Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo M. Š. atstovui advokatui E. K., atsakovės AB „SEB bankas“ atstovei advokato padėjėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei AB „SEB bankas“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Š., dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, susitarimų dėl kredito sutarties pakeitimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Š. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai (b. l. 62), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog yra ieškovo įgaliotinė pagal išduotą įgaliojimą, tačiau ne kredito gavėja, tai yra kredito sutarties su AB „SEB bankas“ nėra sudariusi. Prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-05-25 sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618090899, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui suteikti 101620,11 eurų kreditą gyvenamojo namo statybai, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, galutinė kredito grąžinimo data 2046-05-24, nustatytos prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti priemonės – nekilnojamojo turto – žemės sklypo kartu su jame esančiais statiniais, esančio SB „Ranetas“, Klaipėdos raj., unikalus Nr. 2101-0023-0023, įkeitimas bankui (b.l. 11-12, I tomas). 2006-12-12 buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 pakeisti kredito sutarties sąlygas, kuriuo siekiant garantuoti prievolės įvykdymą, bankui buvo įkeistas turtas – komercinės patalpos, esančios Turgaus a. 24-3,Klaipėdoje (b.l. 13, I tomas), 2007-06-08 sudarytas susitarimas Nr. 2, kuriuo ieškovui suteikta papildoma kredito dalis, nustatyta nauja kredito suma, pakeistas palūkanų mokėjimo būdas – iš kintamų į fiksuotas, nustatyta 5,417 procento fiksuota palūkanų norma (b.l. 14, I tomas), 2007-08-28 sudarytas susitarimas Nr. 3, kuriuo suteikta papildoma kredito dalis, siekiant garantuoti prievolės kreditoriui vykdymą, įkeistas papildomas turtas (b.l. 15, I tomas), 2008-04-09 susitarimu Nr. 4, ieškovui suteikta papildoma kredito suma (b.l. 16, I tomas). 2009-08-20 susitarimu Nr. 5, ieškovas įsipareigojo iki 2010-05-25 užbaigti visus būsto statybos darbus, pateikti pilną turto vertinimo ataskaitą (b.l. 17, I tomas). 2009-11-11 susitarimu Nr. 6, ieškovui suteikta papildoma 4705,32 eurų suma, skirta pagal sutartį pradelstoms kredito daliai ir palūkanoms sumokėti, nustatoma nauja kredito suma, padidinti įsipareigojimai bankui, vietoj buvusio 0,6 procentų banko maržos, nustatoma 3,9 procentų banko marža (b.l. 17-18, I tomas). 20010-03-05 Susitarimu Nr. 7 suteikta papildoma kredito dalis, skirta pagal sutartį pradelstoms kredito daliai, palūkanoms susimokėti (b.l. 19-20, I tomas). Susitarimu Nr. 8, kuris sudarytas 2010-11-04, suteikta papildoma kredito dalis, skirta susikaupusioms atidėjimo laikotarpiu palūkanoms sumokėti bei pagal sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai ir palūkanoms padengti (b.l. 21-22, I tomas). Susitarimu Nr. 9, sudarytu 2011-02-04, suteikta papildoma kredito suma, skirta sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti, nustatoma nauja kredito suma, sudaryta iš kredito likučio ir papildomos kredito dalies (b.l. 23-26, I tomas).

Ieškovas 2012-12-18 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas nenutraukti kredito sutarties, nurodė, jog žodžiu banko vadybininkės buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, nėra gavęs nė vieno pranešimo dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo, informavo, jog turi gerai apmokamą darbą ir gali mokėti po 4100,00 Lt įmokas kredito ir įsiskolinimo dengimui (b. l. 27, I tomas). Atsakovė 2012-12-28 raštu informavo ieškovą, jog ieškovas nesilaikė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ,t.y. nesumokėjo eilinių įmokų ir palūkanų, apie kredito sutarties netinkamą vykdymą ieškovas buvo informuotas tinkamai, todėl kredito sutartis nutraukta (b.l. 28, I tomas). Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuro notaras G. B. 2013-01-22 Nr. S-46 pranešimu informavo ieškovą, kad gautas atsakovės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l.29, I tomas).

