Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „HSG Service“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „HSG Service“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 balandžio 9 d. sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (23.24-08) 327-22246 (toliau – Sprendimas); įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. vasario 17 d. prašymą dėl 96 802,41 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo (toliau – Prašymas).

Nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-1098 (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad Prašymas atitinka VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintų Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2 priedo 5 kriterijų. Nurodytu pagrindu Prašymas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja atitiktų bent vieną iš Rekomendacijų 2 priede numatytų 1-3 kriterijų ir nebūtų nustatytas nei vienas iš 9-18 kriterijų. Prašymas negali būti tenkinamas, kadangi yra nustatyti Rekomendacijų 2 priede įtvirtinti 9, 10, 11, 12, 14 kriterijai, t. y.: Bendrovė 2024 m. deklaruoja pelningą veiklą (Rekomendacijų 2 priedo 9 kriterijus); Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo sunkios jos finansinės padėties (Rekomendacijų 2 priedo 10 kriterijus); Bendrovė prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu suteikė paskolą (Rekomendacijų 2 priedo 11 kriterijus); Bendrovės savininkai ar akcininkai savo įnašais neprisideda prie Bendrovės finansinės būklės stabilizavimo (Rekomendacijų 2 priedo 12 kriterijus); Mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų (Rekomendacijų 2 priedo 14 kriterijus).

Vertina, kad Sprendimu nepagrįstai atsisakyta išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką. Nedelsiant sumokėjus VMI visą reikalaujamą sumokėti sumą, Bendrovės finansinė būklė stipriai pablogėtų, Bendrovė susidurtų su sunkumais vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Mokestinės nepriemokos išdėstymas yra būtinas, tik tokiu būdu bus pasiektas pagrindinis tikslas atsiskaityti su VMI, nepadarant žalos Bendrovės finansinei padėčiai ir jos galimybėms vykdyti kitus įsipareigojimus.

Pažymi, kad nors Bendrovės veikla yra pelninga, tačiau jos veiklos pelningumas paskutiniais metais yra reikšmingai mažesnis. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati VMI Išvadoje. Priskaičiuota nepriemokos suma (96 802,41 Eur) ženkliai viršija Bendrovės planuotą mokestinę naštą. Išvadoje pažymėtas Bendrovės lėšų likutis sąskaitose 2025 m. vasario 17 d. duomenimis buvo tik 51 920,45 Eur. Bendrovė turi įsipareigojimus ne tik VMI, bet ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, darbuotojams, partneriams, kurių tiekiamos medžiagos yra būtinos Bendrovės veiklos vykdymui ir pan. Vien už 2025 m. kovo mėn. Bendrovė darbuotojams turės išmokėti bendroje sumoje apie 364 706,91 Eur (320 900,35 Eur tiesiogiai darbuotojams ir apie 43 806,56 Eur gyventojų pajamų mokesčiui padengti). Tinkamas įsipareigojimų vykdymas yra svarbus ne tik Bendrovei, bet ir visai geležinkelių infrastruktūros plėtrai Lietuvoje ir regione, kas yra ir viešojo intereso dalis. Bendrovė turi realias galimybes atsiskaityti su VMI tik tuo atveju, jei mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pažymi, kad sutarties su E. R. pabaigos data yra ne 2025 m. kovo 26 d. (kaip nurodyta Išvadoje), o 2026 m. kovo 26 d. Todėl sutarties su E. R. numatytos gauti pajamos (1 361 880 Eur) yra numatytos gauti ateityje. Mokestinės nepriemokos išdėstymo atveju Bendrovė bus pajėgi subalansuoti piniginius srautus ir laiku įvykdyti mokėjimus.

