- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1352-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09126-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- UAB „Almarūnas“
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Kategorijos
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Almarūnas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Almarūnas“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 780,60 Eur skolą, 29,15 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir 310 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė prašė išdėstyti preliminariu sprendimu priteistą skolą 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad mokėjimų pradžia būtų Lietuvoje paskelbto karantino atšaukimo diena. Atsakovė nurodė, kad, esant sunkiai įmonės finansinei būklei bei Lietuvoje paskelbus karantiną, sustabdžius kavinių, restoranų, viešbučių ir mokymosi įstaigų veiklą, sustojo atsakovės veikla, todėl jai sudėtinga apmokėti priteistą skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė ir nepateikė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Atsakovės prašoma išdėstyti skola susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė turėjo apmokėti 2019 m., kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas. Dėl to teismas vertino, kad atsakovė galimai piktybiškai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad įmonė negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir neturi jokių lėšų.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismas atsižvelgė į santykinai nedidelę priteistą sumą (1159,75 Eur (skola ir bylinėjimosi išlaidos), į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, todėl jiems keliami didesni atidumo, rūpestingumo jų veikloje reikalavimai ir konstatavo, jog preliminaraus sprendimo įvykdymo išdėstymas akivaizdžiai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
7. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės tikrąją finansinę padėtį. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu maksimaliai apribota atsakovės veikla. Atsakovės pagrindinė ūkinė – komercinė veikla – maisto produktų tiekimas parduotuvėms, restoranams, viešbučiams. Valstybinė mokesčių inspekcija automatiškai įtraukė atsakovę į mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl viruso COVID–19 plitimo, sąrašą ir atleido nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros administruojamų mokesčių delspinigių. Dėl to visuotinai pripažinta, jog atsakovės vykdoma veikla buvo tiesiogiai paveikta COVID–19. Atsakovė neturi galimybės sumokėti visą skolą dėl objektyvių priežasčių, nesvarbu, skola sena ar nauja.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia nepalankia savo finansine padėtimi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantės skola susidarė, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas ir apmokėjimo terminas suėjo likus 5 mėnesiams iki karantino paskelbimo. Karantino paskelbimas nebuvo priežastis trukdžiusia atsiskaityti laiku, kaip numatyta PVM sąskaitose faktūrose. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonė negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir neturi jokių lėšų, kad jo padėtis ateityje pagerės, kad ji patiria finansinių sunkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Skundas netenkintinas dėl toliau nurodytų priežasčių.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti preliminaraus sprendimo vykdymą ar ne.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
13. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu apribota atsakovės ūkinė – komercinė veikla. Nurodyta aplinkybė, taip pat tai, kad atsakovės įmonė savaime įtraukta mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl viruso COVID–19 plitimo, sąrašą ir atleido nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros administruojamų mokesčių delspinigių, nepagrindžia atsakovės finansinės būklės. Pastebėtina, kad veiklos apribojimai, galioję karantino laikotarpiu, panaikinti, bet atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pradėjo vykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jos gautas pajamas, turimą turtą, lėšų apyvartą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prašoma išdėstyti teismo preliminariu sprendimu priteista skola susidarė pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurias ieškovė turėjo apmokėti 2019 metais, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas. Atsakovė nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių laiku neįvykdė prievolės ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad dėl finansinės būklės negali įvykdyti preliminaraus sprendimo iš karto. Nenustačius svarbių priežasčių ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik ieškovės teisėtas interesas kuo greičiau atgauti skolą, bet ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
15. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti išnagrinėjo atsakovės UAB „Almarūnas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.