau praėjus laikui apklausos aplinkybių neprisimena. Kaltinamojo pirmą apklausą taip pat atliko pati, jos metu dalyvavo advokatas, kiek prisimena apklausa vyko areštinėje, įtariamojo apklausos protokolą surašė pati, jį davė paskaityti įtariamajam, jis jį perskaitė, pastabų neturėjo, advokatas taip pat susipažino, dalyvavo apklausoje gana aktyviai. Prisimena, kad įtariamasis pasakojo, jog buvo atvykęs pas tėvus iš užsienio, įvykio vakarą su tėvais truputį išgėrė alkoholio, po to tėvas pradėjo konfliktuoti su mama ir jis iškvietė policiją, dėl ko jo mama supyko, jie susibarė. Tada įtariamasis nusprendė išvažiuoti iš namų kažkur pabūti, kol viskas nurims. Kai jie išėjo, mama nuėjo vieną pusę, jis grįžo namo striukės, tada grįžęs prie automobilio sėdo prie vairo, pradėjo važiuoti ir pajuto, kad automobilis nevažiuoja, išlipęs iš automobilio pamatė, jog užvažiavo ant mamos. Tada, eiliškumo tiksliai neprisimena, bėgo pas kaimynus pagalbos, bet jų nebuvo namuose, paskambino 112, skambino kelis kartus ir ragino greičiau vykti. Neprisimena, kiek įtariamasis sakė išgėręs prieš įvykį, gal apklausoje yra užfiksuota, taip pat įtariamasis parodė, kad laukdamas tarnybų grįžo namo ir ten išgėrė degtinės. Apklausos protokole nurodytas išgertas alkoholio kiekis yra nurodytas iš kaltinamojo žodžių. Prisimena, kad kaltinamasis apklausos metu buvo nurodęs, jog mama neleido jam važiuoti dėl to, kad buvo pavartojęs alkoholio. Kitos apklausos metu kažkas pasikeitė dėl išgerto alkoholio kiekio, atrodo kaltinamasis nurodė, kad griebė butelį ir nežinojo, ką geria, šios apklausos metu taip pat dalyvavo advokatas.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavus iš darbo su žmona išgėrė 1 litrą romo, tuo metu sūnus miegojo, kitą dieną, tai buvo sekmadienį, įvykio dieną, jis nuėjo pas kaimyną R. K., ten su juo kartu gėrė, prisimena, kai dar buvo šviesu žmona sakė eiti namo, paskui nieko neprisimena, tik prisimena kaip po įvykio jį kažkas pažadino. Sūnus visai negeria, įvykio dieną kartu su juo negėrė, to nematė. Neprisimena, kad gėrė su žmona.

Lina Vasiukevič teismo posėdžio metu parodė, kad nustatant kaltinamojo neblaivumą kaltinamasis bendravo, adekvačiai atsakinėjo į klausimus.