Teigia, kad Išvadoje daromos neteisingos prielaidos dėl Rekomendacijų 2 priedo 9-18 punktuose nustatytų kriterijų egzistavimo. Rekomendacijų 2 priedo 12 kriterijus (Bendrovės savininkai ar akcininkai savo įnašais neprisideda prie Bendrovės finansinės būklės stabilizavimo) taikytinas, kai mokesčių mokėtojo finansinė būklė yra blogėjanti: turtas ir apyvarta mažėja, skolos auga, veiklos nuostolis didėja, jis nepagrindžia realių galimybių atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje/nepasiūlo mokestinę nepriemoką užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija/įmonės savininkas ar akcininkas savo įnašais neprisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo. Pareiškėjos atveju nėra veiklos nuostolio, Bendrovės skolos nėra augančios, Bendrovė šiai dienai nesusiduria su poreikiu atkūrinėti Bendrovės mokumą. Akcininkams nėra pagrindo savo įnašais prisidėti prie Bendrovės finansinės būklės stabilizavimo. Bendrovės finansinė būklė nėra prasta, nes Bendrovė nors ir mažiau pelningai, tačiau vis dar veikia pelningai. Todėl Išvadoje daroma prielaida dėl Rekomendacijų 2 priedo 12 kriterijaus yra nepagrįsta. Taip pat pažymi, kad Išvadoje niekaip nepagrindžiant inkriminuojamas Rekomendacijų 2 priedo 14 kriterijus.

Akcentuoja, kad Bendrovės veiksmuose nėra piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo. Priešingai, Bendrovė su apskaičiuota nepriemoka sutinka ir siekia įvykdyti mokestines prievoles.

Pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja 2025 m. vasario 17 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti 96 880,15 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2026 m. birželio 30 d. VMI, įvertinusi Prašymą, 2025 m. vasario 28 d. raštu paprašė pateikti papildomus, prašymo nagrinėjimui trūkstamus dokumentus. Pareiškėja 2025 m. kovo 18 d. mokesčių administratoriui pateikė papildomus dokumentus. Atsakovė, išnagrinėjusi Prašymą, įvertinusi pateiktą bei iš trečiųjų šaltinių surinktą informaciją, Prašymo netenkino ir priėmė Sprendimą. Prašymo netenkinimo motyvai nurodyti 2025 m. balandžio 9 d. Išvadoje.

Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalies, VMI 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkto, Rekomendacijų 3, 4 ir 16 punktų nuostatomis.

Teigia, kad nustatyta, jog pareiškėja atitinka penkis Rekomendacijos, 2 priede nurodytus kriterijus, kuriam esant bent vienam, prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas. Pareiškėja atitinka kriterijus Nr. 9 ir Nr. 10, kadangi ji 2024 m. dirbo pelningai, todėl pareiškėja turėjo galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir laiku mokėti deklaruotus į biudžetą mokesčius. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodė jos sunkios padėties. Pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 11, nes prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu yra suteikusi 9 paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims: negrąžinta suma – 1 046 835,00 Eur. Bendrovės vadovui ir akcininkui yra suteikta 248 000,00 Eur paskola. Pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 12, nes Bendrovės savininkai ar akcininkai savo įnašais neprisideda prie Bendrovės finansinės būklės stabilizavimo. Taip pat pareiškėja atitinka kriterijų Nr. 14, kadangi mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo išdėstyti, susidarymo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais jos kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir taip pažeidė atsakovės kaip kreditorės teises. Per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 17 d. banko sąskaitų įplaukos sudarė 747 839,48 Eur. Per tą patį laikotarpį į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo pervesta 36 521,78 Eur, tai sudaro 5 procentus gautų įplaukų, t. y. analizuojamu laikotarpiu iš Bendrovės sąskaitų į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo pervesta mažiau 10 procentų visų gautų įplaukų. Bendrovė iš savo bankinės sąskaitos per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. vasario 12 d., turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei VMI.

Pažymi, kad vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. birželio 5 d. duomenimis, pareiškėja valstybės biudžetui neskolinga. Mokestinė nepriemoka buvo priverstinai išieškota nurašant mokestinės nepriemokos sumą iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) pagal VMI viršininko 2025 m. gegužės 6 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-130868 „Nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“. Priverstine tvarka išieškojus mokestinę nepriemoką, Sprendimas nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjos reikalavimo (panaikinti Sprendimą) išnagrinėjimas negali apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.

nustatė:

ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 balandžio 9 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-22246 Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285 (toliau – Sprendimas).

