Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, subendrintos jas apimant, bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinta ją visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 3 mėnesius.

I. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo A. D. 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

I. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo A. D. 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo I. S. pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymą D. S..

Priteista iš nuteistojo A. D. I. S. naudai 600 Eur (šeši šimtai eurų) už turėtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš nuteistojo A. D. 109,99 Eur (šimtas devyni eurai 99 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant šią sumą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. nuteistas už tai, kad dirbdamas ,,E.“ taksi pavėžėju, 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 11 val., prie (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą jam atvykus, o nepilnamečiui I. S. ir I. S. įsėdus į automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nepilnametį I. S. ir I. S., reikalavo grąžinti ,,E.“ 30 eurų skolą, užblokuojant automobilio dureles, nuvežė prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur vėl grasinant fiziniu susidorojimu reikalavo grąžinti skolą ir kaip užstatą neteisėtai pasisavino I. S. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tęsiant grasinimus, I. S. įsisodino į automobilį bei nuvežė iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), reikalaujant nusiimti pinigus, tęsiant grasinimus, nuvežė iki (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais A. D. padarė didelės žalos nepilnamečio I. S. ir I. S. teisėms ir teisėtiems interesams.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 11 val., dirbdamas ,,E.“ taksi pavėžėju ir atvykęs pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), savanaudiškais tikslais, norėdamas atgauti skolą, neteisėtai atėmė laisvę nepilnamečiui I. S. ir I. S., jiems įsėdus į jo vairuojamą automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paprašius nuvežti į pageidaujamą vietą, užrakino automobilį ir panaudodamas psichinį smurtą vežė priešinga kryptimi, kol atvežė prie garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nepilnametį I. S. ir I. S. išlaipino, panaudodamas psichinį smurtą reikalavo grąžinti ,,E.“ 30 eurų skolą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas psichinį smurtą I. S. įsisodino į automobilį ir vežė iki bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais neteisėtai atėmė laisvę nepilnamečiui I. S. ir I. S..

3. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 11 val., dirbdamas ,,E.“ taksi pavėžėju ir atvykęs pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui I. S. ir I. S. įsėdus į jo vairuojamą automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paprašius nuvežti į pageidaujamą vietą, nuvežė prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur, panaudodamas grasinimus, kaip užstatą neteisėtai pasisavino I. S. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną buvo rastas A. D. automobilyje ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atlikusi jų vertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. D. kaltės klausimą, netinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis bei nustatytas aplinkybes, nepagrįstai pripažino juos kaltės įrodymais ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

11. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

13. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl A. D. kaltumo, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas turi būti įvertinta ar jo veiksmai atitinka nurodytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

14. Kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymus, daro išvadą, kad A. D. iš kaltinimų:

Išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14.3 . A. D. kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 11 val., dirbdamas ,,E.“ taksi pavėžėju ir atvykęs pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui I. S. ir I. S. įsėdus į jo vairuojamą automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paprašius nuvežti į pageidaujamą vietą, nuvežė prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur, panaudodamas grasinimus, kaip užstatą neteisėtai pasisavino I. S. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną buvo rastas A. D. automobilyje ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

15. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai <...>. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, esant bent vienam iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau, nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas pagal BK 146 straipsnį gali būti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės būdu gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant jį ir perkeliant iš buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieš jo valią, apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietą. Tai gali būti padaroma tiek vartojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai pagrobus žmogų perkeliant jį į kitą vietą, sulaikant jį esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus.

20. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad nuteistajam automobilyje iškėlus klausimą dėl skolos, nukentėjusieji ketino pabėgti. Šią aplinkybę patvirtina tiek nuteistojo A. D. parodymai, tiek paties nukentėjusio I. S. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad nuteistasis duris užrakino, nes jis bandė iššokti iš važiuojančios mašinos (t. 3 b. l. 49-57). Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo I. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kad nebandė atidaryti durų, nes žinojo, kad jos buvo užrakintos, kadangi I. bandė atidaryti, pirmą kartą dar ėjo atidaryti duris, bet paskui pamatė A., kad jis bando išlipti (t. 3 b. l. 49-57). Nuteistasis A. D. skunde nurodo, jog automobilio duris jis užrakino ne dėl to, kad atimti laisvę nukentėjusiesiems, o tam, kad užtikrinti jų saugumą, apsaugoti nuo galimų sužalojimų, jei nukentėjusieji iššoktų iš važiuojančios mašinos. Juo labiau, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Tai patvirtina nuteistojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 31-34), įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl nukentėjusiųjų girtumo (t. 3 b. l. 177-195). Be to, šios aplinkybės neneigė ir patys nukentėjusieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tuo remiantis, A. D. veiksmai vertintini kaip pilietinės pareigos atlikimas, kadangi nuteistasis, dirbdamas pavėžėju ir būdamas atsakingas už nukentėjusiųjų saugumą taksi paslaugų suteikimo metu, matydamas ir įvertindamas, jog nukentėjusieji, jo manymu, yra galimai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų bei bando atidaryti automobilio dureles važiavimo metu, pagrįstai jas užrakino, užkirsdamas kelią galimoms neigiamoms pasekmėms.

21. Atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog A. D. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. jis, užrakindamas automobilio dureles, nesiekė savo veiksmais palaužti nukentėjusiųjų I. S. ir I. S. valią ir taip neteisėtai atimti jų laisvę, sukeldamas pavojų jų sveikatai ar gyvybei. Priešingai, nuteistojo veiksmai vertintini kaip pilietinės, profesinės pareigos vykdymas, siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų sužalojimų sveikatai, pavojaus gyvybei, bandant išlipti ar iššokti iš važiuojančio automobilio. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra numatyta, kad, nesant bent vieno būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmens veiksmų negalima kvalifikuoti kaip nusikaltimo.

Dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog A. D. veiksmuose buvo ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – būtinieji savavaldžiavimo požymiai – padariniai, t. y. didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, kilusi dėl savavališko teisės vykdymo bei nenustatytas psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas. Tuo remiantis, apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo A. D. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

24. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Savavaldžiavimą kvalifikuojantis požymis yra smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas (BK 294 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 dalies, aiškinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio (verbalinio) metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiškinamas tik paraidžiui, bet turi būti remiamasi ir sisteminio, loginio teisės aiškinimo metodais. Taigi kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat išvada, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Vadinasi, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tai, kad tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Nuostatos, kad tie atvejai, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas prievartą (psichinę ar fizinę) nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, savaime kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net nekonstatavus didelės žalos asmens teisėms ar (ir) teisėtiems interesams, iš esmės reiškia plečiamąjį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį aiškinimą. Tai neatitinka baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų paskirties, prieštarauja teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo ir kitų konstitucinių principų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2014).

27. Nukentėjusysis I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam ir jo draugui Ivui įlipus į taksi automobilį, nuteistasis A. D. užsiminė apie ankstesnę skolą už neapmokėtas taksi paslaugas. Nuteistasis jam nurodė grąžinti skolą gražiuoju arba ,,kalbės kitaip“. Šią frazę nukentėjusysis suprato kaip grasinimą fiziniu susidorojimu. A. D. nukentėjusiuosius nuvežė prie garažo, prie kurio laukė trys vyrai, ginkluoti šaltais ginklais. Atvykus prie garažų, A. D. nukentėjusiesiems liepė išlipti iš automobilio. Kai jie išlipo, vienas iš vyrų jam metaliniu strypu sudavė į šonkaulius. A. D. buvo agresyviai nusiteikęs, reikalavo nukentėjusiųjų asmens dokumentų (t. 1 b. l. 72-73). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. S. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad prie garažo laukė du vyrai, o ne trys, kaip nurodė iš pradžių. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad prie garažo buvo du ar trys vyrai, nepamena, o A. D. jo atžvilgiu smurto nenaudojo.

28. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir vertintini kaip kerštas, siekis pakenkti nuteistajam A. D., jį apkalbėti. Pagrindžiant šią išvadą, pabrėžtina, kad pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D. atžvilgiu buvo paduotas praėjus nuo inkriminuojamų įvykių daugiau, nei mėnesiui, t. y. tik po to, kai nukentėjusieji patys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos (plėšimo) A. D. atžvilgiu. Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-433-408/2019 matyti, jog nukentėjusieji I. S. ir I. S. nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą nuteistojo A. D. atžvilgiu. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog, nuvykus prie I. namų, pastarasis, išėjęs iš namų, sudavė lazda A. D.. Tuomet A. D. pradėjo bėgti, o I. jį vijosi. Pribėgęs prie A. D., I. S. šiam keturis kartus dūrė peiliu, pataikydamas į kairės rankos žasto ir dilbio užpakalinius paviršius, kairės šlaunies užpakalinį paviršių, nugaros dešinę pusę, palei mentės išorinį kraštą (šie sužalojimai buvo nustatyti remiantis specialisto išvada). Patys nukentėjusieji šioje byloje pripažino, jog nuteistąjį A. D. užpuolė iš keršto, dėl to, kad pastarasis reikalavo grąžinti skolą už neapmokėtas ankstesnes taksi paslaugas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis A. D. pats buvo užpultas, gynėsi nuo nukentėjusiųjų veiksmų, bėgo nuo jų ir taip pavyko išvengti sunkesnių padarinių, vėliau pats iškvietė policiją. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusieji turėjo planą susidoroti su nuteistuoju, nes jį puolė mušti, badyti peiliu.

29. Liudytojas D. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į garažą, prieš tai paskambinęs A., atvyko su dviem vaikinais ir teigė, kad jie nemoka pinigų, jį gąsdina. Atvykęs prie garažo, A. atrodė išsigandęs, o kartu išlipę vaikinai neatrodė išsigandę. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad įvykio metu neturėjo rankose jokių daiktų, kuriais būtų galima žaloti. Iš automobilio išlipęs vienas vaikinas buvo neblaivus, sklaidėsi, buvo neadekvatus. Nei jis, nei A. nukentėjusiesiems fiziniu susidorojimu negrasino, o tik pasakė, kad jie susimokėtų pinigus (t. 1 b. l. 145-146). Liudytojo D. M. parodymus patvirtina liudytojo M. V. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme duoti parodymai, jog D. M. jam pasakė, kad atvažiuos A., nes šiam grasina kažkokie vaikinai ir nenori sumokėti už paslaugas. Jokių įrankių rankose nelaikė, matė kaip A. su nukentėjusiaisiais kalbėjosi.

30. Liudytojų D. M. ir M. V. parodymais yra paneigti nukentėjusiųjų I. S. ir I. S. parodymai, kad prieš juos buvo naudojamas smurtas ar grasinama.

31. Psichologinio smurto panaudojimo aplinkybė nukentėjusiųjų atžvilgiu skundžiamame nuosprendyje yra grindžiama tik pačių nukentėjusiųjų duotais parodymais. Abu nukentėjusieji teigia, kad A. D. reikalavo grąžinti nesumokėtą skolą už suteiktas taksi paslaugas, grasino fiziniu susidorojimu, tačiau nukentėjusiųjų parodymus neigia nuteistasis, nurodydamas, jog nebuvo vartojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kolegija pažymi, kad iš aukščiau išdėstytų nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tarp šių asmenų įvyko ginčas dėl neapmokėtos skolos už anksčiau suteiktas taksi paslaugas. Skolos buvimo fakto nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neginčijo net patys nukentėjusieji. A. D. ir nukentėjusieji I. S. bei I. S. yra priešiškuose santykiuose, kadangi, kilus konfliktui dėl skolos už taksi paslaugas, nukentėjusieji nuteistojo atžvilgiu vartojo smurtą, o praėjus mėnesiui nuo įvykio, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją su pareiškimu dėl jų atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų. Tai patvirtino ne tik nuteistasis, tačiau ir pirmosios instancijos teisme apklausiamas pats nukentėjusysis I. S. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta jo motina D. S., nurodydami, jog po mėnesio kreipėsi į policiją, nes taip patarė advokatė, kadangi jis nukentėjo. Pabrėžtina, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusieji yra suinteresuoti duoti sau palankius parodymus, tačiau nukentėjusiųjų parodymai apie psichologinio smurto panaudojimą jų atžvilgiu nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, o atvirkščiai, kaip jau minėta, kad nebuvo naudojamas smurtas ar grasinta, patvirtina minėti liudytojai. Kolegija daro išvadą, kad pagrindo netikėti nuteistojo A. D. parodymais, nėra, kadangi jo parodymus patvirtino liudytojai D. M., M. V.. Tuo remiantis, kolegija nepripažįsta egzistavus psichologinį smurtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

32. Minėta, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nenustačius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-167/2008).