Andrejus Bykovas (Andrej Bykov) teismo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, kaltinamasis buvo susijaudinęs, verkė, tačiau į klausimus galėjo tinkamai atsakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su pranešimu apie įtarimą (t. 1, b. l. 54) ir apklausiamas įtariamuoju A. V. parodė, kad neserga ir niekada nesirgo psichikos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitas, rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Vertėjas nereikalingas. Laisvai kalba ir rašo lietuvių kalba. Parodymus duos lietuvių kalba. Dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo jį komandiravusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįždavo kartą arba du į mėnesį, šįkart į Lietuvą grįžo 2021 m. rugsėjo 3 d. ir nuvažiavo pas tėvus. Tėvas ir mama piktnaudžiauja alkoholiu, bet kadangi dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tai geria ne nuolatos, bet išeiginėmis. Dirbo 4 dienas ir po to turėdavo 4 išeigines. Tėvas gerdavo visas išeigines, o mama ne visas. 2021 m. rugsėjo 12 d. ir mamai ir tėčiui buvo išeiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų ir su jais išgėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės. Vienu momentu tėvas užmigo tiesiog prie stalo. Po kurio laiko staigiai pabudo ir, kaip būdavo dažnokai, pabudęs nežinia dėl ko supyko ant mamos ir sukėlė skandalą, įžeidinėjo mamą visokiais žodžiais, rėkė, keikėsi. Paprašė jo nurimti, bet jis tada puolė įžeidinėti jį. Pasakė jam, kad jei nenurims, iškvies policiją. Tėvo tai nenuramino ir tada jis (kaltinamasis) paskambino numeriu 112, pranešė, kad tėvas girtas ir agresyvus, kad neišeina iš namų, kuriuose net nėra prirašytas, jog jis nėra pageidaujamas šiuose namuose, paprašė policijos pagalbos. Jam atsakė, kad ekipažas bus išsiųstas. Mama, išgirdusi, kad jis iškvietė policiją, supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo. Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) išvažiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti, nes žinojo, kad yra išgėręs, norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes išgėrė. Jie kartu išėjo į lauką. Jų namui iš kairės stovėjo jo automobilis, jis stovėjo galu į įėjimą į namą prie pat atidarytų kiemo vartų. Pats nuėjo prie automobilio. Matė, kaip mama nuėjo į kitą pusę, link namui iš dešinės esančių ūkinių pastatų. Pajuto, kad gana šalta, todėl grįžo į namą, pasiėmė striukę ir vėl grįžo prie automobilio. Apsižiūrėjo, mamos niekur nesimatė. Pagalvojo, kad ji dar negrįžo nuo tų ūkinių pastatų arba nuėjo į tualetą. Sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį. Žibintai užsidegė automatiškai. Priekyje automobilio nieko nebuvo. Nori pažymėti, kad kiemas, kaip ir kelias prieš kiemą, nėra apšviečiami, t. y. kelyje žibintai net neįrengti. Pajudėjo lėtai iš vietos. Pravažiavo labai mažą atstumą, kai automobilis savaime sustojo. Perjungė pavarų svirtį į parkingą, pažiūrėjo ar neužtrauktas rankinis stabdis. Atidarė savo dureles, išlipo iš automobilio ir apsižiūrėjo, manydamas, kad galimai kažkoks akmuo sustabdė automobilio judėjimą. Tada pamatė iš po automobilio, tarp jo durelių ir kojų, išsikišusią mamos galvą. Buvo visiška tyla, mama nei kvėpavo, nei skleidė kokius nors garsus. Patyrė šoką, jį ištiko isterija. Griebė telefoną ir surinko 112, operatoriui pasakė, kad pervažiavo žmogų. Po šito nubėgo pas kaimyną Gintarą, pavardės nežino, jis yra daug vyresnis, paprašyti pagalbos. Tačiau jo namuose nieko nebuvo. Grįžo prie mamos pažiūrėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo. Patyrė didelį stresą, negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos šiek tiek atgertą butelį degtinės, griebė tą butelį ir iš karto išgėrė daugiau negu pusę butelio. Po kurio laiko atvažiavo ugniagesiai. Jie traukė jo mamos kūną iš po automobilio, to proceso nestebėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kas įvyko. Jie patikrino jį alkotesteriu. Pirmą kartą pripūtė 2,50 promilės, antrą - 2,31 promilės. Supranta įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį esmę, labai gailisi dėl to, kas įvyko, bet savo kaltės nepripažįsta, kadangi pradėdamas važiuoti nieko priekyje automobilio nematė. Mano, kad jo mama, jam grįžus namo pasiimti striukės, norėdama jį sulaikyti, kad nesėstų prie vairo ir niekur nevažiuotų, tiesiog atsigulė ant žemės prieš automobilį, manydama, jog jis ją pamatys ir nevažiuos (t. 1, b. l. 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su pranešimu apie įtarimą (t. 1, b. l. 141) ir apklausiamas įtariamuoju A. V. parodė, kad neserga ir niekada nesirgo psichikos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitas, rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Vertėjas nereikalingas. Laisvai kalba ir rašo lietuvių kalba. Parodymus duos lietuvių kalba. 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo atvažiavęs pas savo tėvus. Tądien ir mamai ir tėčiui buvo išeiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų, paklausė, ką jie geria ir paragavo tą gėrimą. Išgėrė kokius 20 gramų, tik paragavimui. Vienu momentu tėvas užmigo tiesiog prie stalo. Po kurio laiko staigiai pabudo ir, kaip būdavo dažnokai, pabudęs nežinia dėl ko supyko ant mamos ir sukėlė skandalą, įžeidinėjo mamą visokiais žodžiais, rėkė, keikėsi. Paprašė jo nurimti, bet jis tada puolė įžeidinėti jį. Pasakė jam, kad jei nenurims, iškvies policiją. Tėvo tai nenuramino ir tada jis (kaltinamasis) paskambino numeriu 112, pranešė, kad tėvas girtas ir agresyvus, kad neišeina iš namų, kuriuose net nėra prirašytas, jog jis nėra pageidaujamas šiuose namuose, paprašė policijos pagalbos. Jam atsakė, kad ekipažas bus išsiųstas. Mama, išgirdusi, kad jis iškvietė policiją, supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo. Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) išvažiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins pats, ji, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti. Prie vairo sėdo žinodamas, kad yra blaivus, nes po degtinės paragavimo buvo praėjusios apie 3 valandos. Norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes išgėrė. Jie kartu išėjo į lauką. Jų namui iš kairės stovėjo jo automobilis, jis stovėjo galu į įėjimą į namą prie pat atidarytų kiemo vartų. Pats nuėjo prie automobilio. Matė, kaip mama nuėjo į kitą pusę, link namui iš dešinės esančių ūkinių pastatų. Pajuto, kad gana šalta, todėl grįžo į namą, pasiėmė striukę ir vėl grįžo prie automobilio. Apsižiūrėjo, mamos niekur nesimatė. Pagalvojo, kad ji dar negrįžo nuo tų ūkinių pastatų arba nuėjo į tualetą. Sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį. Žibintai užsidegė automatiškai. Priekyje automobilio nieko nebuvo. Nori pažymėti, kad kiemas, kaip ir kelias prieš kiemą, nėra apšviečiami, t. y. kelyje žibintai net neįrengti. Pajudėjo lėtai iš vietos. Pravažiavo labai mažą atstumą, kai automobilis savaime sustojo. Perjungė pavarų svirtį į parkingą, pažiūrėjo ar neužtrauktas rankinis stabdis. Atidarė savo dureles, išlipo iš automobilio ir apsižiūrėjo, manydamas, kad galimai kažkoks akmuo sustabdė automobilio judėjimą. Tada pamatė iš po automobilio, tarp jo durelių ir kojų, išsikišusią mamos galvą. Buvo visiška tyla, mama nei kvėpavo, nei skleidė kokius nors garsus. Patyrė šoką, jį ištiko isterija. Griebė telefoną ir surinko 112, operatoriui pasakė, kad pervažiavo žmogų. Po šito nubėgo pas kaimyną Gintarą, pavardės nežino, jis yra daug vyresnis, paprašyti pagalbos. Tačiau jo namuose nieko nebuvo. Grįžo prie mamos pažiūrėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo. Patyrė didelį stresą, negalėjo nusiraminti. Nubėgo namo pakviesti tėvą. Užėjęs į namus, pamatė tėvą, jis sėdėdamas ant lovos miegojo. Pakratė tėvą, bet jis niekaip nereagavo. Jam (kaltinamajam) pradėjo tempti akyse, pajuto stiprų troškulį ir griebė pirmą pasitaikiusį po ranka butelį, pradėjo gerti jame buvusį skystį. Nejuto skonio, nei kvapo to skysčio, todėl nesuprato, kad tai degtinė. Buvo tiesiog atbukę visi jausmai. Į butelį, iš kurio gėrė, net nepasižiūrėjo, ką gėrė, negalvojo. Pirmi į įvykio vietą atvyko pasieniečiai. Jį troškino dar labiau, todėl paprašė jų leisti nueiti namo atsigerti. Jiems leidus nuėjo vėl į namus ir pamatė nugertą 0,7 l talpos degtinės butelį. Tik tada pagalvojo, kad greičiausiai iš jo prieš tai gėrė. Po kurio laiko atvažiavo ugniagesiai. Jie traukė jo mamos kūną iš po automobilio, to proceso nestebėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kas įvyko. Jie patikrino jį alkotesteriu. Pirmą kartą pripūtė 2,50 promilės, antrą- 2,31 promilės. Supranta įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį esmę, savo kaltę pripažįsta, gailisi. Tik nori pažymėti, kad jo organizmas nors ir buvo patikrinimo metu apnuodytas alkoholiu, tačiau jis į organizmą pateko nesąmoningai (t. 1, b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad yra T. V., žuvusios 2021 m. rugsėjo 12 d., sesuo. Jų buvo bendras tėvas. Su sese palaikė ryšį, bendravo. Eismo įvykio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 12 d., kurio metu žuvo T. V., aplinkybių nežino. Jos laidotuvėmis rūpinosi sūnus ir buvusio vyro sesuo (t. 1, b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. (A. V.) parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo išeiginė, pirma išeiginė po pamainos, dar turėjo tris išeigines. Pats apie 13 val. nuėjo pas šalia gyvenantį kaimyną R. K. (R. K.), gyvenantį name Nr. 4. Visą dieną vartojo alkoholį. Kiek išgėrė degtinės, neprisimena. Ar jo sugyventinė su jais gėrė degtinę, neprisimena. Buvusi žmona T. V. su jais nebuvo. Kaimynas sakė, kad buvo atėjusi T. V., jį (liudytoją) išbarė ir jis (liudytojas) išėjo namo. Kaip grįžo namo ir kada, kas buvo vėliau, nieko neprisimena. Prisimena momentą, kad jį gulintį ant sofos, esančios prie įėjimo, kažkas pažadino. Dar buvo girtas, todėl mažai ką atsimena. Lauke buvo visiškai tamsu. Išėjęs į lauką pamatė, kad gatvėje stovi automobiliai su įjungtais švyturėliais, t. y. policijos automobilis ir gaisrinės automobilis. Eidamas link vartelių, pamatė, kad po sūnui priklausančiu automobiliu Audi guli prispausta T. V.. Matėsi jos galva kairėje automobilio pusėje. Ji gulėjo ant nugaros, jos galva buvo pasukta į šoną. Prie automobilio buvo gelbėtojai, jie bandė pakelti automobilį, tačiau neveikė jų „domkratas“. Pamatė, kad kitas kaimynas rūko prie savo namo. Jį pašaukė, kad padėtų. Šis atnešė kalades, kad pavyktų pakelti automobilį. kaip pakėlė automobilį ir išlaisvino T. V., nelabai atsimena. GMP medikė pasakė, kad jai jau nebegalima padėti, t. y. ji nebegyva. Pats buvo prie jos ir verkė. Sūnus A. V. sėdėjo policijos automobilyje. Į įvykio vietą atvykusi jo (liudytojo) sesuo nuvedė jį į namą. Kol išvežė T. V. kūną, pats buvo name. Policija išsivežė A. V.. Pats buvo stipriai pavartojęs alkoholio, todėl nieko neprisimena, kas vyko, kai grįžo iš kaimyno namo (t. 1, b. l. 46-48).