Ieškovas prašo pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, nurodo, kad ieškovas vykdė savo įsipareigojimus kreditorei, nors ne visada tinkamais terminais ir apimtimi, o sutarties nutraukimo dienai ieškovas buvo pajėgus pilnai vykdyti sutartį kreditoriui, kadangi finansinė padėtis iš esmės pagerėjo, tačiau atsakovas nepateikdamas jokių pagrįstų motyvų atsisakė derėtis dėl tolimesnio sutarties vykdymo, todėl kredito sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta neteisėtai. Taip pat ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2007-06-08 susitarimo pakeisti kredito sutarties Nr. 0460618090899-23 Nr. 2 sąlygą Nr. 6.3., 2010-03-05 susitarimo pakeisti 2006-12-12 kredito sutarties Nr. 0460618090899 Nr. 7 sąlygą Nr. 6.3., kadangi ieškovas neturėdamas pakankamai ekonominių ir teisinių žinių, pasitikėdamas atsakove, sutiko pasirašyti prašymą pakeisti palūkanų rūšį iš kintamųjų į fiksuotąsias ir nuo susitarimo Nr. 2 įsigaliojimo kredito gavėjui 5 metų laikotarpiui nustatė 5,317 proc. fiksuotą palūkanų normą, bei nuo susitarimo Nr. 7 nustatyta palūkanų norma 5,417, dėl ko šis susitarimas buvo finansiškai naudingas atsakovei, bet ne ieškovui.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, teigia, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes ieškovas kredito sutartį pažeidė iš esmės, kadangi kredito įmokų nemokėjo sistemingai, ieškovas ir jo sutuoktinė ne kratą buvo įspėti iš anksto ir tinkamai.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 2006-05-25 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui kreditą namo statybai, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (Civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės vienašališko tarp šalių sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (Civilinio kodekso 6.1546 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp šalių 2006-05-25 sudarytos kredito sutarties dalykas yra tai, kad atsakovė, būdama kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrą mokestį suteikimas, suteikė kreditą ieškovui gyvenamajam namui statyti, o ieškovas įsipareigojo pagal sutarties priede numatytus grafikus, t. y. sutartyje numatytais terminais ir sutartyje numatyto dydžio sumas, mokėti atsakovei įmokas. Tarp šalių 2006-05-25 sudarytoje kredito sutartyje (pakeistoje 2006-12-12 Nr. 1, 2006-06-08 Nr. 2, 2007-08-28 Nr. 3, 2008-04-09 Nr. 4, 2009-08-20 Nr. 5, 2009-11-11 Nr. 6, 2010-03-05 Nr. 7, 2010-11-04 Nr. 8, 2011-02-04 Nr. 9 susitarimais) 5.2. punkte numatyta sąlyga, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas (gavėjai) padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas (gavėjai) pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Pagal kredito sutarties 5.2. punktą esminiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1.-4.10. punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t. y. kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir kt. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje esančius duomenis ir tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatytas sąlygas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, ar ieškovo padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikšmės, vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Ieškovas teigia, kad negavo nė vieno pranešimo dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo, tačiau atsakovės pateiktos pranešimų kopijos, kurios buvo adresuotos tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei, įrodo, jog ne vieną kartą ieškovas buvo informuotas apie netinkamą sutarties vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pranešimai ieškovui išsiunti adresu Renetų g. 6, bei Turgaus a. 24-3, Klaipėdoje, tačiau pranešimai neįteikti ieškovui ir grąžinti su prierašais “atsisakė pasiimti“, „neatsiėmė“. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog gyvena Renetų g. 6, Klaipėdoje, todėl darytina išvada, jog ieškovas piktavališkai neatsiėmė jam siunčiamos korespondencijos, be to, civilinio kodekso 6.166 straipsnyje numatyta, jog pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą ar verslo vietą, išskyrus, kai adresas įrodo, jog ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės pranešimo nebuvo įmanoma gauti. Iš pranešimo apie kreditavimo sutarties nutraukimo turinio matyti, kad nutraukiant kreditavimo sutartį, ieškovo skolą sudarė 186016, 86 EUR negrąžinto kredito, 15129,54 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 4326,32 EUR nesumokėti delspinigiai, pradelsta daugiau nei 500 k.d. (b.l. 59, I tomas). Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo nuo 2010-01-01 iki 2013-03-01, matyti, jog ieškovas vykdė dalinius mokėjimus, tačiau laikotarpiu nuo 2011-06-22 iki 2012-05-03 ieškovas neatliko nė vieno mokėjimo, o nuo 2013-01-04 nustojo iš viso dengti savo įsipareigojimą bankui (b.l. 71-77, I tomas). Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryti net 9 susitarimai, kurie palengvino ieškovo įsipareigojimų naštą atsakovei, ieškovo argumentas dėl atsakovės bendradarbiavimo nebuvimo, nepagrįstas. Taigi sprendžiant klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo laikotarpiu ieškovas nemokėjo atsakovei sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio įmokų, tuo pažeisdamas kredito sutarties 4.1 punktą ir suteikdamas atsakovei teisę pasinaudoti savo teisių gynimo būdu, numatytu kredito sutarties 5.2., t. y. vienašališkai nutraukti sutartį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012).