33. Įstatymas savavaldžiavimo atveju nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-70-976/2012). Didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012, 2K-207-677/2015). Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

35. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ir neginčijamos aplinkybės, kad būtent A. D. reikalavo grąžinti 30 eurų skolą už neapmokėtas taksi paslaugas. Vien pilietinės pareigos vykdymas – priminimas sumokėti skolą, negali būti vertinam kaip nusikalstami veiksmai BK 294 straipsnio prasme.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, motyvuodamas didelės žalos požymį nurodė, kad nuteistasis A. D., užrakindamas nukentėjusiuosius automobilyje, veždamas juos nežinoma kryptimi prieš jų valią, reikalaudamas iš jų pinigų, nukentėjusiesiems sukėlė stresą ir dvasinius išgyvenimus, tuo padarydamas didelę žalą. Kolegijos vertinimu, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji patys pripažino ir neginčijo fakto dėl skolos už ankstesnes neapmokėtas taksi paslaugas, todėl nuteistasis pagrįstai ir teisėtai reikalavo grąžinti skolą, nenaudojant fizinio smurto. Tai, kad nuteistasis pasiliko nukentėjusiojo pačiam atiduotą pasą, negali būti vertinama didelės žalos klausimas, kadangi abi pusės susitarė dėl tokio ginčo sprendimo būdo, į vietos policiją iš pradžių nesikreipė ir pasas buvo duotas laisva nukentėjusiojo valia kaip užstatas/garantas, kad jis atveš likusią skolą nuteistajam. Tai, kad nukentėjusieji vėliau kreipėsi į policijos komisariatą, vertinama kaip savo padėties dėl ginčo dalyko sprendimo būdą, siekdami apkaltinti A. D., ir tuo pačiu siekdami palengvinti savo padėtį dėl savo nusikalstamų veiksmų prieš A. D.. Be to, minėtu įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nustatyta, jog po A. D. užpuolimo, nukentėjusieji turėjo galimybę atsiimti pasą, bet kadangi nuteistasis ištrūko nuo nukentėjusiųjų užpuolimo ir iškvietė policiją, nukentėjusieji patys pasišalino iš įvykio vietos.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, daro išvada, kad byloje nenustatyti bei neįrodyti privalomi patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtini objektyvieji požymiai – didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams bei smurto naudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl A. D. veiksmai, kaip atitinkantys BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra minimos nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

38. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2013). Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia

39. A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudodamas grasinimus, kaip užstatą neteisėtai pasisavino I. S. asmens pasą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas subjektyvusis privalomas šios nusikalstamos veikos požymis – tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog neteisėtai pagrobia, ar pasisavina fiziniam asmeniui priklausantį dokumentą, numato, kad nukentėjusysis neteks dokumento ir to nori.

40. Pažymėtina, jog asmens dokumento pagrobimas yra tada, kai kaltininkas dokumentą paima iš fizinio asmens prieš jo valią. Nagrinėjamu atveju tiek patys nukentėjusieji, tiek nuteistasis nurodė, jog asmens dokumentą kaip užstatą laisva valia paliko pats nukentėjusysis I. S.. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad pats nukentėjusysis pasą paliko savo valia, siekdamas įtikinti A. D., kad jis niekur nepabėgs, kad jis nueis į savo butą ir atneš skolą.

41. Be to, patys nukentėjusieji taip pat pripažino aplinkybę, jog po fizinio smurto panaudojimo nuteistojo A. D. atžvilgiu, pastarajam ištrūkus, jie ieškojo paso automobilyje, tačiau, supratę, kad A. D. kviečia policiją, jie iš įvykio vietos pabėgo, nespėję pasiimti paso. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai A. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

42. Kadangi A. D. dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų I. S. ir I. S. pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo A. D. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. D. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiųjų I. S. ir I. S. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. D. I. S. naudai priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų) turėtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. D. priteista 109,99 Eur (vienas šimtas devyni eurai 99 ct) valstybės naudai už antrines teisinės pagalbos išlaidas.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.