Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. J. 2021 m. gegužės 9 d. apie 17.36 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, parduotuvės apsaugos darbuotojui G. V. paprašius, kad ji išeitų iš parduotuvės ir paėmus jai už kairės rankos, tyčia dešinės rankos nagais apdraskė nukentėjusiajam G. V. veidą, padarydama jam odos nubrozdinimus veide, taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiojo sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji I. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio neprisimena, kadangi tuo metu buvo apsvaigusi nuo vartotų alkoholio ir psichotropinių vaistų poveikio. Įvykį prisiminė tik peržiūrėjus vaizdo įrašą, pagal kurį ir vertina savo veiksmus. Įvykis galėjo įvykti 2021 m. gegužės 9 d. 17.36 val. (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji ten buvo. Pamena, kad eidama pas draugę užsuko į parduotuvę, norėjo nusipirkti žuvų pirštelių, krabų lazdelių. Nesupranta, kodėl ją kaltina apdraskius nukentėjusįjį. Ji nieko jam negalėjo padaryti, nes ant jos buvo užgriuvę du vyrai. Nukentėjusiojo G. V. nepažįsta. Pastarasis prašo žalos atlyginimo. Jis jai siūlė susitaikyti, nurodant susitaikymo sąlygą – 100,00 eurų ir gero konjako butelis. Ji į tai nukentėjusiajam atsakė, kad skolą atiduos gavus pirmąjį atlyginimą, nes tuo metu nedirbo. Tada paskambinęs nukentėjusysis paprašė 200,00 eurų. Ji nesutiko. Anot jos, tai negirdėtas dalykas, korupcija. Po to pati skambino G. V. Tai darė policijos pareigūnei pasiūlius susitarti geruoju. Nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 50,00 eurų dydžio žalą. Pripažįsta, kad padarė žalą, tačiau nepripažįsta, kad apdraskė G. V. veidą. Ar prieš tai nukentėjusiojo veidas buvo apdraskytas, nepastebėjo. Nukentėjusiojo niekaip neplūdo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje peržiūrėjus parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašą kaltinamoji parodė, jog pastabėjo, kad nukentėjusiajam tik nuplėšė kaukę, daugiau nieko nepadarė, taip sudraskyti veido negalėjo. Nebent tai buvo netyčinis įdrėskimas. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Tuo atveju, jeigu teismas ją pripažintų kalta, sutiktų, kad jai būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Tokie kaltinamosios I. J. parodymai iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai.

UAB „(duomenys neskelbtini) s“, kurioje dirba G. V., yra juridinis asmuo, tačiau nėra jokių duomenų, kad šiai uždarajai akcinei bendrovei ir jos darbuotojams būtų deleguotas tam tikrų viešojo administravimo funkcijų atlikimas, todėl I. J. neteisėti veiksmai G. V. atžvilgiu negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis Nr. 2K-223/2006). Tuo pačiu metu atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyta, kad I. J. smurtaudama prieš G. V. ne tik sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau ir padarė odos nubrozdinimus veide, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo sudėtį. Byloje yra ir paties G. V. pareiškimas dėl kaltinamosios smurto jo atžvilgiu (b. l. 17–20). Esant šioms aplinkybėms I. J. veiksmai, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Faktinė aplinkybė, kad kaltinamoji buvo neblaivi, pagrįsta 2021 m. gegužės 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės P. P.tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad su alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0204 (patikros sertifikatas Nr. 1416095) I. J. apie 19 val. 05 min. buvo nustatytas 2,72 promilių girtumo laipsnis (b. l. 98).

Be nukentėjusiojo G. V. parodymų kaltinamosios kaltę patvirtina ir kartu kaltinamosios sulaikyme dalyvavusio kito parduotuvės apsaugos darbuotojo, tai yra liudytojo J. V. parodymai apie tai, kad salėje radus moterį (kaltinamąją), valgančią maistą – sūdytus žuvies pirštelius, ir ją nuvedus prie kasos susimokėti, ji ėmė keiktis, piktnaudžiauti, G. V. jos paprašius nusiraminti ir susimokėti už prekes, ji pradėjo rėkti ir staiga užsipuolė G. V., nuplėšė jam kaukę. Jis moteriai ėmė už kairės rankos, G. V. ėmė už dešinės. Kaltinamoji dar bandė spardyti sienas. Liudytojo vertinimu, jei jis nebūtų paėmęs kaltinamajai už rankos, tai ji G. V. būtų išplėšusi akį, nes buvo agresyvi, kaltinamosios veiksmai kolegos atžvilgiu buvo tyčiniai, taip pat parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad parduotuvėje prie kasos iškilusio konflikto metu nukentėjusiajam sugriebus kaltinamajai už kairės rankos, pastaroji jam dešine ranka sudavė delnu į kairę veido pusę (b. l. 86–87), o prieš suduodant dešine ranka I. J. apsaugos darbuotojui G. V. nuo veido nuplėšė medicininę kaukę (b. l. 90–92, 93–97). Šie įrodymai tarpusavyje sudaro nuoseklią visumą, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą.

Esamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad kaltinamosios veiksmų pobūdis – sudavimas delnu į veidą G. V. nuplėšiant ant jo buvusią kaukę, t. y. pats fizinio kontakto siekis, patvirtina, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus, kaip teigė kaltinamoji, veiksmas. Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pobūdį ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis G. V. patvirtino jog po to, kad kai kaltinamoji apdraskė jo veidą, jis juto skausmą, o liudytojas J. V. patvirtino, kad po užsipuolimo G. V. kraujavo, jam veide buvo padaryta nedidelė žaizda. Tai, kad po padaryto sužalojimo nukentėjusiojo G. V. veido kairiojo žando ir kairiojo voko matėsi kraujuojanti žaizda (įdrėskimas), patvirtina ir į įvykį atvykusio policijos ekipažo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad G. V. buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo G. V., į gydymo įstaigą jo nevežė (b. l. 98). Kaltinamosios atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, nufotografuoti nukentėjusiojo G. V. sužalojimai patvirtina, jog buvo sužalota nukentėjusiojo kairė veido pusė (b. l. 46–50). Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 835/2021 (02), kurioje G. V. konstatuoti odos nubrozdinimai veide ir šie sužalojimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra, o sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina pirštų nagais (b. l. 54–55).

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas siektų apkalbėti kaltinamąją, ar ją nepagrįstai apkaltinti. Byloje taip pat nenustatyta, kad šioje byloje konstatuotus sužalojimus nukentėjusysis buvo patyręs dar prieš įvykį.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamoji I. J. panaudojo fizinį smurtą G. V. atžvilgiu taip sukeldama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jos veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame I. J. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, tai yra pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2009).

Jau aukščiau šiame nuosprendyje aprašytų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinimas I. J. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui nepasitvirtino, o jos veiksmai kvalifikuotini kaip nežymus nukentėjusiojo G. V. sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji I. J. būdama neblaivi nepakluso teisėtiems parduotuvės apsaugos darbuotojo nukentėjusiojo G. V. reikalavimams susimokėjus už prekes išeiti iš parduotuvės, buvo konfliktiška, kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, apsaugos darbuotojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tai yra G. V. paprašius, kad ji išeitų iš parduotuvės ir paėmus jai už kairės rankos, ji tyčia dešinės rankos nagais apdraskė nukentėjusiajam veidą, padarydama jam odos nubrozdinimus veide, tokiu būdu padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. I. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pakeičiant kaltinamosios I. J. veikų kvalifikavimą, yra siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Nagrinėjamoje byloje ypatingą reikšmę turi tai, kad perkvalifikavus I. J. įvykdytą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, jai pareikštame kaltinime nurodomos esminės faktinės veikos padarymo aplinkybės išlieka nepakitusiomis. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad tokiu būdu galėtų būti pažeidžiama kaltinamosios teisė į gynybą ir jos teisė žinoti kuo yra kaltinama.

Iš esmės analogišką nuomonę dėl susidariusios situacijos savo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl kaltinimo keitimo teisme“ buvo išsakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta.“ Šioje byloje aktualu ir tai, kad pati kaltinamoji faktiškai pripažino aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime, tačiau pateikė savą jų vertinimą, todėl akivaizdu, kad jos gynyba dėl pasikeitusio nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal iš esmės tas pačias aplinkybes galėjo būti kitokia.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, I. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 116); administracine tvarka bausta du kartus (b. l. 114–115); neįrašyta į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (b. l. 106); Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydyta nuo 2020 m. spalio 28 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 109); 2021 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-497/2021 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. J. nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivi, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 113); nedirbanti (b. l. 103); Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 104.).

Prokurorė kaltinamajai siūlė skirti 6 mėnesių viešų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinis nesunkus nusikaltimas), stadiją (baigtas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, I. J. parinktina ir skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurios paskyrimu kaltinamoji sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistai, baustai administracine tvarka, nedirbančiai kaltinamajai yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks I. J., kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, I. J. bausmė skirtina artima sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, t. y. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 (šimatą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Kaltinamajai I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas G. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 200,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44, 45).

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas G. V. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje neturtinę žalą vertina 200,00 eurų. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad po įvykio jis negalėjo laisvai dirbti, viduje negerai jautėsi, teko prašyti, kad už jį dirbtų kolegos, jam buvo nemalonu, nes buvo sutvarstytas jo veidas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad nukentėjusiajam G. V. atliekant darbo funkcijas dėl kaltinamosios I. J. nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, šie kaltinamosios veiksmai nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, todėl neabejotina, kad tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad I. J. veiksmai buvo tyčiniai, fizinį smurtą ji panaudojo dėl menkavertės priežasties, I. J. tyčia dešinės rankos nagais apdraskė nukentėjusiajam G. V. veidą, padarydama jam odos nubrozdinimus veide, taip nežymiai sužalodama nukentėjusiojo sveikatą. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamosios veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ir išgyvenimai. Tai lėmė nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, kėlė neigiamas emocijas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vertinat kaltinamosios amžių, šeiminę ir turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamos veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios I. J. priteisiant nukentėjusiajam 200,00 (dviejų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 1 (viena) CD plokštelė su vaizdo įrašu (voke) (b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio), ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo G. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. J. 200,00 (dviejų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą G. V. naudai.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) CD plokštelę su vaizdo įrašu (voke) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.