Dėl susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-08 sudarytas tarp šalių susitarimas Nr. 2, kuriame buvo pakeista palūkanų rūšis iš kintamų į fiksuotas ir nustatyta 5,417 fiksuota palūkanų norma, o susitarimu Nr. 7 nustatyta 5,417 fiksuota palūkanų norma (b.l. 143, 154, II tomas). Ieškovas motyvuoja, šių susitarimų sąlygų 6.3. pripažinimą negaliojančiomis, kadangi susitarimai sudaryti dėl suklydimo, nes ieškovas kaip vartotojas neturėjo pakankamai ekonominių ir teisinių žinių, pasitikėjo atsakovės vadybininko patarimu.

Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nurodyta, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog šalies elgesys kaip suklydimas gali būti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams.

Byloje esančiai įrodymais nustatyta, kad palūkanos pakeistos, remiantis ieškovo raštu pateiktu 2007-05-28 prašymu (b.l. 92, I tomas). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas nesuprato susitarimo dėl fiksuotų palūkanų nustatymo sąlygų, tačiau suklydimą lėmė neteisinga informacija pateikta atsakovės vadybininko. Tačiau minėtą aplinkybę, patvirtinančių įrodymų ieškovo atstovas nepateikė. Atsakovės atstovė nurodė, jog nebuvo jokio banko spaudimo nustatyti palūkanų rūšį. Sudarytas ne vienas sutarties pakeitimas, ir visuose pakeitimuose nurodyta palūkanų norma, ieškovas nė karto nesikreipė į banką dėl palūkanų peržiūrėjimo ar pakeitimo, visuose pranešimuose buvo nurodoma, jog ieškovas turi teisę kreiptis į banką dėl visų iškylančių klausimų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas sudarydamas kreditavimo sutartį buvo 26 metų amžiaus, protingas asmuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kredito sutarties bendrojoje dalyje yra pateikti išaiškinimai, kas yra kintamos palūkanos, o kas yra fiksuotos palūkanos. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas, sudarydamas kredito sutarties pakeitimą Nr. 2, buvo įkalbinėjamas, naudojamas “spaudimas” ar kitos poveikio priemonės. Kiekvienas asmuo turi teisę savo susitarimu nustatyti bet kokios sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Šalys pasirašydamas sutartis bei jų pakeitimus prisiima įsipareigojimus, kurie negali būti pripažinti negaliojantys vien siekiant jų vykdymo. Toks sutarties sąlygų panaikinimas pažeistų sutartinių santykių stabilumą ir suteiktų nepagrįstą pranašumą ienos šalies atžvilgiu. Tai pat atkreiptinas dėmesys, jog ta aplinkybė, jog sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, jog jam gali negalioti sutarties nuostatos.

Įvertinus, jog ieškovas tam tikrą laiko tarpą turėjo finansinių problemų, todėl atsakovė sutiko pakeisti kredito sutartį: buvo sudaryti net 9 papildomi susitarimai, siekiant išsaugoti sutartinius santykius. Be to, nors ieškovas ilgą laiko tarpą nustatytais terminais nemokėjo viso dydžio paskaičiuotų įmokų, t. y. ėmė pažeidinėti sutartyje numatytus mokėjimo terminus ir sumas, atsakovė iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, priešingai, pirmiausia sutiko pakeisti sutarties sąlygas, 2011-04-08, 2012-06-04, 2012-10-08, 2012-11-19 raštai informavo ieškovą apie įsiskolinimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė visais įmanomai būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovė nusprendė vienašališkai sutartį nutraukti, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo laikyti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas neįrodė ir nepagrindė, jog susitarimo Nr. 2 ir susitarimo Nr. 7 6.3 sąlygos sudarytos dėl suklydimo, taigi ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800,00 Lt (b.l. 55-57, II tomas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB SEB bankas naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.