Nustatyta, kad pareiškėja 2025-02-17 pateikė prašymą išdėstyti 96.880,15 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro 86 509,36 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 10 293,05 EUR delspinigiai, sumokėjimą laikotarpiu nuo 2025-02-17 iki 2026-06-30.

Sprendimu, nuspręsta Prašymo netenkinti, Sprendimo priėmimo motyvus išdėstant 2025-04-09 VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvadoje Nr. (23.31-08) 326-1098 „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau — Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad Pareiškėjos finansinė būklė atitinka penkis Rekomendacijos 2 priede nurodytus kriterijus, kuriam esant bent vienam, prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas, o būtent: 9-12 ir 14 kriterijus.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. gegužės 5 d. priėmė nurodymą (toliau- Nurodymas) Nr. (23.31-08) 467-130868 „Nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“, kuriuo aptariama mokestinė nepriemoka buvo išieškota iš pareiškėjos priverstine tvarka.

Šis Nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra užginčytas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (žr. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-11934- 438/2025 m.).

Tai, kad nagrinėjama mokestinė nepriemoka yra išieškota į biudžetą, pareiškėja pripažįsta.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 2 straipsnio 11 dalyje mokesčio nepriemoka apibūdinama, kaip mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.

Šioje teisės normoje naudojama sąvoka „laiku nesumokėta mokesčio suma“ materialiąja prasme yra individualizuojama konkrečiu dydžiu, išreikštu pinigine verte.

Nagrinėjamu atveju mokestinės nepriemokos dydis dėl kurios išdėstymo/neišdėstymo šioje byloje kilo ginčas, yra 96.880,15 Eur.

Pagal MAĮ 88 straipsnio nuostatas priimamo sprendimo dalyku yra išsprendimas klausimo ar yra teisinės prielaidos bei sąlygos, t. y., galimybė išdėstyti laike konkretaus dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Tai lemia, kad nesant pačios mokestinės nepriemokos, nėra prielaidų spręsti klausimo dėl MAĮ 88 straipsnio nuostatų taikymo.

Nagrinėjamu atveju tai nulemia, kad Nurodymu išieškojus aptariamą mokestinę nepriemoką, išnyko materialusis ginčo dalykas dėl kurio buvo priimtas Sprendimas bei buvo inicijuotas šis ginčas teisme.

Tai savo ruožtu lemia, kad Sprendimas, aptariamu aspektu, nebeįtakoja pareiškėjos subjektinių teisių, nes priimtas Nurodymas sukūrė naujus teisinius santykius, esminiai pakeisdamas tuos teisinius santykius, kurie buvo sukurti priimant Sprendimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“(1 d.) „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą“ (3 d. 1p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Visa tai lemia, kad bylos eigoje išnykus ginčo dalykui, išnyko ir prielaidos bei galimybė apginti tas pareiškėjos subjektines teises, kurias ji siekė apginti kreipdamasi į teismą su skundu, dėl ko neliko ir prielaidų tenkinti pareiškėjos skundą bei vertinti skundžiamo Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo dalykas - reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti HSG Service, UAB 2025-02-17 prašymą dėl 96 802,41 EUR mokestinės nepriemokos išdėstymo, t.y., šiuo materialiu –teisiniu reikalavimu iš esmės siekia, kad būtų atlikta pakartotinė procedūra dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kurios rezultate jai būtų sudaryta galimybė mokestinę neprimoką sumokėti dalimis ir pan..

Bet kaip minėta, tokia galimybė išnyko, nes nebeliko pačios mokestinės nepriemokos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodo, kad ji siekia apginti ne tik aptartą subjektinę teisę bet ir kitus teisėtus interesus, kurie galimai ateityje jai sudarys prielaidas į žalos atlyginimą ir pan., tačiau tokių klausimų sprendimas išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Todėl pareiškėja siekdama apginti kitais aspektais tikrai ar galimai pažeistas jos subjektines teises Sprendimu, turi inicijuoti ir kitokio pobūdžio ginčą teisme, pareikšdama ir kitokius materialinius – teisinius reikalavimus.

Apibendrinus daroma išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „HSG Service“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.