Iš 2021 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamajam pirmu pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.14 val. nustatytas 2,50 promilės girtumo laipsnis, antru pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val. nustatytas 2,31 promilės girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 6).

2021 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėta Kelių eismo įvykio vieta (t. 1, b. l. 8-14).

2021 m. rugsėjo 13 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-18), transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 19, 20).

2021 m. rugsėjo 13 d. surašytas Lavono apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-27), surašytas biologinės mirties konstatavimo aktas (t. 1, b. l. 28), 2021 m. rugsėjo 13 – 2021 m. rugsėjo 30 d. atliktas tyrimas, surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 30-37).

2021 m. spalio 18 d. apžiūrėtas advokato A. Danišausko pateiktas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 90-93).

2021 m. spalio 25 d. 2021 m. spalio 26 d. apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai (t. 1, b. l. 101-104).

2021 m. spalio 26 d. apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūno „Body Camera“ įrenginio (t. 1, b. l. 106-107).

2021 m. lapkričio 10 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje su A. V. (t. 1, b. l. 108-114).

2021 m. lapkričio 10 d. atliktas eksperimentas (t. 1, b. l. 115-121).

2021 m. gruodžio 22 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 6 d. A. V. atžvilgiu (t. 1, b. l. 122-127).

Paskurinio teismo posėdžio metu 2022 m. liepos 4 d. pateikti alkotesterio rodmenys, pagal kuriuos matyti, kad kaltinamajam pirmu pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.14 val. nustatytas 2,50 promilės girtumo laipsnis, antru pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val. nustatytas 2,31 promilės girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra iš esmės įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė vartojęs alkoholį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, to neneigia pats kaltinamasis, be to, tai, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino ir tarnybiniame pranešime užfiksavo ir vėliau atvykusi policijos pareigūnė Lina Vasiukevič. Sprendžiant dėl kaltinamojo A. V. kaltės, visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo A. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaltinamasis A. V. pripažino, kad su tėvais išgėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės, vėliau dėl eismo įvykio patyrė didelį stresą, negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos šiek tiek atgertą butelį degtinės, griebė tą butelį ir iš karto išgėrė daugiau negu pusę butelio (t. 1, b. l. 55-57), tačiau jau vėliau pakartotinai apklaustas įtariamuoju 2022 m. sausio 19 d. teigė, kad su tėvais išgėrė kokius 20 gramų, tik paragavimui, po eismo įvykio pradėjo tempti akyse, pajuto stiprų troškulį ir griebė pirmą pasitaikiusį po ranka butelį, pradėjo gerti jame buvusį skystį, nejuto skonio, nei kvapo to skysčio, todėl nesuprato, kad tai degtinė, buvo tiesiog atbukę visi jausmai, į butelį, iš kurio gėrė, net nepasižiūrėjo, ką gėrė, negalvojo, vėliau vėl nuėjęs į namus ir pamatė nugertą 0,7 l talpos degtinės butelį, tik tada pagalvojo, kad greičiausiai iš jo prieš tai gėrė (t. 1, b. l. 142-144). Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad priėjo prie mamos, paklausė ką jie geria, paėmė truputį ant lūpų paragauti, neišgėrė nei gurkšnio, po eismo įvykio aptemo akyse, negalėjo kvėpuoti, nuo stalo pasiėmė kažkokį butelį, norėdamas skysčių suvartoti, nes atsiminė, jog tokiose situacijoje reikia skysčių suvartoti, kad žmogus atsigautų, pradėjo daug gerti, būtų stovėjęs bet kas – indų ploviklis, aliejus, rezultatas būtų buvęs toks pats. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos versiją, kurią paneigia paties kaltinamojo duoti parodymai pirmos apklausos metu. Tai, kad tokius parodymus kaltinamasis davė laisva valia, neverčiamas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja pareigūnė Ana Zacharevič – Slautienė, kuri nurodė, kad užrašė parodymus iš kaltinamojo žodžių, protokolą kaltinamasis perskaitė, pastabų neturėjo, apklausoje dalyvavęs advokatas taip pat neturėjo pastabų. Teismas vertina, kad pareigūnės nurodytos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios, neprieštaringos, sutampančios su byloje esančiais duomenimis – kaltinamasis apklausos protokole pasirašė, jo pastabų nėra nurodyta. Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusios policijos pareigūnės parodymais. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuotos pareigūnės, atlikusios jai pavestas pareigas, parodymais. Todėl teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų pagrindą netikėti paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dėl to kaltinamojo A. V. parodymai teisme vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo draugę E. B., kuri teismui taip pat pateikė atitinkamą prašymą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, būtina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, turtinės žalos šia nusikalstama veika nepadaryta. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje negalima pripažinti, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi teismo posėdžio metu, nors ir pripažino po eismo įvykio vartojęs alkoholio, tačiau menkino savo atsakomybę įrodinėdamas, kad tai darė nesuvokdamas, taip bandė išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, todėl darytina išvada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atitinkamai netenkinant teisminio nagrinėjimo metu pareikšto prašymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo A. V. išsilavinimas – profesinis, jis dirba, nevedęs, neteistas (t. 1, b. l. 145), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146-148). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, padarytas nesunkus nusikaltimas. Įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, spręsdamas klausimą dėl A. V. parinktinos bausmės rūšies, taip pat atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta A. V. paskyrus švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį, todėl kaltinamajam skirtina bauda, didesnė už minimalią, numatytą už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnis).

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 65, 66 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį baudos mokėjimas išdėstomas dvejų metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką A. V. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Be to, A. V. vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo turėjo puikiai suvokti galimas pasekmes. Remiantis tuo, A. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju A. V. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, A. V. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 760 Eur be PVM, 4 550 Eur su PVM vertės (b. l. 21)) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 22), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti A. V. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 BBND (MGL), t. y. 3 000 eurų (60 x 50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 16.14 val. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, ir skirti galutinę 58 BBND (MGL) (2 900 Eur) baudą.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. du metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

CD laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Bauda turi būti sumokėta per dvejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „Luminor Bank“; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB „Luminor Bank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda 1-628-1130/2022“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis